IT vadove, ar tikrai nepermokate už viešąją debesiją? Yra išeitis
Nematomos debesijos sąnaudos
Pasak R. Ališausko, viena didžiausių debesijos „naujakurių“ klaidų – manymas, kad sąnaudų klausimas išsispręs savaime. Įmonės, perkeliančios IT sistemas į „Amazon Web Services“ ar „Microsoft Azure“, dažnai susitelkia tik į produktų kūrimą ir debesijos sąskaitas palieka augti likimo valiai. Jos užsako per daug pajėgumų, pamiršta išjungti nenaudojamus serverius, netinkamai sukonfigūruoja tinklus.
Norint to išvengti, privalu pasitelkti politikų rinkinius, stebėsenos sistemas, kurios identifikuoja nenaudojamus rezervus ir pateikia rekomendacijas išlaidų optimizavimui. Tačiau pradedantiesiems šie įrankiai gali būti pernelyg „kietas riešutėlis“, todėl skubotas ir neapgalvotas startas labai greitai atsiliepia finansiškai.
„Įsivaizduokite, kad kiekvieną mėnesį mokate už sporto klubą, bet ten niekada nesilankote. Lygiai taip įmonės kišenę nuolat tuština nenaudojami pertekliniai debesijos pajėgumai. Pavyzdžiui, testavimui sukurti serveriai lieka veikti mėnesių mėnesius, o duomenų bazėms neapdairiai priskiriama tiek išteklių, lyg jos kasdien turėtų apdoroti milijonus užklausų. Mūsų patirtis rodo, kad tiksli stebėsena ir automatinė išteklių kontrolė dažnai padeda sąskaitose matomas sumas sumažinti iki 40 proc.“ – aiškina „Telia“ atstovas.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai įmonės viešajame debesyje išlaiko tuos pačius darbo principus kaip ir fiziniuose serveriuose. Viešosios debesijos platformos reikalauja kitokio požiūrio į infrastruktūros projektavimą, kur serveriai dinamiškai įjungiami ir išjungiami pagal poreikį, o ne veikia nuolatos.
Situaciją apsunkina ir tai, kad neretai pamirštama skirti pakankamai dėmesio aiškiai debesijos išlaidų apskaitos strategijai. Kai skirtingi projektai organizacijoje naudoja tuos pačius išteklius be aiškaus pasiskirstymo, viskas klostosi kaip šeimoje, kur visi ima pinigus iš to paties voko – mėnesio pabaigoje niekas nežino, kur dingo pinigai. Todėl išlaidų paskirstymas, išteklių žymėjimas ir tikslus poreikio apskaičiavimas yra būtini norint valdyti viešosios debesijos išlaidas.
Saugumas: realybė prieš iliuzijas
Kita dažna viešosios debesijos „migrantų“ klaida – manymas, kad debesijos platformos automatiškai užtikrina duomenų saugumą. Iš tiesų jos tik suteikia įrankius, bet kaip juos naudoti, turi žinoti pati įmonė. O žinoti tikrai yra ką, nes šiuolaikinis saugumas reikalauja ne tik techninių priemonių, bet ir vartotojų teisių valdymo bei procesų kontrolės.
„Visi žinome, kad gera spyna ar signalizacija automatiškai neapsaugo namų nuo įsilaužimu – abi šias priemones reikia nepamiršti panaudoti. Lygiai tas pats principas galioja ir debesijoje, kur visi saugos mechanizmai turi būti tiksliai sukonfigūruoti ir nuolat prižiūrimi. Net nedidelės klaidos šioje srityje gali turėti rimtų pasekmių. Pavyzdžiui, konfidencialius dokumentus galite padaryti prieinamus viešai internete vien dėl neteisingai suteiktų leidimų“, – perspėja ekspertas.
Neretai konfigūruojant prieigos teises suteikiama per daug teisių visiems darbuotojams, neįvertinant, kad dirbant debesijoje kiekvienam jų turi būti suteikta tiek, kiek reikia atlikti tiesioginėms užduotims. Taip pat neretai pamirštama pakeisti saugumo parinktis, manant, kad numatytieji nustatymai yra pakankami.
Dėmesio reikalauja ir integracija su jau turimais saugumo įrankiais. Perkeliant sistemas į viešosios debesijos platformas, būtina užtikrinti, kad visi saugumo protokolai ir stebėsenos įrankiai veiks sklandžiai. Kaip rodo patirtis, dažnai pamirštama sinchronizuoti vartotojų prieigos valdymą ar atnaujinti saugumo politikas, atsižvelgiant į naują infrastruktūrą.
Augimo skausmai
Trumpalaikis požiūris į infrastruktūros plėtrą gali reikšti papildomas išlaidas ateityje. Nors viešosios debesijos platformos leidžia greitai didinti sistemų pajėgumus, tam reikia iš anksto paruoštos architektūros. Neįvertinus verslo plėtros perspektyvų ir neįdiegus automatinio išteklių valdymo, staigus klientų antplūdis gali sukelti sistemų sutrikimus ar net visišką jų sustojimą.
„Verslo augimas debesijoje primena kalnų slidinėjimą – pradžioje viskas atrodo valdoma, bet greitai gali tapti pavojinga. Matėme ne vieną atvejį, kai staigiai išaugus klientų srautui, netinkamai sukonfigūruota infrastruktūra tiesiog neatlaikė apkrovos. Todėl svarbu iš anksto numatyti automatinius prisitaikymo mechanizmus ir turėti aiškų veiklos tęstinumo planą“, – patirtimi dalinasi „Telia“ produkto vadovas.
Dažnai neįvertinama ir vidinės komandos apkrova. Viešosios debesijos platformos siūlo šimtus paslaugų ir nuolat pristato naujoves, todėl net patyrusiems IT specialistams sunku sekti visas galimybes. Įmonės dažnai eikvoja laiką bandydamos savarankiškai įsisavinti naujas technologijas, kai jį galėtų skirti savo pagrindinei veiklai.
Sėkmingas perėjimas į viešąją debesiją reikalauja aiškaus plano, kuriame būtų apgalvotas saugumas, išteklių valdymas ir gebėjimas prisitaikyti prie kintančių verslo poreikių. Pasak „Telia“ eksperto, „Telia Landing Zone“ užtikrina, kad organizacijos nuo pat pradžių turėtų tinkamai paruoštą aplinką, kurioje procesai vyktų sklandžiai, ištekliai būtų skirstomi efektyviai, o rizikos – sumažintos iki minimumo. Šis sprendimas padeda pasiruošti ne tik dabartiniams poreikiams, bet ir būsimam augimui, suteikdamas tvirtą pagrindą veiklai debesyje.
