„Google“ DI padalinio vadovas: „DeepSeek“ teiginiai apie mažas išlaidas – klaidinantys

Demis Hassabis, „DeepMind“ generalinis direktorius. Benoito Tessiero („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Demis Hassabis, „Google“ padalinio „DeepMind“ generalinis direktorius, teigia, kad Kinijos startuolio „DeepSeek“ pareiškimas, kad dirbtinio intelekto (DI) sistemai sukurti išleido mažiau nei 6 mln. USD, yra „perdėtas ir šiek tiek klaidinantis“.

„Google“ DI padalinio vadovas taip pat atmetė mintį, kad „DeepSeek“ atsiradimas keičia DI kūrimo ekonomiką, rašo „Bloomberg“.

„Nematome jokių naujų stebuklingų technologijų. „DeepSeek“ nėra efektyvumo kreivės nuokrypis“, – pirmadienį Paryžiuje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime „Artificial Intelligence Action Summit“ sakė D. Hassabis.

Nepaisant to, „Google“ atstovas pagyrė, kad „DeepSeek“ DI modelis yra „tikriausiai geriausias darbas“ iš Kinijos ir gali pakeisti situaciją geopolitiniu mastu. Anot jo, „DeepSeek“ DI modelis rodo, jog bendrovė gali atlikti itin gerą inžinerinį darbą.

Tačiau pridūrė, kad „nepaisant viso šurmulio, nėra jokio tikro mokslinio proveržio“. Pasak jo, startuolis naudojo jau žinomas DI technikas, o jo laimėjimai „šiek tiek perdėti“.

„DeepMind“ vadovas taip pat pabrėžė, kad naujausi „Google“ išleisti „Gemini 2.0 Flash“ modeliai yra efektyvesni nei „DeepSeek“ modelis.

„DeepSeek“ įžiebė karštas diskusijas, bendrovei paskelbus, jog jos DI modelis buvo apmokytas už daug mažesnes sąnaudas nei pirmaujančių DI kompanijų modeliai ir naudojant mažiau pažangius „Nvidia“ lustus.

Tai sukėlė didelį sujudimą rinkose – technologijų bendrovių akcijos smuko, investuotojams išsigandus, kad JAV technologijų gigantės skiria per daug milijardų į DI infrastruktūrą.

Tačiau pasigirsta abejonių „DeepSeek“ teiginiais apie mažesnes sąnaudas, esą realios Kinijos bendrovės modelių kūrimo išlaidos gali būti didesnės, nei skelbiama, rašo CNBC.

Anksčiau „Bloomberg News“ skelbė, kad „OpenAI“ ir „Microsoft Corp.“ atlieka tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar „DeepSeek“ tyrėjai negalėjo gauti duomenų iš „OpenAI“ DI modelių. Jų teigimu, tam galėjo būti panaudotas distiliavimo procesas, kai vienas DI modelis mokymosi tikslais perima kito modelio rezultatus.

Kitas siekis –AGI

Konferencijoje D. Hassabis taip pat pabrėžė, kad DI industrija jau yra „kelyje link dirbtinio bendrojo intelekto (AGI)“, o tokios sistemos sukūrimas gali įvykti per artimiausius penkerius metus.

„Manau, kad dabar esame arti, galbūt reikia tik apie 5 metų ar panašiai iki tokios sistemos sukūrimo, kas būtų gana neįtikėtina“, – sakė D. Hassabis.

Jis pabrėžė, kad visuomenė turi tam pasiruošti, nes tokio intelekto atsiradimas gali turėti reikšmingų pasekmių.

Panašias prognozes yra išsakęs ir „OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas, kuris teigė, kad „jau žinome, kaip sukurti AGI, remiantis tradiciniu šio termino supratimu“.

Vis dėlto, daugelis ekspertų įspėja apie su AGI susijusias rizikas. Viena didžiausių baimių – žmonės gali prarasti kontrolę sukurtoms sistemoms. Tokią nuomonę neseniai CNBC išsakė ir DI mokslininkai Maxas Tegmarkas bei Yoshua Bengio, kurie perspėjo apie AGI keliamus pavojus visuomenei.