Tvarumas su protu: net ir „žaliausiai“ pakuotei svarbus rūšiavimas
„Padaryti kuo tvariau, aplinkai draugiškiau, be jokio plastiko, kad būtų visiškai perdirbama – tokie prašymai buvo labai aktualūs iki kovido pandemijos. Su kovidu tvarumas nuėjo į antrą planą. Vėliau sekė tiekimo krizė, kai visi juto žaliavų trūkumą, tad aplinkosaugos reikšmė dar labiau sumenko. Pasibaigus suirutei švarių, perdirbamų, tvarių pakuočių poreikis sugrįžo, bet jau ne taip beprotiškai, kaip matėme 2018-2019 metais“, – pastebi Justas Grigėnas, Lietuvos ir Slovakijos spausdintų pakuočių gamybos bendrovės „Grafobal Vilnius“ komercijos direktorius.
Pasak jo, anksčiau klientai ne tik ieškojo tvarios pakuotės sprendimų, stengėsi plastiką pakeisti kartonu ar kitomis alternatyvomis, bet daug dėmesio skyrė ir pakuotės išvaizdai, kad ši atrodytų kuo tvariau. Pavyzdžiui, naudojo mažiau spalvų ir, apskritai, mažiau tekstų, informaciją spausdino ne ant gerosios (baltos), o ant rudosios kartono lakštų pusės, kad atrodytų kuo paprasčiau. Švaraus, neperkrauto dizaino tendencija iš dalies išliko, nors kartono pakuotė pati iš savęs jau yra tvari, tad visi tokie sprendimai didelio pokyčio pačios pakuotės tvarumui nedaro. O štai plastiko baimė, pasak J. Grigėno, nebėra tokia didelė, nes visi supranta, kad maisto pramonėje, su kuria daugiausia ir dirba „Grafobal Vilnius“, plastiko pakuotė dar vis sunkiai pakeičiama.
Ne vengti, o atskirti
„Kai kurių maisto produktų pakuotėse plastiką pakeisti kol kas neįmanoma, vien dėl to, kad popierius ir kartonas yra porėtos medžiagos ir juose produktai greičiau džiūsta. Be to, plastiko skaidrumas leidžia vartotojams matyti perkamą produktą. Maisto pramonėje pakuotei dabar dažnai naudojamos abi žaliavos. Jei mūsų klientai naudoja plastiką, mes stengiamės, kad jį ir mūsų kartono pakuotės dalį bent jau galima būtų lengvai atskirti ir vėliau išrūšiuoti. Manau, kad tai tampa tendencija. Taip pat ieškome sprendimų, kaip užtikrinti hidrofobines savybes lakuojant kartono paviršius. Tai technologijų, laiko ir kuriamų sprendimų klausimas“, – sako J. Grigėnas.
J. Grigėnas pažymi, kad rūšiavimas ir perdirbimas yra labai svarbi sąlyga, kad pakuotė iš tiesų būtų tvari. Dar 2015 metais „Grafobal Vilnius” ėmėsi iniciatyvos šviesti ir skatinti klientus ant pakuočių spausdinti informaciją apie tai, kaip šios turi būti rūšiuojamos. Tačiau sprendimą dėl tokios informacijos spausdinimo priima patys klientai ir jis dažnai priklauso nuo rinkodaros komandos verdikto.
Kartono pakuotės maisto pramonėje naudojamas įvairiems produktams pakuoti: nuo birių, konditerijos ar šaldytų produktų, iki šviežių vaisių ar daržovių, kurios dažnai pakuojamos ir kartono, ir plastiko pakuotėmis. Dirbant su maisto pramone laikomasi labai griežtų reikalavimų ir standartų. Visos spaudos medžiagos – popierius, kartonas, laminatai, o taip pat spaudos dažai, lakai, kitos cheminės medžiagos – turi tarptautinius atitikties sertifikatus ir gali būti naudojamos gaminant maisto produktų pakuotes. Pasak J. Grigėno, daug dėmesio skiriama ir naudojamų žaliavų kiekiui, optimalaus pakuotės dydžio parinkimui.
Ieško optimalaus balanso
„Kai pradedame dirbti su nauju klientu, visada šviežiomis akimis peržiūrime ir įvertiname, ar niekur nešvaistoma, ar žaliavos naudojamos optimaliai, ar galime pasiūlyti kažką tvariau, švariau, geriau. Bet verslas ir taip stengiasi ieškoti optimalių sprendimų, tad medžiagų pereikvojimas būna labiau išimtis iš taisyklės. Žinoma pasitaiko ir išimčių, bet dažnai jos turi ekonominį ar loginį paaiškinimą. Yra tekę matyti atvejų, kai nusprendžiama gaminti didesnę pakuotę nei reikia produktui vien dėl lentynų išmatavimų, kad geriau atrodytų pirkėjui. Bet tai labai reti atvejai“, – sako J. Grigėnas.
Dažniausiai konstrukcijos ir žaliavos apskaičiuojamos taip, kad būtų užtikrinama maisto produktų sauga, kad pakuotė atlaikytų transportavimą, o medžiagos būtų panaudotos optimaliai. „Ilgesnėje grandinėje viskas yra susijęs. Parinkus per silpną medžiagą pakuotei produktus vis dar galima supakuoti, bet didėja rizika, kad transportavimo metu prekės subliūkš ir reikės visą partiją išmesti. Tai jau nebus tvaru“, – optimalaus balanso svarbą pabrėžia pašnekovas.
Dėmesys apskaitai
Pasak jo, klientai Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse, su kuriomis daugiausia ir dirba bendrovė, jau renkasi gana tvarias pakuotes. Tačiau nemažai dėmesio dabar skiriama pakuočių apskaitai. Nuo 2018 m. atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaita vedama naudojantis vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema GPAIS.
„Verslas tvarko apskaitą, analizuoja, stebi, tad gali būti, kad su laiku bus ir naujų sprendimų, kažkas imsis pokyčių. Mūsų veikla ir gamyba jau yra gana tvari, tad didesnio spaudimo nejaučiame, tačiau visada žvalgomės naujovių. Didesniu rūpesčiu visiems gali tapti ir CO2 pėdsako sekimas, tai taip pat yra viena iš sričių, kurių svarba visam verslui didėja“, – prognozuoja J. Grigėnas.
Straipsnis parengtas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateities“ įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo iniciatyva. „Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 48 Lietuvos įmones ir skatina Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą Lietuvos versle ir visuomenėje.
Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ – licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų prekinių pakuočių atliekų tvarkymą. Asociacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.
