Maisto atliekos: išmesti negalima, panaudoti

Publikuota: 2021-02-10
Ieva Punytė, „Green Genius“  plėtros projektų vadovė: „Kur iš tiesų nukeliauja verslo išmetamos maisto atliekos ir kaip tai veikia aplinką, pasidomi retas“.  BENDROVĖS NUOTR.
svg svg
Ieva Punytė, „Green Genius“ plėtros projektų vadovė: „Kur iš tiesų nukeliauja verslo išmetamos maisto atliekos ir kaip tai veikia aplinką, pasidomi retas“. BENDROVĖS NUOTR.

O kur kablelį dėtumėte jūs? Didelio pasirinkimo neturime – Europos Sąjunga (ES) numatė, kad pramokę rūšiuoti ir perdirbti popierių bei plastiką, privalome išmokti tvarkyti ir maisto atliekas. Išmesti jų tiesiog neapsimoka – biologiškai skaidžios atliekos yra vienas iš esminių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, o tinkamai apdorotos jos gali virsti elektros ir šilumos energija ir trąšomis. Tiesa, visuomenės ir verslo sąmoningumas šiuo klausimu dar tik pradeda augti.  

Mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimai rodo, kad maisto atliekos Lietuvoje sudaro vidutiniškai 15% visų išmetamų mišrių atliekų. Aplinkos apsaugos agentūra yra skaičiavusi, kad vienas šalies gyventojas išmeta apie 37 kg maisto atliekų per metus. Kol kas vienintelio Lietuvoje tinkamai šias atliekas gyventojų lygmenyje rūšiuojančio Alytaus regiono atstovų duomenimis, vienos šeimos išmetamas kiekis pernai siekė apie 100 kg.

Didžiulius kiekius maisto neretai tenka išmesti ir verslui: prekybos, maisto gamybos ir maitinimo ir svetingumo (HORECA) sektoriaus įmonėms. Verslo išmetamos atliekos daugeliu atvejų taip pat keliauja į sąvartynus. Arba dar blogiau. Kadangi vežti į sąvartynus atsieina vis brangiau, kartais tokios atliekos mįslingai dingsta.

nuotrauka::1 right

„Viskas prasideda nuo minčių, kad suvalgyto obuolio graužtuką, atrodo, natūralu išmesti į mišką. Nes juk suyra, nieko tokio. Vienas obuolys gal ir nieko tokio, tačiau didžiuliai maisto atliekų kiekiai sąvartynuose ar netvarkingai išmesti neleistinose vietose tampa pavojingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) šaltiniu. Įrantys dideli tokių atliekų kiekiai yra ir bakteriologinės taršos, pavojingos žmonių sveikatai ir aplinkai, šaltinis bei spartina klimato kaitą“, – pažymi Ieva Punytė, atsinaujinančių išteklių energetikos bendrovės „Green Genius“  plėtros projektų vadovė.

Perdirbti paprasta

Lietuvoje 11 biodujų jėgainių valdanti „Green Genius“ gali tokias atliekas panaudoti sukuriant pridėtinę vertę, t. y. pagaminti elektros ir šilumos energiją perdirbant ne tik augalinės, bet ir gyvūninės kilmės bioskaidžias atliekas bei 2-os ir 3-os kategorijos šalutinius gyvūninius produktus. Netoli Vievio veikianti bendrovės jėgainė yra viena moderniausių Baltijos šalyse, čia 2019 m. pastatyta ir nauja atliekų perdirbimo linija. Ši jėgainė visiškai atitinka žiedinės ekonomikos principus: iš biodujų gamyboje naudojamų žaliavų ir atliekų vėliau dar pagaminamos ir trąšos, kurios gali būti naudojamos net ir ekologiškame žemės ūkio sektoriuje.

Pasak I. Punytės, biodujos – vienas iš galimų maisto atliekų panaudojimo būdų. Yra kitų, pavyzdžiui, kompostavimas. Pastarasis, palyginti su biodujų gamyba, nėra toks patogus ir turi kitų minusų, kaip limituoti pajėgumai ir nemalonus kvapas, tačiau vis tiek geriau už išmetimą į sąvartynus.

„Biodujų gamyba iš bioskaidžių atliekų yra tvarus atsinaujinančios energijos šaltinis ir konkretus sprendimas kovai su klimato kaita.  Lietuvoje biodujų gamyba užsiima ir keli regioniniai atliekų tvarkymo centrai bei įmonės, tokios kaip „Green Genius“, tad pats perdirbimas nėra problema. Kita vertus, atliekų surinkimo procesas Lietuvoje vis dar labai sudėtingas, trūksta sąmoningumo ir tvaraus požiūrio iš tų, pas kuriuos tokios atliekos susidaro“, – sako I. Punytė.

Rūšiuoti teks visiems

ES jau yra įpareigojusi šalis nares ne vėliau kaip iki 2024-ųjų sausio visas maisto atliekas rūšiuoti metant jas į specialius konteinerius. Tai daryti turės ir kiekvienas Lietuvos gyventojas. Atrodo, pats metas suskubti edukuoti visuomenę, tačiau, tik nedaugelis imasi priemonių. Verslas, savo ruožtu, dažnai mano problemą išsprendęs, nes samdo utilizavimo bendroves. Tačiau kur iš tiesų nukeliauja jų išmetamos maisto atliekos ir kaip tai veikia aplinką, pasidomi retas.

„Daliai verslo šių atliekų sutvarkymas vis dar yra tik išlaidų eilutė biudžete. Dažnai įmonės net nežiūri, kur ir kaip pas juos susidariusios atliekos yra tvarkomos. Paradoksalu, net įmonės, kurios skaičiuoja CO2 emisijų išmetimą savo procesuose, visoje tiekimo grandinėje,  operacijose, būtent atliekų segmente dažnai to nedaro, o per atliekas išskiriamų ŠESD dujų kiekiai nustebintų ne vieną“, – pastebi pašnekovė.  

nuotrauka:: 2 left

Maisto atliekų sutvarkymas, pasak jos, nekainuoja daugiau nei jų išmetimas į sąvartynus. Žvelgiant tik iš finansinės perspektyvos tvarus maisto atliekų perdirbimas yra net ir patrauklesnis variantas.  Kiek atbaidyti gali nebent išsami atliekų apskaita. Pradėjus atsakingai rūpintis atliekomis, dažnai paaiškėja, kad jų susidaro daugiau nei manyta, o tai savaime padidina ir tvarkymo sąnaudas.

Skatins morka ir botagas

„Vis dėlto, netvarus požiūris yra laikinas. Didesnė institucijų kontrolė neišvengiama, tad aplinkai draugiškas maisto atliekų tvarkymas taps norma ir Lietuvoje“, – kontrolę, lyg tam tikrą botagą, mato I. Punytė.  Už Atliekų direktyvos nesilaikymą ES nariams gresia nemenkos baudos. O ir įsipareigojimas uždaryti sąvartynus galiausiai privers visus apsvarstyti alternatyvas.

Rimta paskata, arba tam tikra prasme morka verslui tampa ir besikeičiantis klientų bei darbuotojų požiūris į tvariai veikiančias įmones. Darbuotojų įtraukimas į aplinkosaugos iniciatyvas vis populiaresnis, tos iniciatyvos gali būti susijusios ir su maisto atliekomis.

„Mes jau kurį laiką net tik iš savo, bet ir iš  kitų verslo centrų renkame kavos tirščius. Darbuotojus skatiname įsitraukti ir pamatyti, kaip net paprasčiausios kasdienės mūsų išmetamos bioskaidžios atliekos gali virsti kažkuo naudingu“, – pasakoja I. Punytė. Gražus tokių iniciatyvų rezultato pavyzdys – jau ketveri metai kartu su „Paulig“ vystomas projektas. Būtent iš surinktų kavos tirščių pagaminta elektros energija metų sandūroje buvo apšviestos didžiosios Vilniaus ir Kauno Kalėdų eglės ir kiti miestų objektai.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Maxima“ pereina į naują brandos lygį - SAP vidinė kultūra leis ugdyti vadovus įmonės viduje Verslo tribūna 3

Pandemija perstumdė įmonių strategijas ir išryškino prioritetus. Jolanta Bivainytė, didžiausio Lietuvoje...

Maisto atliekos: išmesti negalima, panaudoti Verslo tribūna 6

O kur kablelį dėtumėte jūs? Didelio pasirinkimo neturime – Europos Sąjunga (ES) numatė, kad pramokę rūšiuoti...

Tvarus verslas
2021.02.10
Verslo sėkmės dėlionė: finansiniai rezultatai – tik viena paveikslo dalis Verslo tribūna

Metų pradžia – finansinių rezultatų skelbimo laikas, kai įmonės apžvelgia praėjusio laikotarpio pasiekimus ir...

Tvarus verslas
2021.02.04
„Neste“ pripažinta viena tvariausių įmonių pasaulyje Verslo tribūna 6

Jau penkioliktus metus iš eilės Suomijos dyzelino iš atsinaujinančių šaltinių gamintoja „Neste“ įvertinama...

Tvarus verslas
2021.02.01
„Švyturys“ Vyriausybės pagalbos nelaukia: patys amortizuoja COVID-19 grėsmes ir testuoja darbuotojus Verslo tribūna

Kone metus koronaviruso keliami iššūkiai ne tik stabdo verslo veiklos procesus, bet ir kelia pavojų...

