KAM ir „Infobalt“ ginčas gali nukeliauti net iki Europos Komisijos

Publikuota: 2018-09-26
Paulius Vertelka (kairėje), ir Edvinas Kerza. Juditos Grigelytės ir Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Paulius Vertelka (kairėje), ir Edvinas Kerza. Juditos Grigelytės ir Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo projektas toliau kelia aistras. Vakar (rugsėjo 25 d.) tarpinstituciniame pasitarime pritarta naujausiai jo redakcijai. Tai dar labiau papiktino asociaciją „Infobalt“. Ji žada kreiptis net į Europos Komisiją.

Paulius Vertelka, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonių asociacijos „Infobalt“ direktorius, sako, kad naujausia Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo projekto redakcija yra dar baisesnė už ankstesnes. Jeigu toks įstatymas būtų priimtas, asociacija rimtai svarsto kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl rinkos monopolizavimo.

Bene daugiausia aistrų viešojoje erdvėje kelia siūlymas įtvirtinti nuostatą, kad valstybės įmonės ir įstaigos negalėtų pirkti interneto paslaugų iš rinkos ir naudotųsi tik valstybės valdomu „Kertiniu tinklu“ (dabar jis vadinasi SVDPT). „Infobalt“ piktinasi, kad KAM tokiu būdu neva nori monopolizuoti interneto rinką ir tapti vienintele interneto paslaugų (ne tik ryšio) tiekėja valstybės ir viešojo sektoriaus įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms.

„Infobalt“ pozicija

„Naujausiame Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo projekte KAM dar labiau išplėtė anksčiau nubrėžtas pirmines valstybinio monopolio ribas. Taip Lietuva rizikuoja pažeisti tiek ES teisę, tiek ir sukelti grėsmių kibernetiniam saugumui bei efektyviam valstybės lėšų panaudojimui. Nepaisant to, KAM parengtam įstatymo projektui vakar buvo pritarta Tarpinstituciniame pasitarime, kitas žingsnis – šio projekto svarstymas Vyriausybėje“, – teigiama asociacijos pranešime.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Palaikome valstybės siekį užtikrinti didesnį informacinių išteklių saugumą ir esame pasiruošę dalintis tam būtinomis kompetencijomis – prieš kurį laiką pateikėme ministerijai rinkos ekspertų paruoštus pasiūlymus ir rekomendacijas. Vis dėlto, analizuojant įregistruoto įstatymo projekto nuostatas matyti, kad juo siūloma suteikti KAM teisę teikti praktiškai bet kokias informacinių ryšių ir technologijų paslaugas bet kurioms jos nurodytoms valstybės įstaigoms bei įmonėms. Kokioms tiksliai institucijoms, kokios paslaugos ir kokia apimtimi bus teikiamos priklausys tik nuo ministerijos – pačios institucijos galimybės spręsti, ar šių paslaugų joms iš tiesų reikia, neturės“, – priduria p. Vertelka.

Pasak jo, toks numatomas reguliavimas nesukurtų jokios pridėtinės vertės. Be to, monopolinėmis sąlygomis, anot p. Vertelkos, veikianti biudžetinė įstaiga, kuriai numatoma patikėti šią atsakomybę, nulemtų didesnes valstybės išlaidas ir mažesnį kibernetinį saugumą. Tam įtakos turėtų ir vadinamojo keturių akių principo nebuvimas, kuomet viena institucija pati nustato kylančias grėsmes, diegia nuo jų apsaugančius sprendimus ir tikrina jų kokybę.

Anot asociacijos, KAM naujai parengtame įstatymo projekte numatoma, kad Saugiojo („Kertinio“) tinklo paslaugos privalomai bus teikiamos ne tik svarbiausioms institucijoms, bet ir valstybės įmonėms bei viešosioms įtaigoms.

