Neatnaujinti – reiškia prarasti: kas gresia kultūros paveldo daugiabučiams, jei liksime pasyvūs? (II dalis)
Prasta būklė – rizika visiems
Daugelis į Kultūros vertybių registrą įrašytų daugiabučių buvo pastatyti dar XIX a. ar net anksčiau. Šiandien šie pastatai išsiskiria ne tik apšiurusia išore, bet ir visiškai susidėvėjusiomis, avarinėmis inžinerinėmis sistemomis, pratekančiais stogais, skilusiomis sienomis, byrančiais balkonais, pasenusia elektros instaliacija ir dažnai užsikemšančia kanalizacija. Neprižiūrimo statinio konstrukcija tampa grėsme ne tik gyventojams, bet ir aplinkiniams – ypač senamiesčių vietose, kur pėsčiųjų srautas yra nuolatinis ir intensyvus.
„Senų sistemų remontas – brangus ir trumpalaikis sprendimas. Dešimtmečiais netvarkytas daugiabutis anksčiau ar vėliau privers imtis esminių sprendimų ir kuo vėliau tai bus padaryta, tuo brangiau kainuos“, – pažymi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovas Vladas Trakimavičius.
Galima taikyti ne visas priemones
Kaip teigia Kultūros paveldo departamento (KPD) Metodinio konsultavimo ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Rasa Trapikienė, kultūros paveldo statiniai, kurių autentiškos konstrukcijos, fasadų apdaila ar puošybos elementai dėl aplinkos ir klimato veiksnių yra pažeidžiami, ilgainiui praranda savo vertingąsias savybes. Tokiems daugiabučiams negalima taikyti visų renovacijos priemonių – būtina ne tik siekti energinio efektyvumo, bet ir išsaugoti jų istorinį ir architektūrinį autentiškumą.
„Šiltinimo sprendiniai fasado pusėje nėra taikomi kultūros paveldo statiniams, kuriems nustatytas architektūrinis vertingųjų savybių pobūdis, taip pat etnokultūriniams paveldo statiniams, kurių konstrukcijos yra iš rąstų ar tašytų rąstų rentinio sienų, bei fachverkinės konstrukcijos pastatams, jei šios konstrukcijos nėra paslėptos apdaila. Apšiltinimas negalimas ir pastato vidinėje sienų pusėje, jei objektui nustatytas dailės vertingųjų savybių pobūdis – kai vertingas interjeras, jo visuma, vidaus dekoras, sienų tinkas, apdailos ar jų imitacijos, vidaus įranga ar kiti elementai. Tokiais atvejais renovacijos sprendiniai turi būti pritaikyti konkrečiam objektui“, – pažymi Rasa Trapikienė.
Renovacija – ne tik dėl estetikos
Tinkamai suplanuota ir su KPD suderinta renovacija leidžia ne tik prailginti pastato gyvavimo laiką, bet ir visapusiškai pagerinti gyvenimo kokybę. Anot renovacijos ekspertų, modernizacijos metu dažnai atnaujinami ne tik pamatai ar stogas, bet ir visos pagrindinės inžinerinės sistemos: vandentiekis, šildymas, elektros instaliacija, įrengiami vėdinimo sprendimai, pritaikomas priėjimas neįgaliesiems.
„Po renovacijos daugiabučio gyventojai gyvena šilčiau, saugiau, moka mažesnes sąskaitas, o jų būsto vertė reikšmingai išauga. Ne mažiau svarbu ir tai, kad kompleksinė renovacija leidžia išspręsti daugelį metų kauptas pastato problemas iš karto, išvengiant ilgalaikių ir brangių remontų iš gyventojų lėšų“, – akcentuoja daugiabučių namų renovacijos administravimo paslaugas Vilniuje teikiančios įmonės vadovas Vytenis Navagreckas.
Norint išsaugoti, svarbu atnaujinti
Renovuoti kultūros paveldo statusą turintį pastatą nėra tas pats, kas atnaujinti įprastą sovietinį daugiabutį, tačiau tai vis tiek įmanoma. „Reikia suvokti, kad kiekviena diena, kai atidėliojamas sprendimas, gali reikšti dar vieną įtrūkusią sieną ar dar vieną avariją vamzdžiuose. Ilgainiui tai virsta negrįžtamaisiais procesais – tiek architektūrine, tiek konstrukcine prasme. Todėl renovacija šiandien yra ne tik komforto, bet ir išsaugojimo klausimas“, – pabrėžia daugiabučių namų modernizavimo ekspertas Edvinas Bindokas.
Daugiabučių namų administravimo paslaugas Ukmergėje teikiančios įmonės vadovas Raimondas Baltaduonis taip pat primena, kad paveldas – tai ne tik asmeninis turtas, bet ir nacionalinis įsipareigojimas. „Turime suprasti, kad šie pastatai – tai mūsų paveldas, mūsų miestų istorija. Jei šiandien nesiimsime priemonių juos išsaugoti, rytoj juos gali tekti iškeldinus gyventojus užkonservuoti ar net nugriauti. Ar tokį palikimą norime perduoti ateities kartoms?“, – klausia ekspertas.
Sąlygos – palankesnės nei anksčiau
Šiuo metu galiojančiame daugiabučių namų modernizavimo projektų įkainio kvietime kultūros paveldo daugiabučiams taikomos lengvatinės sąlygos – nebūtina pasiekti B ar A energinio efektyvumo klasės, pakanka 25 proc. šilumos sutaupymo. Tai leidžia lanksčiau derinti sprendinius prie konkrečių paveldosaugos apribojimų. Kvietimas galioja iki 2025 m. spalio 1 d.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė
