Nauja „Kelių priežiūros“ vadybos sistema augins ir darbų kokybę, ir saugumą

Vienas iš svarbiausių „Veiklos tobulinimo“ programos tikslų – surasti geriausius šiuo metu egzistuojančius metodus kiekvienam bendrovės darbui atlikti ir juos įtvirtinti visos organizacijos mastu, kitaip tariant, standartizuoti. Bendrovė siekia ne tik nustatyti bendrus darbo standartus bei veiklos rodiklius, bet ir įtvirtinti organizacijos kultūrą, kurioje darbuotojai aktyviai įsitrauktų į procesų gerinimą ir tobulinimą.

„Galutinis šios programos tikslas – pasikeitęs įmonės darbuotojų supratimas apie kasdienį veikimo būdą. Norime, kad visi šalies teritorijoje esantys padaliniai vienodai suvoktų, koks turi būti bet kurio mūsų atliekamo darbo rezultatas tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu aspektu, bei jo siektų nustatytu būdu. Ir, kas labai svarbu – stebėtų ir pastebėtų problemas, trikdžius, juos eskaluotų ir siūlytų  sprendimus darbo metodų (standartų) tobulinimui“, – komentuoja Ruslanas Prokofjevas, AB „Kelių priežiūra“ Kokybės ir technologijų departamento direktorius.

nuotrauka::1 left

Geriausios metodikos – visai organizacijai

„Kelių priežiūros“ paslaugų krepšelyje – daugybė įvairių darbų: sniego valymas, kelių remontas, šienavimas, stotelių tvarkymas, kelio ženklų priežiūra ir kita. Kiekvienas jų turės būti atliekamas pačiu efektyviausiu būdu, kurį detaliai aprašius jis taps standartu 21 įmonės padaliniui.

Pavyzdžiui, jei šienaujama žolė kelkraščiuose, standartas numatys, kokiais peiliais turi būti aprūpinta žoliapjovė, kokiu tempu ji turi judėti, kiek ir kokių reikia resursų, kad būtų gautas pageidaujamas rezultatas – po pjovimo ne aukštesnė nei 7 cm žolė.

Darbų standartizavimas tampa atskaitos tašku veiklos planavimui – nustačius, kaip ir kokiais resursais turi būti atliktas darbas bei koks galutinis jo rezultatas, kiekvienam darbuotojui ar jų komandai apskaičiuojamas dienos darbų planas. Jame įvardinama aiški užduotis – tarkime, nupjauti 40 km žolės ruožą. Jei dienos pabaigoje visgi planas nebūtų įgyvendintas, darbuotojai kartu su darbų vadovu turės įvardyti aiškias kliūtis, kodėl.

R. Prokofjevas pabrėžia, kad suprasti, kodėl nepavyksta pasiekti norimo rezultato, būtina – tam, kad galima būtų spręsti problemas ir ateityje sukelti kuo mažiau trukdžių sklandžiam procesui.

Atliekamų darbų rezultatui  didelę įtaką turi naudojama technika.  AB „Kelių priežiūra“ savo autoparke turi daugiau kaip 2400 technikos vienetų, didžioji dalis darbų atliekama mechanizuotai. Būtent todėl į veiklos tobulinimo programą įtrauktas ir technikos priežiūros procesas, apimantis technikos priežiūros standartizavimą, gedimų prevenciją bei naujos, Bendrovės nustatytus standartus atitinkančios, technikos įsigijimą. Pasak pašnekovo, žinant, kokie parametrai reikšmingiausi kokybiškam darbui atlikti, galima labai tikslingai planuoti naujos technikos įsigijimą, pirmenybę teikiant ne kainai, o efektyvumo kriterijams.

Standartizuojant darbus ir rengiant darbų aprašymus, didelis dėmesys skiriamas darbus atliekančių darbuotojų saugumui. Todėl „Veiklos tobulinimo programoje“ darbų saugos klausimas išskirtas kaip atskira dalis.  Bendrovė pasiruošusi investuoti į geresnes kelyje dirbančių žmonių darbo sąlygas, aktyviai ieško inovatyvių sprendimų, padedančių vairuotojams laiku pastebėti kelio darbininkus ir išvengti incidentų.

R. Prokofjevas pabrėžia, kad aukštesni saugumo standartai kuriami bendrovės iniciatyva: „Norminiai aktai numato minimalius reikalavimus, pavyzdžiui, greičio ribojimo ženklus. Tačiau mes stebime, kad papildomos priemonės, tarkim, mirksinčios rodyklės ant „Kelių priežiūros“ automobilio, akivaizdžiai pagerina situaciją. Ieškome panašių  sprendimų ir darbuotojams. Galbūt tai bus ryškesnė apranga su integruotais LED žibintais ar kažkas panašaus – kai rasime geriausią variantą, jis taps standartu visiems mūsų kelių priežiūros ekipažams. Tai didins ne tik įmonės darbuotojų, bet ir visų eismo dalyvių saugumą.“

Gerindama vidinius procesus –  veiklos planavimą, darbų atlikimą, technikos priežiūrą bei stiprinant darbuotojų saugos užtikrinimą – bendrovė įgyvendina savo strateginę kryptį  dirbti kokybiškai ir didinti veiklos efektyvumą.