Tvarus verslas
2021.01.29
Tvari pakuotė skinasi kelią link standarto Verslo tribūna 1

Tvaraus vartojimo tendencija kasmet suburia vis didesnį sekėjų ratą. Rimtą žvilgsnį į plastiko atliekų augimą...

Tvarus verslas
2021.01.28
„Telia“: pokytį lemia mokslu pagrįsti aplinkosaugos tikslai Verslo tribūna 1

Jau nuo 2020 m. gruodžio visų Baltijos ir Šiaurės šalyse veikiančių „Telia“ grupės įmonių veikla tapo...

Tvarus verslas
2021.01.27
JAV grįžta prie klimato klausimų: žinia visam pasauliui, taip pat ir Lietuvai Verslo tribūna 1

46-ojo JAV prezidento Joe Bideno pažadas po rinkimų sugrąžinti šalį į Paryžiaus klimato kaitos susitarimą...

Tvarus verslas
2021.01.26
Sporto rėmimas duoda geruosius dividendus – „Švyturys-Utenos alus“ visuomenės pripažįstamas didžiausiu sporto rėmėju Verslo tribūna

Pandemijos akivaizdoje atšauktos svarbios rungtynės ir be minios sirgalių vykstančios varžybos sporto klubams...

Tvarus verslas
2021.01.22
Klimato kaitos stabdymui vien deklaracijų ir sertifikatų neužteks Verslo tribūna

Apie klimato kaitos sukeltas pasekmes garsiai kalbama visame pasaulyje, tačiau net ir išskirtiniai didžiųjų...

Tvarus verslas
2021.01.21
Įmonių perėjimui prie atsinaujinančios energijos – nauji projektai ir palankesnis finansavimas Verslo tribūna

Visos Europos ir Lietuvos užsibrėžti tikslai mažinant klimato kaitą skamba ne tik ambicingai, bet ir išties...

Tvarus verslas
2021.01.07
Sumažinti kuro sąnaudas „Kelių priežiūrai“ padės ekovairavimas Verslo tribūna 4

Bendrovėje „Kelių priežiūra“ pradedamas įgyvendinti naujas vidinis ekovairavimo projektas. Planuojama, kad...

Tvarus verslas
2020.12.09
„Maxima“ ir toliau investuoja į darbuotojų saugumą Verslo tribūna

Ne viena verslo teorija teigia, kad geriausi įmonės ambasadoriai yra jos darbuotojai, todėl į jų gerovę...

Tvarus verslas
2020.12.03
„Swedbank“ finansų vadovas: įmonių tvarumo ambicijas skatins investuotojų sentimentas ir nauji bankų reikalavimai Verslo tribūna 1

Investuotojų simpatijos vis dažniau krypsta į verslus, siekiančius minimizuoti savo veiklos neigiamą poveikį...

Tvarus verslas
2020.12.02
„Vilniaus vandenys“ sprendžia lietuvišką nuotekų galvosūkį Verslo tribūna 11

Šiais metais oficialiai pradėti didžiausios šalyje Vilniaus miesto nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbai.

Tvarus verslas
2020.11.26
„Telia“: tvarumą kuria kolektyvai, o ne pavieniai žmonės Verslo tribūna

Tvarumas – kaip trikojė kėdė, kuri stabiliai stovi tik tuomet, kai tvirtos yra visos trys jos kojos –...

Tvarus verslas
2020.11.25
Vilniaus šilumos tinklų planuose – centralizuotas vėsinimas ir nepanaudotos šilumos surinkimas iš pastatų ir nuotekų Verslo tribūna 1

Didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekimo bendrovė Vilniaus šilumos tinklai investuoja į 4-tos...

Tvarus verslas
2020.11.23
Darbuotojų ir klientų saugumas išlieka svarbiausiu „Maximos“ prioritetu Verslo tribūna 1

Grėsmingai į viršų kylanti užsikrėtimų koronavirusu kreivė vėl koreguoja gyvenimo, vartojimo ir verslo...

Tvarus verslas
2020.11.05
„Neptūnas“: tvarumas padeda išvengti krizių ir joms ruoštis Verslo tribūna

„Pandemija akivaizdžiai išryškina, ar pakankamai daug dėmesio skiriame verslo tvarumo stiprinimui...

Tvarus verslas
2020.11.05
Iki Kalėdų „Telia“ taps klimatui neutralia bendrove Verslo tribūna 1

„Telia“ grupės įmonių veikla Baltijos ir Šiaurės šalyse iki šių metų pabaigos taps klimatui neutralia. Dalį...

Paslaugos
2020.10.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku