„Biržų duonos“ vadovas: kiekvieno indėlis į aplinką yra svarbus

„Pastaraisiais metais verslo bendruomenėje apie tvarumą kalbama vis dažniau. Mūsų įmonę tvarumas lydi nuo tada, kai ši sąvoka dar nebuvo tiek iškomunikuota plačiai visuomenei“, – sako Biržuose įsikūrusios „Biržų duonos“, trečios pagal dydį Lietuvoje šviežios duonos kepėjos, vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas. Ilgametes tradicijas puoselėjanti įmonė įsitikinusi, kad vardan tvaraus tikslo kiekvienas turime būti pasirengęs nuveikti šiek tiek daugiau.

Ką jums reiškia tvarumas?

Tai plati sąvoka, kuri pastaraisiais metais išpopuliarėjo versle ir pradėta sieti su gerbūviu. Mes su ja gyvename jau gerus penketą metų. Pradėjome nuo aplinkosauginių projektų ir kasmet nuosekliai ėjome prie to, kad tvarumas tapo „Biržų duonos“ vertybe, filosofijos ir strategijos dalimi. Pernai įsidiegėme saulės elektrinę ir per metus daugiau nei trečdalį kepyklai reikalingos energijos pasigaminome patys, turime ambicijų žalios pačių pagaminamos energijos apimtis didinti. Surenkame perteklinę šilumos energiją, išsiskiriančią kepant duoną, naudojame ją biuro šildymui, duonos gamybos procesuose. LED projekto visoje teritorijoje dėka apšvietimui reikalingos elektros energijos sąnaudos sumažėjo 63 proc. Mu?su? technologu? sukurtas specialus raugas leidz?ia neprekine?s is?vaizdos duonas panaudoti kitu? duonu? gamybai, taip prikelti jas antram gyvenimui ir prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo. Kasmet nusimatome tvarumo gaires, kur norėtume aktyviau padirbėti. Šįmet tai bus socialinės atsakomybės stiprinimas, norime kurti dar glaudesnį ryšį su vietos bendruomene, Biržų miestu, kaip įmonė rodyti pavyzdį aplinkosauginiuose projektuose, o taipogi skirti papildomai dėmesio ir savo darbuotojų edukacijai šia tema.

Kiek, jūsų nuomone, vartotojams svarbu, ar verslas vadovaujasi tvarumo principais?

Tvarumas susijęs ir su konkurenciniu pranašumu, tą tikrai pastebime. Jaunoji vartotojų karta ypatingai yra įsitraukusi, manau jiems labiau priimtinos kompanijos, einančios tuo keliu. Tą ypač pastebėjome, kai prieš kurį laiką pirmieji iš didžiųjų kepyklų atsisakėme gamyboje naudoti narvuose auginamų vištų kiaušinius. Komunikuodami apie tai labai aiškiai pamatėme, kad nesvarbu, kokio masto tavo indėlis į tvarumą – kiekvienas žingsnis yra reikšmingas. Pirkėjai mato, girdi ir nelieka abejingais. Manau, kad vartotojams sulig kiekvienais metais tampa vis svarbiau ir svarbiau tvariai dirbančios organizacijos, o įmonės tai gali išnaudoti ir kaip konkurencinį pranašumą.

Kokius didžiausius „Biržų duonos“  iššūkius įvardintumėte kelyje į tvarumą?

Didžiausi iššūkiai susiję su gaminių, ypač duonų pakuotėmis. Duonos, kepinių pramonė nėra labai tarši, neturime nei nuotekų, nei perteklinių CO2 išmetimų į aplinką. Tačiau naudojame daug plastiko, į kurį pakuojame gaminius, transportuojamus į prekybos vietas. Duonos tiekimo grandinė nėra paprasta, nes ne visada produkcija vežama iš sandėlio tiesiai į parduotuvės lentyną, produktai ne kartą perkraunami tarpiniuose logistikos centruose. Taigi pakuotės higieninė funkcija labai svarbi, o tas savybes, kaip ir produkto šviežumą, kol kas geriausiai užtikrina plastikas. Tačiau stengiamės ir plastikinę pakuotę paversti draugiškesne aplinkai. Pirmiausia – plonindami naudojamą plastiką. Net ir nežymus suploninimas bendrame gaminių kiekyje jau atneša ženklų pokytį. Taip pat pereiname prie grynesnės pakuotės: jei anksčiau buvo įprasta turėti kombinuotą (mišrią) pakuotę, tai dabar, kur tik galime, stengiamės naudoti vienos rūšies plastiką, kad pakuotė būtų kuo lengviau perdirbama. Šiuo metu su pakuotės gamintojais vystome projektą, kad ir lipdukai ant pakuotės būtų iš tos pačios medžiagos, kaip maišelis arba būtų lengvai nuklijuojami ir išrūšiuojami atskirai.

Ar svarstote savo gaminių pakuotes gaminti iš kitų medžiagų?

Kur įmanoma, stengiamės keisti plastiką į popierių. Popieriaus perdirbimas paprastesnis, tačiau tik tada, kai popierius grynas. Dažnai gamintojai pakuoja į popierines pakuotes, tačiau akylesni vartotojai pastebi, kad popieriaus vidinė dalis padengta plastiku. Tai vėlgi daroma dėl tų pačių funkcionalumo, higienos, galiojimo laiko reikalavimų užtikrinimo. Visgi tokia pakuotė neperdirbama arba tai padaryti kur kas sunkiau. Savo parduotuvėlėse visai atsisakėme plastikinių maišelių – kai žmonės perka šviežią, ką tik iškeptą duoną, ją pakuojame į popierinę visiškai perdirbamą pakuotę. Kepyklėlėse-kavinėse raginame atsinešti savo tarą gėrimams, naudojame popierinius šiaudelius, medinius šaukštelius ir, žinoma, esant galimybei skatiname išvis nenaudoti indų išsinešimui, o prisėsti kavinės viduje. Iš „lentynos standarto“ išvaizda neatitinkančios, bet tokios pat kokybiškos duonos gaminame savo granolą. Ją galima įsigyti patogiuose plastikiniuose indeliuose, pagamintuose iš perdirbtų žaliavų, arba sveriamą. Pirkėjus kviečiame šiuos indelius atsinešti į firmines parduotuves ir pasipildyti. Tad ši pakuotė gali vadintis daugkartine. Ir žmonės ateina, tikrai naudojasi ta galimybe.

Ką galėtumėte patarti tvarumo siekiantiems gamintojams, nuo ko pradėti?

Gamintojams jų produkcijos pakuotės paprastai ir tėra pakuotės, galbūt dar rinkodaros priemonė. Ir tai natūralu, nes verslas labiausiai susikoncentravęs į savo tiesioginę veiklą. Todėl labai svarbi yra bendrystė ir bendradarbiavimas su pakuočių gamintojais, kurie yra savo srities ekspertai ir seka visas inovacijas. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad jei gamintojas turi viziją, iškelia problematiką, kartu su pakuočių gamintojais galima tikrai rasti sprendimą, jie išties noriai įsitraukia. Tad mano patarimas – bendradarbiauti, tartis, drauge ieškoti ir rinktis iš to, kas yra rinkoje, bandant geriausiai pritaikyti savo produktų įpakavimui. Svarbiausia yra norėti ir išreikšti poreikį, ne visada jis brangiai kainuos. Pavyzdžiui,  pereiti nuo kombinuotos pakuotės prie grynos nėra nei didelis iššūkis, nei labai sudėtingas sprendinys ar ypatinga inovacija, reikia tik domėtis. Kita vertus, manau, kad bet koks verslas turi būti pasiruošęs investuoti vardan tvaraus tikslo, prisiimti tam tikrus papildomus kaštus.

Kaip manote, ar užtenka viešoje erdvėje informacijos tvarumo tema?

Mūsų visuomenė yra pakankamai sąmoninga, matome, kaip reaguoja į įvykius, susijusius su ekologija. Aišku, dar tikrai yra kur pasistengti, kad ir su tuo pačiu rūšiavimu.  Nebe pirmus metus dirbame su pakuočių tvarkymo organizacija „Gamtos ateitis“, esame jų klientai ir glaudžiai bendradarbiaujame. Jų dėka įmonės plačiai pasakoja apie savo patirtį, dalijasi įžvalgomis apie tvarias pakuotes ir tai labai gerai. Verslas turi rodyti pavyzdį, imtis atsakomybės.  Visgi komunikacijos niekada nebus per daug, todėl linkėčiau dar daugiau kalbėti apie kiekvieno mūsų indėlį į tvarumą, nesvarbu, kokio dydžio jis bebūtų.

nuotrauka::1 right

„Lietuvoje jau turime ne vieną pavyzdį, kai verslas užtikrintai laikosi tvarumo krypties. Labai džiaugiamės, galėdami pristatyti šias įmones visuomenei ir plačiau paskleisti jų gerąją patirtį. Visgi kol kas pakuočių atliekų statistika negailestinga: pastaraisiais metais šalyje plastiko atliekų kiekis tik auga. Akivaizdu, kad produktų pakuotės turi keistis, o verslai – ieškoti tvaresnių sprendimų, rinktis inovatyvesnes pakavimo medžiagas. Produktų pakavimo ir tiekimo grandinių pokyčius skatina ne tik sąmoningesni vartotojai, bet ir teisinis reguliavimas, nukreiptas į žiedinės ekonomikos pramonės sektoriuje kūrimą. Todėl raginčiau verslą pakuočių tvarumo klausimų neatidėlioti rytojui, nes jie anksčiau ar vėliau vis tiek turės būti sprendžiami“, – sako Karolis Šiaudkulis, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateitis“ vadovas. Jis primena, kad jau nuo kitų metų laukia mažesni mokesčiai pakartotiniam naudojimui tinkamoms ar perdirbamoms pakuotėms, didinant tarifus toms, kurios naudojamos tik vieną kartą.

„Gamtos ateitis“ informacija

FOTOGALERIJA : (6 nuotr.)