Efektyvi turi būti ir pokyčių sklaida

„Veiklos tobulinimo“ programa aktyviai vykdyti pradėta prieš pusę metų, kol kas ji įgyvendinama Vakarų regione. Ten bendrovės komandos, sudarytos iš įvairiausių visų grandžių specialistų – nuo vadovų iki inžinierių ir kelių tarnybos darbininkų – stebi atliekamą darbą, analizuoja kylančias problemas ir aiškinasi jų priežastis,  ieško aspektų, kuriuos pagerinus, darbo rezultatas būtų pasiekiamas efektyviau.

 „Tai jokiu būdu ne kritika darbuotojams – žmonės dirba gerai. Dažniausiai priežastys slypi pasirinktoje technikoje arba neefektyviame darbo metode“, – pabrėžia R. Prokofjevas.

Kiekvienas naujas darbo metodas išbandomas realiomis sąlygomis – validuojamas. Įsitikinus, kad naujasis veikimo būdas išties geresnis, jis įtvirtinamas kaip standartas, kuriuo vadovausis visi šalyje dirbantys „Kelių priežiūros“ padaliniai.

Kalbėdamas apie tai, kas sunkiausia įgyvendinat veiklos tobulinimo programą, Kokybės ir technologijų departamento vadovas akcentuoja, kad diegiama iš esmės nauja ir pakankamai griežtai apibrėžta vadybos sistema. Todėl didžiausi iššūkiai susiję su pokyčių valdymu: pradine neigiama žmonių reakcija, pasipriešinimu.

Sėkmingam pokyčių suvaldymui itin svarbi tinkama komunikacija įmonės viduje. Kaip suformuoti supratimą, kad tai iš tiesų veikia, kad naujas būdas – tinkamesnis, kad jis padės pasiekti geresnio rezultato patogesniu būdu?

„Tai susiję ir su žmonių mokymu, edukacija, bendro požiūrio keitimu. Galiausiai, pokyčio naudą turi atrasti kiekvienas asmeniškai – kol darbuotojas nepajaus, kad naujas metodas tikrai geriau veikia, o darbo krūvis iš esmės nekinta, tol nepadės jokios strategijos. Visam tam natūraliai reikia laiko. Žinoma, labai svarbi ir tinkama naujovių sklaida organizacijos viduje – kol kas dar ieškome geriausio būdo, kaip ją įgyvendinti“, – sako daugiau nei 2300 darbuotojų turinčios bendrovės atstovas.

Galutinis tikslas – pokyčiai visoje organizacijoje, susiję tiek su naujais darbo metodais, tiek su darbo kultūra, kurioje kiekvienas darbuotojas įsitrauktų į nuolatinį veiklos tobulinimo procesą.

Tęstinė iniciatyva

Bendri veiklos standartai – organizacijos efektyvinimo bei paslaugų kokybės strategijos dalis. AB „Kelių priežiūra“ atsirado 2017 m., į vieną organizaciją sujungus 11 regioninių kelių priežiūros įmonių. Natūralu, kad kiekviena jų turėjo savo požiūrį į procesus, savaip planuodavo ir organizuodavo darbus bei juos atlikdavo. Todėl, pasak R. Prokofjevo, ir buvo inicijuota programa, padėsianti surasti geriausius šiuo metu egzistuojančius metodus ir juos paversti vieningu organizacijos standartu.

Šią iniciatyvą bendrovė vadina ne projektu, o programa, nes tai tęstinis procesas, vadybos sistema, kurianti nuolatinę gerinimo, tobulinimo terpę, kurioje nuolat ieškoma geresnių, efektyvesnių veikimo būdų. Todėl ji, skirtingai nei projektai, neturi apibrėžto pabaigos termino.

„Standartas yra geriausias dabartinis darbo atlikimo būdas, kuris gali bet kada pasikeisti. Jį pagerinti gali naujas darbo metodas, našesnė technika, medžiagos, kitos inovacijos arba auganti žmonių kompetencija. Todėl procesas nėra baigtinis: nuolat stebėsime, kaip ir ką galime patobulinti, tikrinsime, ar tai veikia“, – sako R. Prokofjevas.

Jis atskleidžia, kad sukūrus veiklos tobulinimo sistemą ir užtikrinus jos veiksmingą funkcionavimą visoje organizacijoje, bus imamasi automatizavimo darbų. Skaitmenizuotą planavimo ir resursų valdymo sistemą organizacijoje numatyta sukurti 2021 m.