Atveria duomenis: Lietuvoje trečdalis kelių – blogos būklės

Kaip skelbiama, 2024 m. pabaigoje prasčiausios būklės buvo magistraliniai keliai – iš viso 406 km, arba 49,8%, jų buvo reikalingas remontas.

Krašto keliai taip pat prastos būklės – 2.176 km, arba 44,2% viso tinklo yra neatitinkantys kokybės reikalavimų. Kiek geresnės kokybės yra rajoniniai keliai ir automagistralės, tačiau atitinkamai 27,3% ir 26,5% jų reikalingas remontas.

„Via Lietuva“ skaičiuoja, kad iš 1.500 tiltų Lietuvoje 117 yra blogos būklės, o 35-iems taikomi eismo apribojimai. Likusi tiltų dalis siekia 50–60 metų amžių, todėl jų būklė artimiausiu metu gali sparčiai blogėti, teigia bendrovė.

„Jei nebus užtikrintas tvarus finansavimas, blogų kelių procentas 2035 m. gali išaugti iki 50%. Tai reiškia, kad kas antras kelias Lietuvoje gali tapti netinkamas saugiai naudoti, o tai lems didesnius eismo saugumo iššūkius ir didesnes transporto priemonių eksploatacijos sąnaudas“, – pranešime sako Martynas Gedaminskas, laikinasis „Via Lietuvos“ vadovas.

VŽ jau rašė, kad nuo 2026 m. turėtų pradėti veikti Kelių fondas, į kurį kasmet tikimasi surinkti apie 400 mln. Eur. Pusę šios sumos norima skirti iš elektroninės kelių rinkliavos, kurios sistema vis dar nepradėjo veikti. Plačiau apie Kelių fondą skaitykite čia.

„Kelių fondas įneša visiems daugiau aiškumo. Gyventojų ir verslo sumokami kelių mokesčiai keliaus atgal į kelių infrastruktūrą. Nėra sąžininga, kad visos šios lėšos buvo perskirstomos visai kitoms sritims, o naujas finansavimo modelis ištaisys šią nesąžiningą praktiką ir labiau atlieps teisėtą visuomenės lūkestį. Ilgainiui gyventojai nebematys byrančių avarinės būklės tiltų ir pavojingų duobėtų kelių. Vyks sklandesnis darbų planavimas su rangovais ir greitesnis jų atlikimas“, – sako Roderikas Žiobakas, susisiekimo viceministras.

Sukūrė žemėlapį

„Via Lietuva“ atvėrė duomenis apie Lietuvos kelių ir tiltų būklę ir sukūrė specialų stebėsenos žemėlapį keliubukle.lt. Anot bendrovės, su šiuo  įrankiu siekiama efektyviau planuoti investicijas ir įvertinti esamą kelių ir tiltų kokybę visoje šalyje.

„Žemėlapis padės gyventojams stebėti tiek šalia jų, tiek kitose Lietuvos vietose esančių kelių ir tiltų būklę. Viešai ir interaktyviai prieinami duomenys leis sekti, kaip keičiasi susisiekimo infrastruktūra. Beje, žemėlapyje gyventojai galės rasti atsakymą į dažnai kylantį klausimą – kiek visgi kainuoja nauja gatvė ar kilometras naujos automagistralės ir kiek lėšų prireiktų, kad Lietuvoje nebeliktų nesaugių tiltų ir blogos būklės kelių“, – pranešime teigia Eugenijus Sabutis, susisiekimo ministras.

Kelių remonto skaičiuoklės duomenimis, už 5 mln. Eur būtų galima sutvarkyti 13,89 km rajoninių kelių, 8,47 km krašto kelių, 5,76 km magistralinių kelių arba 4,35 km greitkelių.

Šarūnas Frolenko, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas, VŽ sako, kad atverti duomenis apie kelių ir tiltų būklę yra geras sprendimas. 

„Kartu norisi pabrėžti, kad svarbiausia yra tai, kad „Via Lietuva“ sistemingai ir nuosekliai vertina, analizuoja ir kaupia duomenis apie kelių ir tiltų būklę. Būtent duomenys, nuoseklūs tyrimai ir vertinimas yra pagrindas priimant sprendimus, kuriuos tiltus ar kelių ruožus būtina tvarkyti pirma“, – teigia jis.

VŽ skelbė, kad didžiųjų kelių infrastruktūros įmonių vadovai kone sutartinai sako, kad 2024 m. tiek pagal darbų apimtį, tiek pagal pajamas buvę labai geri. Vis dėlto šiemet to pakartoti nepavyks, mat daugelis darbuojasi tęsiamuose projektuose, o pildyti krepšelių ir planuoti ateities drąsiai negali – grįžta prie anksčiau itin kritikuotos praktikos vėliau, nei reikėtų verslui, skelbti viešuosius pirkimus.