Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai

PRISIJUNGTI REGISTRUOTIS

VISI KOMENTARAI

17
  • 2024-10-01T08:41:32+03:00

    0 ŠESD emisijų yra neįmanoma, kur dirba žmonės, nes jiems kvėpuojant išskiriamas CO2. Per tokius neįmanomus tikslus devalvuojama tvarumo samprata.

    • 2024-10-01T13:23:08+03:00

      Prastas mokslininkas.... 0 ŠESD emisijos yra sutrumpinimas naudojamas plačioje visuomenėje. Kiekvienas, bent minimaliai esantis temoje, supranta, kad 0 ŠESD, kuris nėra iš dabartinio CO2 ciklo, t.y. iškastinis. Jei žemės ūkyje, ir tiekimo grandinėje iki lėkštės nėra iškastinio kuro naudojamo, tai ir iškvpeiamas CO2 nebus susijęs su iškastiniu kuru, tik "perdirbamas". Šitas "perdirbamas" nekelia jokių problemų. Kelia, pridėtas iš žemės gelmių, kuris dešimtis milijonų metų buvo palaidotas.

    • 2024-10-01T14:04:17+03:00

      O tai traktoriai, kombainai z.ukyje jau elektriniai ? Ar kazka praleidau ?

    • 2024-10-01T16:45:05+03:00

      Yra tas Augos traktorius biometanu varomas. Bet Bet kuriuo atveju juk net biokuras nelaikomas automatiškai tvariu ir nedarančiu aplinkai žalos.

    • 2024-10-01T17:15:07+03:00

      Nu tai dar priplakime, neutralus ŠESD ir nedarančiu aplinkai žalos. Kas yra nedarantis žalos aplinkai? Jei metu šešėlį, ar darau žalą? Elementariai, stovėjimo aikštelė automobiliams jau daro žalą - potvynių riziką didina, mažini CO2 sekvenciją, bioįvairovę, susidaro mikroklimatas neįprastas ir t.t. Kalba eina tik apie ŠESD neutralumą.

    • 2024-10-01T17:15:47+03:00

      O kurioje vietoje aš sakiau, kad jau viskas žalia ir pakeista? Ar čia kitaip prikibti negali, nei sugalvodami teiginius?

  • 2024-10-01T09:22:48+03:00

    Šaunu, geros iniciatyvos.

  • 2024-10-01T14:47:51+03:00

    "Tai yra – siekti, kad vidutinės temperatūros kilimas pasauliniu mastu nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C" - Paryžiaus klimakso susitarimo formuluotė yra ant tiek idiotiška, kad net gėda ir diskutuoti. Kai tokie tikslai, tai raudonoji Europos deindustrializacija ir degradacija vyksta pilnu tempu. Remi EU klimato tikslus - pili kurą į komunizmo variklį.

    • 2024-10-01T17:16:22+03:00

      Nesugebi suprasti kodėl tokia formuluotė, tai todėl idiotiška?

    • 2024-10-02T09:50:44+03:00

      kam komentuojate apie dalykus, apie kurios nieko nesuprantate

    • 2024-10-02T13:29:35+03:00

      Aš tai puikiai suprantu, kad tokia kvaila formuluotė, kuri nieko nereiškia, jos apskaičiuoti (prognozuoti) neįmanoma ir ji sugalvota gąsdinimui ir pinigų išviliojimui. Kova su klimato kaita, tai kova su vėjo malūnais.

  • 2024-10-01T17:03:08+03:00

    Pradekit nuo plastiko mažinimo dar šiemet. Tragedija, vaisiai ir tie i celofana. Mėsa.

    • 2024-10-01T17:19:38+03:00

      O čia šiaip nėra toks paprastas klausimas. Pvz. ilgiavaisiai agurkai į "celofaną" eina ir tai yra poveikio aplinkai ar net ŠESD prasme gerai. Kodėl? Ilgiavaisių agurkų odelė yra minkštesnė ir lengviau pažeidžiama. Pažeistų agurkų niekas neperka ir meta. Tai kad patenkinti tą patį poreikį agurkams, tau reikės daugiau jų išauginti ir daugiau išmesi. Taip, vietomis yra perteklinis pakavimas, bet tai nėra taip tiesmuka. Ir net popierius nėra geriau nei plastikas, ypač jei plastikas perdirbamas. Plastikinis maišelis už popierinį geriau 3-9 kartus vertinant per emisijas. O medžiaginis, pvz. medvilninis, turėtų būti panaudojamas bent 1000 kartų, kad būtų mažiau taršos, nei plastikinio vieną kartą naudojamo maišelio. O jei plastikinį maišelį panaudosi 3 kartus ir perdirbsi? Tada bus 9000 maišelių. 30 metų kasdien naudojant maišelį, sulyginsi su plastikinių maišelių naudojimu. Ar tiek atlaikys?

