„Panattoni“ prezidentas apie plėtrą ir ambicijas: dabar nėra įdomesnio verslo nei duomenų centrai

Robertas Dobrzyckis, „Panattoni“ prezidentas ir bendraturtis Europoje, Jungtinėje Karalystėje, Artimuosiuose Rytuose ir Indijoje. Grzegorzo Kaweckio („Puls Biznesu“) nuotr.

Lenkijos industrinio turto milžinė „Panattoni“ neapsiribos 20 šalių. 2025 m. ji planuoja debiutuoti Rumunijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, taip pat galvoja apie Japoniją ir Australiją. Kompanija nori labiau įsitvirtinti duomenų centrų segmente, sako Robertas Dobrzyckis, „Panattoni“ prezidentas ir bendraturtis Europoje, Jungtinėje Karalystėje, Artimuosiuose Rytuose ir Indijoje.

Paskutiniais studijų metais R. Dobrzyckis įsidarbino nedidelėje JAV nekilnojamojo turto (NT) vystymo kompanijoje, po kelerių metų tapo jos generaliniu direktoriumi. Jis greitai nusprendė išbandyti save didesniame versle. 2005 m., būdamas 29 metų, jis įtikino Carlą Panattoni, JAV industrinio NT plėtotoją, investuoti Europoje ir taip buvo įkurta kompanija „Panattoni Europe“.

2010 m. „Panattoni“ tapo lydere Lenkijoje, vėliau ji plėtėsi į Vokietiją, JK, Prancūziją, Ispaniją, Portugaliją, Italiją, Švediją ir Daniją, taip pat Nyderlandus, Belgiją, Austriją ir Vengriją. 2024 m. debiutavo Baltijos šalyse ir Saudo Arabijoje.

Šiuo metu „Panattoni Europe“ veikia 20-yje Europos ir Azijos šalių, kuriose dirba daugiau kaip 1.000 darbuotojų. Iki šiol bendrovė pastatė daugiau kaip 23 mln. kv. m logistikos objektų, kurių bendra vertė siekia 42 mlrd. Eur.

R. Dobrzyckiui priklauso 34% kompanijos akcijų, likusi dalis – JAV „Panattoni Group“.

„Panattoni“ turi 36 biurus 20 pasaulio šalių. Ar dar yra šalių Europoje, kuriose nesate, bet norėtumėte būti?

Šiais metais norėtume debiutuoti Rumunijoje. Tai didelė rinka, kurioje gyvena 20 mln. žmonių. Ji taip pat yra savotiškas Pietryčių Europos, t. y. Bulgarijos, Serbijos, Kroatijos, Bosnijos, Kosovo, Albanijos ir Slovėnijos, centras.

Be abejo, yra ir vietų, kurias plėstume kaip pagrindinių rinkų dalį. Pavyzdžiui, veikiame Švedijoje ir Danijoje, bet kada nors mielai išsiplėstume į Norvegiją ir Suomiją. Šiose šalyse steigti atskirą verslą nėra prasmės, tačiau plėsti kaip vieną didesnę rinką – taip. Tada galėtume naudotis, pavyzdžiui, Švedijoje turima infrastruktūra, o Suomijoje ar Norvegijoje įkurti regioninį biurą. Šiuo principu veikia mūsų verslas Belgijoje ir Nyderlanduose – Amsterdame turime administraciją, o Antverpene – regioninį biurą.

Daug patrauklių šalių matome Azijoje. Veikiame Saudo Arabijoje ir Indijoje, šios valstybės palyginti netoli Lenkijos, o laiko juostų skirtumai nėra tokie dideli, kad trukdytų efektyviai valdyti verslą. Iš Saudo Arabijos 2025 m. norėtume plėstis į JAE. Tai dar nesubrendusi rinka, tačiau turinti didelį potencialą. Logistikos objektų paklausa ten labai didelė.

Mus taip pat domina tokios tolimos šalys kaip Japonija ir Australija. Norėtume ten plėstis ir tikrai tai darysime, tačiau turime pasirinkti tinkamą momentą.

Neseniai „Panattoni“ paskelbė apie duomenų centro Barselonoje statybos pradžią. Ar šioje srityje daugiau didelių investicijų užsienyje?

Duomenų centrų statybą paversti nauju savarankišku verslu yra kitas mūsų tikslas po debiuto Rumunijoje ir JAE. Šiuo metu statome duomenų centrus įvairiose Europos šalyse, tačiau tai nėra organizuota, struktūrizuota veikla. Šie projektai papildo mūsų pagrindinę veiklą ir yra prižiūrimi su logistika, e. prekyba bei gamyba susijusių skyrių. Norime tai pakeisti. Formuojame komandą, samdome žmones.

Be Barselonos, statome duomenų centrus JK ir Lenkijoje, tačiau norime tapti jų plėtotojais visoje Europoje, o galbūt ir Indijoje bei Saudo Arabijoje. Tokius objektus būtų galima statyti beveik kiekvienoje šalyje, kurioje turime padalinių.

