Tvari pakuotė: tarp ateities idėjų ir šiandienos iššūkių

„Ekspertai, prekių ženklai, dizaino agentūros ir dizaineriai, kuriantys pakuotes, šiandien yra šiek tiek pasimetę: situacija gerėja ar blogėja? Iš vienos pusės girdime, kad įmonės kuria tvaresnius sprendimus, griežtėja įstatymai, mažinamas vienkartinio plastiko kiekis, vartotojai tampa atsakingesni. Bet tuo pačiu girdime ir apie tai, kad vartojimas toliau sparčiai auga ir pakuočių bei plastiko tik daugės, alternatyvų tam tikriems produktams rasti sunku, daugumai vartotojų vis dar neaišku, kaip ir ką rūšiuoti, o kur dar žaliasis smegenų plovimas ir sąmoningai ar nesąmoningai skleidžiamas melas“, – šiandienos situaciją „Ateities pakuotės klubo“ verslo pusryčiuose brėžė Juozas Baranauskas, tvarių pakuočių vystymo konsultantas, „PinProof“ įkūrėjas.  

„Ateities pakuotės klubas“ šiuo metu vienija 45 Lietuvos įmones. Antrą kartą organizuojami verslo pusryčiai klubo narius sukvietė į „Beatos virtuvės“ kulinarinę studiją, kurioje patirtimi ir įžvalgomis dalinosi pakuočių optimizavimo, dizaino, atliekų rūšiavimo, komunikacijos, teisės ekspertai.

Įvertinti kontekstą

Pasak J. Baranausko, sumaištį rinkoje šiandien kelia tai, kad į tvarumą ir pakuotes vis dar žiūrime per siaurą prizmę. Įmonės arba dėl nežinojimo daro klaidų, arba žino ir sąmoningai jas daro, kai negali užtikrinti pilno tvaraus sprendimo, bet labai nori kažkuo pasigirti.

„Tarp tokių dažnai daromų klaidų – formalus Co2 mažinimas tik per kreditus.  Arba atvejai, kai pasirenkamos naujos įdomios medžiagos, bet jos vežamos iš labai toli, kas nėra tvaru, ir net nesiaiškinama, kaip Lietuvoje jos bus perdirbamos ar utilizuojamos. Taip pat būna atvejų, kai pasirenkama viena pakuotės tvarumo savybė, pavyzdžiui, mažinamas naujo plastiko kiekis, tačiau nukenčia kiti dalykai: apsunkinama galimybė visą pakuotę rūšiuoti ar perdirbti, kenčia produkto saugumas ir pan.“, – vardija J. Baranauskas. 

Jis pažymi, kad šiandien itin dažnos ir pakuotės žaliavų kovos. Vertinant siauru aspektu, bet kuri žaliava gali būti pristatoma, kaip pati geriausia ir tvariausia. Kai kuriais atvejais stiklas laimi prieš metalą, popierius prieš plastiką, kitais atvejais – gali būti atvirkščiai. Norint įvertinti, koks sprendimas tvariausias, reikia vertinti kiekvieno produkto atvejį atskirai. O visus labai gražiai skambančius pakuočių žaliavų teiginius, pateikiamus be konteksto, J. Baranauskas skatina vertinti kritiškai.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2006?placement=

Nepamiršti tretinės pakuotės

Povilas Vaišnoras, „Nefab Packaging“ Pardavimų vadovas Lietuvoje, pakuočių optimizavimo specialistas, atkreipia dėmesį, kad svarbu rūpintis ne tik pirmine, bet ir antrine ar tretine pakuote. Net 23% išmetamų CO2 emisijų yra susiję su transportavimu, tad tam skirta pakuotė, jos kiekis, dizainas ir optimalus prekių sutalpinimas į transporto priemones turi didelę įtaką siekiant veiklos tvarumo. 

„Yra daug užmirštų senų pakuočių ir daugelis tiesiog dirba taip, kaip įprasta ir patogu. Priimti sprendimą kažką keisti, nėra lengva. Mano siūlymas visiems pagalvoti ir atsakyti į tokius klausimus: ar vykdote tretinės pakuotės apskaitą? Nes daug kas tokios apskaitos apskritai neveda. Ar jūsų naudojamas pakavimo sprendimas yra įvertintas pakuočių specialistų? Ar užtikrinamas tinkamas palečių stabilumas?“, – verslo pusryčiuose klausė P. Vaišnoras.

Jis taip pat pažymi, kad, norint pasiekti rezultatų, labai svarbi partnerystė. „Tikrai verta suteikti galimybę tiems verslams, kurie specializuojasi pakuočių optimizavime, perduoti jiems šią užduoti, leisti dirbti savo darbą ir taip kartu pasiekti ambicingų ir gerų tvarumo tikslų“, – sako P. Vaišnoras. 

Liūdna realybė

Marina Curko – Notkuvienė, UAB „Ekobazė“ Komercijos vadovė, verslo pusryčiuose kvietė pažiūrėti į pakuočių tvarumą, jų rūšiavimą ir perdirbimą iš atliekų tvarkytojo perspektyvos. Nors daugelis verslų deklaruoja tvarumo pasiekimus, ieško ir randa vis inovatyvesnių ir tvaresnių sprendimų, būtent atliekų rūšiavimo centruose geriausiai pasimato, kur ir kaip baigiasi tokių pakuočių kelionė. „Ekobazė“ kasdien gauna apie 60 tonų pakuotės atliekų. Deja, tačiau 40-50% rūšiavimo konteinerių turinio vis dar sudaro bendrosios atliekos, maisto likučiai, drabužiai, statybinės medžiagos.  

„Ir net kai jau atrenkame pakuotės atliekas, bent 50% to atrinkto kiekio vis tiek būna tinkama tik deginimui. Kodėl? Arba neaiški pakuotės sudėtis, arba pakuotė yra biologiškai skaidi, nors sistemos kompostavimui Lietuvoje dar neturime, arba pakuotė kombinuota, su neaiškiais priedais ir neaišku, kaip ją perdirbti. Sukurta daug sprendimų, o rezultate – popierius jau nebe popierius, plastikas jau nebe plastikas. Taigi, apytiksliai skaičiuojant, gal tik vos 30% į rūšiavimo konteinerius patenkančių atliekų iš tiesų grįžta į ekonomiką kaip perdirbta žaliava”, – sako M. Curko – Notkuvienė.

Pasak jos, kuriant pakuotę, labai svarbu galvoti ne tik apie jos dizainą, patvarumą, tvarumo žinutę, bet ir kelti klausimą, kaip vartotojas ją rūšiuos ir, galiausiai, kaip Lietuvoje ji bus perdirbta.

Veiks lazdos principas

„Ateities pakuotės klubo“ suburti specialistai pažymi, kad spaudimas siekti tvarumo vis aiškiau juntamas iš vartotojų ir visos tiekimo grandinės. Tačiau bene didžiausias spaudimas šiandien ateina ir iš Europos bei nacionalinės teisės. Vilma Sabaliauskienė, ILAW LEXTAL partnerė, pabrėžia, kad nors teisės aktų yra daug ir įvairių, verslui svarbu žinoti kelis esminius dalykus. Pirmiausia tai, kad Europos žaliasis kursas ir siekis iki 2050 m. tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu yra tvirtas ir šia kryptimi formuojami visi teisės aktai. Žaliasis kursas apima labai daug dalykų, vienas jų – žiedinės ekonomikos planas, kuris labai liečia pakuočių klausimą. Kadangi niekas nesiginčija dėl fakto, kad ekonomika ir vartojimas negali mažėti, žiedinės ekonomikos kryptis reiškia, kad dabar ir ateityje bus skatinami nauji verslo modeliai.  Tai – viena svarbi žinutė verslui. Kita svarbi žinutė – žiedinės ekonomikos įgyvendinimas guls ant verslo pečių. Todėl labai svarbu gilintis į teisės aktus ir pasirūpinti, kad visus priimtus tvarumo sprendimus verslas galėtų pagrįsti.

„Nacionaliniai teisės aktai griežtėja ir toliau griežtės. Lazdos principas aplinkosaugos teisėje veiks. Morkos principo praktiškai nėra, paskatinimų nereikia tikėtis, nes aplinkosaugos teisė yra viešosios teisės sritis. Tai susiję su žmonių sveikata, su higiena, viešąją tvarka, visuomene. Ypač po visų taršos skandalų, tendencija spausti ir griežtinti tik stiprės“, – pažymi V. Sabaliauskienė.

Prasminga tradicija

„Gamtos ateities“ vadovas Karolis Šiaudkulis pasidžiaugia, kad „Ateities pakuotės klubo“ verslo pusryčiai jau tampa prasminga tradicija, suburiančia vis didesnį ratą klubo narių ir pranešėjų, kurie gali ir nori pasidalinti patirtimi, kelti opiausius klausimus ir ieškoti visiems rūpimų atsakymų.

„Lietuvos verslas kuria tvarumo sprendimus, inicijuoja pokyčius, mokosi iš kitų šalių patirčių ir ieško būdų, kaip užtikrinti savo verslo, prekių, pakuočių tvarumą jau dabar ir taip pasirūpinti švaresne ir tvaresne vartotojų, darbuotojų, visuomenės ir gamtos ateitimi.  Tai nėra lengva, kartais tenka eiti klaidų ir bandymų keliu. Šiame kelyje stengiamės būti partneriais ir pagalbininkais. Norime padėti ne tik tiesiogiai pasirūpindami pakuočių atliekų tvarkymu, bet padėti dalintis gerąją praktika, diskutuoti ir matyti visą platų pakuočių paveikslą. Tikiu, kad tai padeda ir padės rasti sprendimus tvarių pakuočių ir tvarių verslų ateičiai“, – sako K. Šiaudkulis. 

Straipsnis parengtas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateities“ įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo iniciatyva. „Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 45 Lietuvos įmones ir skatina Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą Lietuvos versle ir visuomenėje.

Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ – licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų prekinių pakuočių atliekų tvarkymą. Asociacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.