    • 2024-10-01T19:29:38+03:00

      O gal geriau pirkti vietinę produkciją, kuri ir be plastiko maža tikimybė, kad pasižeis, nes transportuojama labai nedidelį atstumą? Be to, kad plastiką perdirbtum, jis turi būti švarus. Kaip tvariai išplauti mėsos pakuotes? Ir pačiam perdirbimui reikia energijos. Vėlgi, kaip tą padaryti neteršiant? Daug klausimų, atsakymų kol kas LIDL nepateikia. Todėl teiginiai apie klimatui neutralumą skamba kaip eilinis greenwashing.

    • 2024-10-01T21:58:05+03:00

      Būtent. Yra pliusų to plastiko, bet esmė kad dabar p9 savaitės pirkinių lidl išmetu belekiek plastiko.. Tai lai nepudrina smegenų apie 2050 tikslus.

    • 2024-10-02T08:33:44+03:00

      O tai vietinė produkcija neturės būti sukraunama, perkraunama ir žmonės nesirinks? Sumažėja tik laikas kelyje, kur nuo vytimo daugiau apsaugo plėvelė. Tik problema, kad užtikrinti tiekimą visus metus vietinį, daugumoje gyvenamųjų teritorijų reikia vertikalių ūkių, kurie yra didelė investicija. Greenwashing ir PR reikėtų skirti. Daro žingsnius, bet dėl mažesnių kaštų. Taip, ten kur lengviausia pasiekti, CO2 jų tiesioginėje veikloje taps nulinis. Dar gal tiekimo grandinėje kur "žemi vaisiai" irgi pasirūpins, kad būtų nulinis. Išplauti pakuotę gali naudojant atsinaujinančią energiją, techninį vandenį filtruoja ir naudoja pakartotinai daug kartų, o po to perdirbi bakterijų pagalba ir niekur jis nedingsta. Išplovimas mažiausia problema. Didesnė problema, plastiko rūšių įvairovė. Bet ir čia dirbama ties automatiniu išrūšiavimu, per reguliavimą reikės padirbėti, kad sumažinti plastiko įvairovę, dvikomponentes pakuotes ir t.t. O tai kad plastikinę pakuotę negali perdirbti, nereiškia, kad popierinė pakuotė, kuriai pagaminti reikia 3x daugiau taršos, tampa geresnė, nes popierinės pakartotinai panaudoti irgi negali, o gavus riebalų - perdirbti negali. Tad dar kartą, ne viskas taip paprasta.

  • 2024-10-03T13:34:52+03:00

    As kai pamatau zodziu jungini "klimato kaita" - klijuojama bet kur, bet kada (palijo, pasnigo +20, -10 etc) - noriu rekti - psichiatra i studija! Nejau ziniasklaida tapo tokia besmegene, kad bet koki kliedesi is agenturu turi perspausdinti zodis zodin.? :) Cia beje kaip ir medijose vartojamas terminas krastutine desine. Tiesiog nebera desines. Yra krastutine ir taskas :) Na sugalvojo trendinti pries 10 metu zaliai zydri - ES biurokratai pateisnant savo nieko neveikimo uz didziulius pinigus gyvenima. Pupmuojama jau n metu - ir niekas nepasako stop, karalius nuogas, Eikt ...

RUBRIKOS NAUJAUSI

„Enefit“ nuotr.
RĖMIMAS
2025-10-09 05:15
„Enefit“ tinkle elektromobilius kraunanti „DPD Lietuva“: patogu, kad mokėjimas – kartą per mėnesį

Diskusija apie tai, ar elektromobilių Lietuvoje nedaugėja dėl infrastruktūros trūkumo, ar pastarosios stinga dėl to, kad nėra pakankamai elektromobilių, praranda aktualumą. Registruojamų elektromobilių skaičius šalyje ženkliai auga, o desperatiškai žvalgytis, kur jį įsikrauti, nebetenka: vien „Enefit“ įkrovimo stotelių Lietuvoje įrengta 300. Vienas didžiausių viešojo įkrovimo tinklo vystytojų siūlo verslui itin patogų naudojimąsi įkrovos tinklu ir paprastą apmokėjimą.