Pastaruoju metu pasikeitė požiūris į duomenų centrų vietą – jie nebeturi būti geriausiose vietose, svarbesnis yra elektros energijos prieinamas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje kalbamės su kompanija, kuri domisi galimybe plėtoti duomenų centrą dirbtinio intelekto plėtrai. Šiuo metu nėra įdomesnio verslo nei duomenų centrai.

Kaip jie statomi?

Pagal plotą duomenų centrai nėra didelės patalpos. Jie užima nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių kvadratinių metrų, o logistikos atveju statoma iki kelių šimtų tūkstančių kvadratinių metrų. Tačiau jie reikalauja didelių investicijų, nes reikia įrengti daug modernios elektros įrangos, oro kondicionierių, generatorių. Pagrindinis iššūkis – elektros energijos tiekimo nutraukimo rizika. Negali galvoti, kad tai nenutiks. Priešingai – turi turėti planą B, taip pat C, D ar net E.

Lenkijoje „Panattoni“ statoma „BSH Home Appliaces Group“ 144 mln. Eur vertės gamykla. Kompanijos vizualizacija.

Kokią dalį „Panattoni“ investicijų sudaro spekuliatyvi plėtra (neturint nuomininko – VŽ)?

Lenkijoje – pusę. Vokietijoje taip pat daug statome tokiu būdu, o JK investuojame tik spekuliatyviai. Apskritai taip veikiame bet kuriuo NT sektoriaus ciklo momentu, nors, žinoma, jei nuomininkų ir investuotojų paklausa mažesnė, spekuliatyviai statome mažiau – apie 25%.

Ar dabar toks etapas?

Sandėlių segmente ilgą laiką buvo stebima augimo tendencija. Tai lėmė e. prekybos bumas per COVID-19 pandemiją. Paskui jis nuslopo, e. prekybos augimas sulėtėjo, sandėlių paklausa sumažėjo, nors vis dar yra didesnė nei biurų ir mažmeninės prekybos patalpų.

Šis sulėtėjimas stebimas visame pasaulyje – ir JAV, ir Azijoje. Lenkiją dar paveikė ir tai, kad ji yra netoli karo Ukrainoje, tačiau ir tai pamažu pradeda keistis. Tikėkimės, kad paklausa augs ir rytiniame flange.

Kuo labiau artėja karo pabaiga, tuo patrauklesnis tampa šis regionas. Ukrainos atstatymo atveju reikės pristatyti daug prekių, tad lokacija netoliese taps pranašumu. Jau dabar daug investuojame Žešuve, Liubline ir Balstogėje.

Pernai iš logistikos parkų pardavimo gavote 375 mln. Eur, kaip bus 2025 m.?

Gausime daugiau, nes turime parduodamo turto ir pirkėjų jam, viskas priklauso nuo kainos. Stengiamės nelaikyti turto portfelyje, tačiau, net ir pardavę jį, daugelių atvejų užsiimame jo valdymu.

Kokie investuotojai domisi turto Lenkijoje įsigijimu? Gal tai pasauliniai fondai?

Ne, nors yra užklausų ir iš jų. Labai aktyvūs yra investuotojai iš Vidurio ir Rytų Europos, ypač iš Čekijos. Praėjusiais metais jiems pardavėme daug nekilnojamojo turto ir tikimės, kad šiemet bus panašiai. Lietuvos ir Vengrijos investuotojai taip pat labai domisi.

Dar kiek užtruks, kol į Lenkiją sugrįš tarptautinis kapitalas. Tikiuosi, kad tai įvyks 2026 m.

JK premjeras Rishi Sunakas ir R. Dobrzyckis šalies pietvakariuose statomame kompanijos projekte „Park Swindon“. Kompanijos nuotr.

Būsto plėtotojai šiuo metu susiduria su daug sunkumų ir kreipiasi į vyriausybę, prašydami paramos. Kokių lūkesčių turi logistikos segmentas šiuo atveju?

Mūsų plėtrai, pavyzdžiui, nėra problemų dėl žemės sklypų prieinamumo. Galimybė įsigyti sklypų yra gana didelė, taip pat ir už miestų ribų, t. y. vietovėse, kurios mažiau domina gyvenamųjų namų statytojus. Šiek tiek daugiau sunkumų patiriama užsienyje, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Vokietijoje.

Lenkijoje kartais susiduriame su nesureguliuota sklypų planavimo problema. Praktiškai tai reiškia, kad galime įsigyti pramoninės paskirties žemės, tačiau kartais, norint ją vystyti, kyla problemų, jei pavyzdžiui, tam tikru atstumu yra gyvenamųjų namų.

Manau, kad Lenkijoje turėtų formuotis pramoninių ir gyvenamųjų sklypų klasteriai. Akivaizdu, kad trūksta tvarkos. Mums ši problema nėra tokia rimta kaip būsto plėtotojams, tačiau ji tikrai egzistuoja. Sunkumų gali kelti ir reikiamos infrastruktūros trūkumas. Turime greitkelių ir aplinkkelių, bet nieko daugiau. Trūksta geros kokybės privažiavimo kelių. Šioje srityje Lenkija dar turi daug ką nuveikti.