Bijo, kad nebus kontrolės

„Tokia ambicija kelia abejonių, ar ministerija sugebės pasirūpinti paslaugomis, atitinkančiomis tokius skirtingus poreikius. Pavyzdžiui, strateginės valstybės įmonės jau dabar yra investavusios į aukšto lygio kibernetinės saugos priemonių diegimą. Tačiau susidariusi situacija leidžia daryti prielaidą, kad šių priemonių joms teks atsisakyti tam, kad KAM kontroliuojama biudžetinė įstaiga galėtų teikti savo. Be to, pirminiame įstatymo projekte Saugiojo („Kertinio“) tinklo paslaugų teikimas buvo grindžiamas neva egzistuojančiu poreikiu vykdyti mobilizacines užduotis. Tačiau atnaujintame projekte siūloma numatyti galimybę papildomai išplėsti monopoliją iki visų institucijų, turinčių „gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas“, – pranešime rašo „Infobalt“ ir priduria, kad gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąrašas neegzistuoja ir KAM galės po juo „pakišti“ bet ką.

Negana to, atnaujintas įstatymo projektas taip pat esą sukuria prielaidų reikšmingai didinti valstybės išlaidas IRT paslaugoms. Jame nenumatomi saugikliai, kurie būtų taikomi KAM kontroliuojamos biudžetinės įstaigos sąnaudoms ar paslaugų apimtims.

„Vienintelė institucija, kuri galėtų spręsti dėl Saugaus tinklo naudojamos įrangos pobūdžio ir kiekio, yra pati KAM kontroliuojama biudžetinė įstaiga“, – sako p. Vertelka.

Jis priduria, kad nerimą kelia ir tai, kad įtvirtinus įstatymo projekte numatomą modelį Finansų ministerija, Valstybės kontrolė ar bet kuri kita valstybės institucija negalės nieko pasakyti apie šios įstaigos patiriamų sąnaudų pagrįstumą. Tai įvertinti leidžiantys parametrai bus slapti ir nepalyginami su rinkoje prieinamomis alternatyvomis.

KAM pozicija

KAM atkerta, kad „Infobalt“ padėtį pristato neobjektyviai, daro ministerijai spaudimą, ir siekia suformuoti neigiamą nuomonę apie KAM teikiamus pasiūlymus, susijusius su valstybės informacinių išteklių (VII) konsolidavimu, nes jie nenaudingi IRT įmonėms, bet naudingi valstybei.

Ministerija taip pat tikina, kad „Infobalt“ iškreipia ir informaciją apie „Kertinį tinklą“. Anot KAM, mokyklos, darželiai, parkų direkcijos, urėdijos ir kitos panašios įstaigos tikrai neprivalės naudotis „Kertiniu tinklu“ ir galės pirkti paslaugas iš rinkos. Esą iš maždaug 4.000 valstybės ir viešojo sektoriaus įstaigų minimas tinklas apims tik apie 500. Juo privalomai naudotis turės tokios institucijos, kaip diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ir valstybės valdomos bendrovės, atitinkančios Vyriausybės patvirtintus kriterijus.

Edvinas Kerza, krašto apsaugos viceministras, atmeta ir teiginius dėl kiberntinio saugumo. Anot jo, minimas tinklas yra segmentuotas, tad prireikus kiekvieną dalyvį galima izoliuoti. Todėl piktavaliams, atradusiems silpną vietą vienoje įstaigoje ar sistemoje, nepavyks įsibrauti į visą tinklą ar kitas įstaigas. Jis priduria, kad tokio tinklo administravimas nėra tipinė paslauga, kurią galima įsigyti rinkoje, nes tinklo saugumą užtikrina įslaptintos apsaugos priemonės, kurių valdymui ir priežiūrai gali būti pasitelkti įslaptinti pajėgumai, žvalgybinė ar Aljanso partnerių informacija.

Viceministras priduria, kad klaidinantys yra ir „Infobalt“ teiginiai apie kontrolę.

„Aš nenoriu vertinti ir kalbėti apie tai, kas buvo anksčiau. Bet dabar, kai „Infostruktūra“ (ji valdo „Kertinį tinklą“) yra KAM žinioje, ji naudoja tarptautiniu mastu pripažintą veikla pagrįstų sąnaudų apskaitos būdą (activity based costing, arba ABC) ir ją periodiškai tikrina valstybės bei privatūs nepriklausomi auditoriai“, – tikina p. Kerza.

IT ūkio konsolidavimo planas

KAM paruošė ir užregistravo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimus, kuriuose numatoma įkurti valstybinius duomenų centrus (DC) ir į juos sukelti svarbiausių šalies institucijų IT ūkį. Šių DC valdytoja taptų KAM.

Paprastai sakant, šiuo metu planas toks: įrengti du valstybinius DC Lietuvoje (Vilniuje ir Kaune) bei vieną rezervinį NATO būstinėje Briuselyje ir į juos perkelti svarbiausių valstybės įstaigų serverius bei visas sistemas, registrus ir duomenis, kurie šiuo metu išmėtyti 99-iuose duomenų centruose. Minėti valstybiniai DC privataus debesies paslaugas, planuojama, pirktų iš pasaulinių žaidėjų, tokių kaip „Amazon“, „Microsoft“, „Google“ ar kt., tarptautinio konkurso būdu.

Taip pat planuojama suvienodinti valstybės įstaigų naudojamas kasdienės veiklos valdymo kompiuterines sistemas, tokias kaip personalo, dokumentų valdymo ar buhalterijos. Tai reiškia, kad valstybės įstaigos nebepirktų sau reikalingų sistemų ir programų atskirai. Valstybė, kaip vienas juridinis vienetas, pirktų vieną personalo valdymo, vieną dokumentų valdymo, vieną buhalterijos sistemą ir t. t. Taip pat planuojama steigti valstybės IT paslaugų centrą, panašų į tuos, kuriuos Lietuvoje turi pasaulinės bendrovės. Į tokį centrą galėtų kreiptis valstybės tarnautojai, jei jiems iškiltų klausimų ar problemų. Tai leistų gerokai sumažinti valstybės išlaidas, skiriamas IT ūkio priežiūrai, personalui ir programinei įrangai.

Taip pat numatoma įstatymu įtvirtinti pareigą svarbiausioms šalies įstaigoms ir institucijoms naudoti saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą (SVDPT). Šis tinklas dabar modifikuojamas ir bus vadinamas kertiniu tinklu. O šias paslaugas valstybės įstaigoms teiks valstybės įmonė „Infostruktūra“, kuri neseniai perėjo KAM žinion ir yra performuojama į biudžetinę įstaigą. 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

„Alibaba“ pranešė apie 60% mžesnį pelną 2021 m.

Kinijos elektroninės prekybos milžinė „Alibaba“ ketvirtadienį pranešė apie 59% susitraukusį pelną praėjusiais...

Inovacijos
2022.05.26
Taivano ekonomikos viceministras: su Lietuva mus suartino Kinijos politika

Lietuvoje viešintis Taivano ekonomikos viceministras sako, kad jo šalies ekonominę partnerystę su Lietuva...

Verslo aplinka
2022.05.26
„Broadcom“ už 61 mlrd. USD perka „VMware“

JAV lustų gamintoja „Broadcom“ ketvirtadienį paskelbė ketinanti už 61 mlrd. USD įsigyti debesijos paslaugų...

Inovacijos
2022.05.26
Žvilgsnis už Nigerijos „princų“: kaip „TeleSoftas“ atsidūrė Abudžoje Premium

Ryšį su Nigerija „TeleSoftas“ užmezgė dar prieš pandemiją, 2019 m. Bendrovė tuomet dalyvavo organizacijos...

Inovacijos
2022.05.26
Išrinkti geidžiamiausi Lietuvos darbdaviai 2

Šiemet geidžiamiausiu darbdaviu paskelbta lietuvių įkurta JAV programavimo paslaugų įmonė „DevBridge LT“.

Vadyba
2022.05.26
Nauji fabrikai: tarp žaliavų stygiaus ir pašokusios paklausos Premium

Jeigu visi šiemet planuojami investiciniai projektai bus įgyvendinti, Lietuvoje atsiras ir daugiau tradicinės...

