„Maxima“ sprendžia maisto švaistymo problemą: nuo modernių technologijų diegimo iki pirkėjų edukavimo

„Nesuvartotas ir išmestas maistas yra didžiulė našta gamtai, tačiau atsakomybė ir maisto švaistymo problemos sprendimas tenka ne vien vartotojams, o visiems maisto tiekimo grandinės dalyviams. Todėl, siekdami mažinti šią problemą, ne tik skatiname sąmoningą vartojimą, bet ir patys imamės konkrečių sprendimų“, – rugsėjo 29-ąją, Tarptautinę informavimo apie maisto švaistymą dieną, kalba E. Dapkienė.

Efektyvinamas tiekimo ir sandėliavimo procesas

E. Dapkienės teigimu, jos atstovaujamas prekybos tinklas „Maxima“ jau kurį laiką itin atsakingai vertina maisto švaistymo problemą, o ją spręsdamas pasitelkia moderniausias technologijas bei metodus. Dėl šios priežasties šiemet pradėtas statyti naujas logistikos centras su temperatūriniu sandėliu. Šioje patalpoje bus laikomi švieži produktai – mėsa, vaisiai ir daržovės, pieno produktai, „Maximos“ meistrų pagaminti kulinariniai gaminiai, gėlės. Taip bus siekiama užtikrinti, kad greitai gendančios prekės kuo ilgiau išlaikytų aukščiausią kokybę ir šviežumą.

„Siekdami mažinti maisto atliekų kiekius, nuosekliai didiname prekių tiekimo ir sandėliavimo procesų efektyvumą, naudojame išmaniąsias sistemas, padedančias tiksliau numatyti ir užsakyti reikiamus produktų kiekius. Svarbu, kad visa tiekimo grandinė veiktų be trukdžių. Reikšmingas ne tik sandėliavimas, bet ir gabenimas, laikymo sąlygos parduotuvių vitrinose“, – vardija E. Dapkienė.

Ji pripažįsta, kad siekiant mažinti nurašomo maisto kiekius, itin svarbus ir pirkėjų vaidmuo. Parduotuvėse įgyvendinama iniciatyva „Nešvaistau – moku mažiau“ siekiama atkreipti dėmesį į produktus, kurių galiojimo laikas yra trumpesnis – jiems taikomos specialios nuolaidos, kad pirkėjai juos pastebėtų ir įsigytų, kol yra tinkami vartoti. Taip pat prekybos tinklas „Maxima“ pirkėjus ragina atsakingai planuoti apsipirkimus, susidaryti savaitės meniu, įvertinti maisto produktų galiojimo laiką ir jų laikymo sąlygas – tokie paprasti ir kasdieniai žingsniai irgi prisideda prie maisto švaistymo mažinimo. 

Įtaką daro ir pirkėjų srautai, ir orai 

Nepaisant griežtų maisto produktų laikymo sąlygų ir sąmoningo apsipirkimo skatinimo, dalį neparduotų maisto produktų prekybos tinklui tenka nurašyti. 

„Didžiausią įtaką nurašomo šviežio maisto kiekiams turi besikeičiantys pirkėjų srautai ir jų poreikiai. Tai ypač išryškėjo COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kuomet epidemiologinei situacijai valdyti įvesti ribojimai paveikė ir pirkėjų srautus parduotuvėse, juos prognozuoti tapo žymiai sunkiau“, – teigia E. Dapkienė. 

Daugiausia nurašomos produkcijos sudaro vaisiai ir daržovės, kurie yra jautrūs temperatūros pokyčiams, juos lengva pažeisti transportuojant, o ir esančius lentynose renkasi ir varto pirkėjai. Didelę nurašomų vaisių dalį sudaro patys perkamiausi – bananai. Daržovių nurašymai priklauso nuo sezono: žiemą daugiausia nurašoma pomidorų, pavasarį – ridikėlių, o vasarą ir rudenį – plautų morkų. Antrąją vietą pagal nurašymų skaičių užima mėsa, o trečią – duona ir jos gaminiai, ypač – bandelės. 

„Kiekvienas nurašymo atvejis – atskira istorija, kurią analizuojame, kad ateityje to būtų galima išvengti. Deja, būna ir tokių situacijų, kai daržovė ar vaisius sandėlyje atrodo puikiai, o patekęs į prekybos salę greit pakeičia prekinę išvaizdą ir yra nebetinkamas parduoti. Dėl to transportuojant ir sandėliuojant prekes toks svarbus temperatūrinis režimas ir perteklinės drėgmės nebuvimas“, – pabrėžia E. Dapkienė. 

Pasak jos, prekybininkai gali suvaldyti ne visus veiksnius, nuo kurių priklauso uogų, vaisių ir daržovių kokybė. Jai nemažai įtakos turi ir sezono metas, augimo, skynimo ar rinkimo metu vyraujantys orai. 

„Su partneriais nuolat ieškome būdų, kaip dar galėtume mažinti maisto švaistymą. Puikus pavyzdys – jau kelias vasaras iš eilės mūsų parduotuvėse už patrauklią kainą galima įsigyti originaliai nuaugusių „Kietaviškių“ daržovių, kurios nuo įprastinių niekuo nesiskiria nei kokybe, nei skoniu. Parduotuvėje pirkėjai įpratę matyti tobulos išvaizdos daržoves, bet visi suprantame, kad gamtoje nėra vieno standarto“, – sako E. Dapkienė. 

Laikosi žiedinės ekonomikos principų

Pašnekovė pasakoja, jog net ir nurašytus maisto produktus siekiama panaudoti. Dalis neparduotų, bet visiškai tinkamų suvartoti produktų keliauja į labdaros organizacijas. Jau ne vienerius metus prekybos tinklas „Maxima“, bendradarbiaudamas su „Maisto banku“, atiduoda vartojimui tinkamų maisto produktų už 0,5 mln. eurų. 

„Perduodami maisto produktus šiai organizacijai ne tik kovojame su maisto švaistymu, bet ir prisidedame prie socialinių iššūkių sprendimo, paremiame sunkiau besiverčiančius“, – pabrėžia E. Dapkienė. 

Mažesnę dalį nebetinkamų vartoti maisto produktų – daržovių, vaisių, duonos – visoje Lietuvoje susirenka ūkininkai, kurie nebetinkamais žmonių maistui produktais šeria gyvūnus, paukščius ar gamina kompostą. 

Likusios prekės virsta maisto atliekomis, tačiau net ir tokiu atveju, kovodamas su maisto švaistymu, prekybos tinklas „Maxima“ stengiasi likti atviras kitoms maisto panaudojimo galimybėms. Pavyzdžiui, maisto gamybos metu susidaręs panaudotas aliejus yra esterifikuojamas ir paverčiamas biodyzelinu. Kitos augalinės kilmės atliekos ir šalutiniai gyvūniniai produktai yra rūšiuojami ir surenkami į atskirus konteinerius perdirbimui. 

Pernai atliekų tvarkytojui „Horeca sprendimai“ buvo perduota apie 11 tūkst. tonų maisto atliekų. Ši įmonė maisto atliekas perdirba į biomasę, iš jos išgauna biodujas, o paskui pagamina elektros ir šilumos energiją. 

E. Dapkienės teigimu, biodujos yra puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys, kai maisto atliekos virsta tvariu atsinaujinančios energijos šaltiniu, taip prisidedant prie neigiamo poveikio aplinkai bei klimatui mažinimo. 

Maisto atliekų kiekį siekia sumažinti 30 proc. 

Prie Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo dar 2019 m. prisijungusi „Maxima grupė“ savo veiklą grindžia JT Darnaus vystymosi tikslais. Vienas jų žymi atsakingą vartojimą ir gamybą. Siekiant atkreipti dėmesį į globalią maisto švaistymo problemą ir imtis konkrečių sprendimų, 2019 metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja rugsėjo 29-ąją paskelbė Tarptautine informuotumo apie maisto švaistymą ir jo praradimus diena. 

Kovodamos su maisto švaistymu, Europos Sąjungos narės iki 2030 metų įsipareigojo visoje maisto tiekimo grandinėje vienam gyventojui tenkančių maisto atliekų kiekį sumažinti perpus. Prekybos tinklas „Maxima“ iki 2025 m. siekia sumažinti maisto atliekų kiekį 30 proc. 

„Šiuo metu mūsų prekybos tinklas valdo pustrečio šimto parduotuvių visoje Lietuvoje. Kadangi didžioji dalis mūsų parduodamo asortimento yra maistas, nuolat ieškome būdų, kaip sumažinti maisto atliekų kiekį. Didelį dėmesį skiriame prevencijai ir pakartotiniam naudojimui. Siekiame, kad maistas būtų vartojamas tvariai ir nevirstų atliekomis“, – tikina E. Dapkienė.