„Lidl“ nuotr.
RĖMIMAS
2025-10-09 05:00
Kaip tvaresnė tiekimo grandinė padeda „Lidl“ išlaikyti žemas kainas?

Prekės, kurias kasdien randame parduotuvių lentynose, sunkvežimiais nukeliauja tūkstančius kilometrų. Siekdama sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir kartu užtikrinti žemas kainas pirkėjams, „Lidl“ diegia tvaresnius logistikos sprendimus – nuo aplinkai draugiškesnio kuro alternatyvų iki atsakingo maršrutų optimizavimo ir asortimento planavimo. Šie sprendimai leidžia ne tik mažinti poveikį aplinkai, bet ir efektyvinti procesus, kurie prisideda prie mažų kainų lentynose.

„Lidl“ nuotr.
RĖMIMAS
2025-09-30 06:00
„Lidl“ įvertintas kaip didžiausią vertę už pinigus siūlantis prekės ženklas Baltijos šalyse

Prekybos tinklas „Lidl“ pripažintas didžiausią vertę už pinigus siūlančiu prekės ženklu Baltijos šalyse ir pateko tarp mylimiausių prekės ženklų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.Taip pat „Lidl“ buvo išrinktas didžiausią vertę už pinigus siūlančiu prekės ženklu Estijoje. Tokius rezultatus atskleidė naujausias Baltijos šalių prekių ženklų tyrimas „Baltic Brands“, kuriame 3000 respondentų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vertino daugiau nei 600 prekių ženklų pagal įvairius kriterijus.

Panevėžio medelynas.
RĖMIMAS
2025-09-26 05:15
Nuo sėklos iki girios: miškininkų darbas, užtikrinantis miškų ateitį

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiuo metu aktyviai vykdo vieną iš svarbiausių rudens darbų – renka sėklinę medžiagą – sėklas Lietuvos sėklinės miško bazės objektuose, kurie įkurti siekiant išsaugoti šalies genetinius miško išteklius. Šiuose objektuose auga atrinkti, geriausiomis savybėmis ir aukšta genetine kokybe pasižymintys medžiai. Sėklinės bazės objektai padeda išlaikyti vietinių medžių rūšių genetinę įvairovę, užtikrinti nenutrūkstamą rūšies populiacijų prisitaikymą prie besikeičiančios aplinkos sąlygų keičiantis kartoms. Iš genetiniu požiūriu vertingų sėklų išauga tvirtesni, atsparesni, sveikesni ir kokybiški miško sodmenys, kuriuos miškininkai naudoja valstybinių miškų įveisimui ir atkūrimui bei privačių miškų savininkų realizacijai.

1
„Realco“ vadovas Julius Dovidonis.
RĖMIMAS
2025-09-23 08:59
Septintoji „Hero“ obligacijų emisijos dalis: viena paskutinių progų investuoti į moderniausią verslo centrą Lietuvoje

Rugsėjo 1 d. duris atvėrusio verslo centro „Hero“ plėtotojai vakar paskelbė septintosios obligacijų emisijos dalies rezervacijos pradžią. Investuotojų paraiškos bus priimamos iki spalio 3 d., o oficiali obligacijų emisijos dalies išleidimo data – spalio 7 d. Per ankstesnes šešias emisijos dalis rinkoje iš viso jau pasiskolinta daugiau nei 50 mln. eurų, o šio etapo metu tikimasi pritraukti dar iki 6 mln. eurų.

5
Rolandas Viršilas, „Švyturio-Utenos alaus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas.
RĖMIMAS
2025-09-19 06:45
„Sveika, Neringa“ ir „Švyturys“: bendras darbas dėl tvaresnės ateities

Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.

1
Toma Šokelė, tinklaraščio „Susitvarkyk“ autorė ir Inga Talačkienė, UAB „Manjana“ administracijos ir kokybės vadovė.
RĖMIMAS
2025-09-18 05:30
Valymo priemonių rinka – tarp tvarumo ir „žaliųjų“ iliuzijų

Valymo prekių ir priemonių etiketės mirga pažadais: nuo magiškos švaros, stebuklingų sprendimų iki madingų užrašų „natūralu“ ar „tvaru“. Dažnai po šiomis sąvokomis slypi daugiau rinkodaros nei tikros atsakomybės už poveikį aplinkai. Švaros priemonių ekspertai pabrėžia – valymo priemonėse nėra jokios magijos, tik chemija ir fizika. O tvarumo atsakomybė gula ne tik ant gamintojo, bet ir ant vartotojo pečių.

„Gamtos ateitis“ nuotr.
RĖMIMAS
2025-09-05 05:15
Perspėja dėl užstato sistemos plėtros: sukeltų chaosą pakuočių tvarkyme, o už tai sumokėtų vartotojai

Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.

2
VMU nuosekliai derina inovacijas su šimtametėmis miškininkystės tradicijomis, siekdama tvariai ir atsakingai prižiūrėti mūsų šalies miškus.
RĖMIMAS
2025-08-19 06:15
Modernios technologijos ir inovacijos šimtametėmis tradicijomis paremtoje miškininkystėje

Lietuvos miškų valdymas žengia į naują efektyvumo etapą – skaitmenizacijos ir technologinių inovacijų laikotarpį. Valstybinių miškų urėdija (VMU), patikėjimo teise prižiūrinti apie pusę Lietuvos miškų, nuosekliai diegia pažangias priemones, kurios keičia ne tik miškininkų kasdienybę, bet ir visą miškų tvarkymo filosofiją tvarumo ir skaidrumo linkme. „Inovacijos miškininkystėje ne ateitis – tai neatsiejama miško tvarkymo dalis, kuria gyvename šiandien. Nuolat investuojame į naujus technologinius sprendimus, deriname pažangius darbo principus su šimtametėmis miškininkystės tradicijomis, siekdami tvariai ir atsakingai prižiūrėti mūsų šalies miškus“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

2
„Coca-Cola HBC Lietuva“ nuotr.
RĖMIMAS
2025-08-13 04:00
37 proc. mažiau CO2: „Coca-Cola HBC“ Lenkijoje ir Baltijos šalyse skelbia naujausius ESG rezultatus

Bendrovės „Coca-Cola HBC“ padalinys Lenkijoje ir Baltijos šalyse CO₂ emisijas visoje vertės grandinėje sumažino 37 proc., skaičiuojant nuo 2017 metų. Sparti pažanga palaiko „Coca-Cola HBC“ grupės tvarumo tikslą „NetZeroby40“ – įsipareigojimą pasiekti nulines emisijas visoje vertės grandinėje iki 2040 metų. Bendrovė nuosekliai renka duomenis ir pateikia ataskaitas, rodančias vietinės veiklos poveikį ir pažangą. Praėjusiais metais „Coca-Cola HBC“ Lenkijoje ir Baltijos šalyse paskelbė socialinio–ekonominio poveikio rezultatus, o šiandien pristato naujausius tvarumo duomenis.

3
„Lidl“ nuotr.
RĖMIMAS
2025-07-25 06:00
Saulės elektrinių skaičius ant „Lidl“ parduotuvių ir logistikos centrų stogų perkopė pusšimtį

Prekybos tinklas „Lidl“ tęsia sistemingas investicijas į atsinaujinančios energijos infrastruktūrą – šiuo metu Lietuvoje ant parduotuvių stogų jau veikia 51, o ant logistikos centrų – 2 saulės elektrinės. Bendra visų įrenginių galia siekia virš 10 megavatų (MW) ir sudaro vieną didžiausių decentralizuotų žaliųjų energijos gamybos sistemų tarp penkių didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje.

Valstybinių miškų urėdijos nuotr.
RĖMIMAS
2025-07-22 06:15
32 min.Miškas ateičiai: kai naudojimas, saugojimas ir įvairovė eina kartu

„Verslo tribūnoje“ – pokalbis apie biologinę įvairovę miškuose ir iššūkius, su kuriais susiduria miškininkai, nuo didelio atgarsio visuomenėje sulaukiančių plynųjų kirtimų iki Lietuvoje pasirodžiusių meškų ir kovos su invazinėmis rūšimis, tarp kurių ir neseniai Lietuvoje pasirodę meškėnai. Klimato kaita taip pat kelia iššūkius miškininkams, sako Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Gamtos apsaugos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus projektų koordinatorė Ugnė Užtupienė.

Daugiau
52795
130817
52791

VERSLO ŽINIŲ PASIŪLYMAI

Naujienlaiškiai Prenumerata Komunikacijos paslaugos VŽ Akademija