Pramonė
2022.05.26
„Nvidia“ pranoko lūkesčius, bet perspėjo apie išlaidų karpymą

Grafikos procesorių gamintoja „Nvidia“ pirmąjį ketvirtį pranoko analitikų lūkesčius pagal pelno ir pajamų...

Inovacijos
2022.05.26
Tvarios sunkiosios transporto priemonės: pasiūlos yra, bet infrastruktūra buksuoja Premium

Europai vis drąsiau žygiuojant Žaliuoju kursu, tvarius sprendimus siūlo ir sunkiojo transporto gamintojai.

Logistika
2022.05.26
„SpaceX“ prieš „Boeing“: kaip E. Musko įmonė aplenkė aviacijos milžinę Premium 1

Praėjusį savaitgalį „Boeing“ bepilotis erdvėlaivis „Starliner“ po daugiau nei dvejus metus trukusių bandymų...

Inovacijos
2022.05.25
Davose su „Google“ ir „Meta“ atstovais susitikęs G. Nausėda pakvietė bendroves plėstis Lietuvoje

Gitanas Nausėda, prezidentas, paragino JAV informacinių technologijų gigantę „Google“ ir JAV socialinių...

Verslo aplinka
2022.05.25
Ispanija gręžiasi į puslaidininkių pramonę 3

Ispanijos vyriausybė patvirtino 12,25 mlrd. Eur investicijų į puslaidininkių pramonę planą, iš kurių 9,3...

Inovacijos
2022.05.25
Išrinkta geriausia metų jaunoji bendrovė: gamina tvarų produktą ir meta iššūkį Europai Verslo tribūna

Iš beveik 900 jaunųjų bendrovių – mokinių mokomųjų verslų – Nacionalinėje „accelerator_x“ programos eXpo...

Puslaidininkių gamintojai optimizmo žeria nedaug: lustai šiemet turėtų brangti toliau

Lustai – kone visuose šiuolaikiniuose elektroniniuose prietaisuose naudojami komponentai – šiemet turėtų...

Inovacijos
2022.05.24
Į Lietuvą ateina Taivano fintech įmonė 1

Lietuvoje kuriasi Taivano finansų technologijų įmonė „Xrex“ – ji teiks kriptovaliutos keitimo bei virtualios...

Inovacijos
2022.05.24
Jauno verslo formulė: rėmėsi mokslu, augo 10 kartų ir neatsigina investuotojų Premium

Kosmetikos ir odos priežiūros priemonių prekės ženklas „Math Scientific“ antraisiais metais šovė į viršų 10...

Gazelė
2022.05.24
„Samsung“ pristatė 356 mlrd. USD investicijų planą

Pietų Korėjos technologijų milžinė „Samsung“ antradienį pristatė 356 mlrd. USD vertės investicijų planą,...

Inovacijos
2022.05.24
Skaitmeninio pastato dvynio poreikis – nuo projektavimo iki aptarnavimo Verslo tribūna

Skaitmeninių dvynių (angl. Digital Twin) – skaitmenizuotų, duomenimis paremtų realaus objekto virtualių 3D...

Tvarūs sprendimai
2022.05.24
50% pajamas pernai didinusi „CityBee“ ieško naujų automobilių Premium 8

Didžiausia trumpalaikės nuomos platforma Baltijos šalyse pernai pasiekė istorinį pajamų rekordą, toliau...

Logistika
2022.05.24
IT ekspertas pataria, kaip išsirinkti jūsų įmonei tinkamiausią Debesijos tipą Verslo tribūna 1

Verslo plėtros sprendimų ieškančios įmonės vis dažniau renkasi debesijos paslaugas, nes tai yra efektyvesnė...

Interneto svetainė – svarbus verslo plėtros variklis Verslo tribūna

Šiandieninis verslas be interneto svetainės sunkiai įsivaizduojamas. Jei klientai greitai ir patogiai neranda...

Inovacijos
2022.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku