Nesuvaldžius rizikų, „Rail Baltica“ finišas nusikeltų iki 2033 m.
„Turime tikslą iki 2030 m. pabaigti projektą. Šiuo metu turime visą eilę rizikų identifikavę, dalis jų yra pasireiškę ir tas įgyvendinimą gali pavėlinti netgi iki 2032–2033 metų. Šiuo metu vertinama, kiek viskas pabrangtų, jeigu mes pabaigtume projektą 2033 metais“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete kalbėjo A. Jackus.
„Tikimės, kad pavyks tas rizikas suvaldyti, jeigu bus priimti tam tikri sprendimai. Jeigu ne, tuomet projekto įgyvendinimas gali šiek tiek vėluoti“, – pridūrė jis.
A. Jackaus teigimu, svarbiausia yra užtikrinti 2027 m. planuojamų darbų finansavimą, nes iki 2028 m. nebėra galimybės teikti naujų paraiškų Europos Komisijai (EK).
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Kita „Rail Baltica“ pusė, apie kurią beveik nekalbama: lenkai paskelbė 1,4 mlrd. Eur vertės konkursą
- „Rail Balticos“ statybos iš arti, arba Kodėl dveji metai praskriejo kaip viena diena
- „Rail Balticos“ valdymo vadovas: visi kartu ir atskirai darome viską, kad projektas važiuotų
„Panašu, kad 2027 m. reikės visoms trims valstybėms rasti, kaip uždengti techninę finansavimo duobę. Jeigu bus tos pačios taisyklės, finansavimo bus nuo 2028 m. sausio 1 d. Iki to laiko mums reikės pinigų, kad nesustotume su darbais“, – nurodė jis.
„Labai svarbu, kad EK pripažintų projekto išlaidas tinkamomis ir leistų užsidengti to meto išlaidas iš ateinančios finansinės perspektyvos“, – sakė jis.
Vytis Žalimas, „LTG Infra“ generalinis direktorius, atkreipė dėmesį į rizikas, kylančios iš darbo jėgos trūkumo, ypač atliekant projektavimo darbus. Jo teigimu, „Rail Baltica“ vykdytojai projektavimo kompanijų ieško užsienyje.
„Didžiausia problema, statant tokius projektus, yra projektavimo kompetencijos stoka. Tai yra greitosios linijos, kompetencija mūsų regione neegzistuoja ir ją reikia pirkti užsienyje, o ten vyksta daugybė projektų ir tai stabdo tempą“, – teigė jis.
Padidinti pralaidumą
Pasak V. Žalimo, „Rail Baltica“ linija Kaunas–Lenkijos siena galėtų pradėti veikti 2028 metais būti naudojama, jeigu būtų padidintas esamos pralaidumas.
„Statybos nuo Lenkijos sienos iki Kauno prasidės tik suprojektavus tą ruožą, o projektavimo sutartį pasirašome tik šių metų kovą, – nurodė jis. – Tam, kad nelauktume, kol statysis greitoji linija, mes turime pilnai įveiklinti ir padidinti pralaidumą esamos „Rail Baltica“ atkarpos.“
Pagrindinės „Rail Baltica“ jungties Kaunas–Lenkijos siena statybas planuojama pradėti 2028 metais.
Didžiausio geležinkelio infrastruktūros projekto šalies istorijoje – Europos standarto 1.435 mm pločio vėžės „Rail Baltica“ statybose – 2024 m. aktyvūs darbai vyko maždaug 48 km ilgio ruože ties Jonava.
„2025 m. trečiąjį ketvirtį aktyvūs darbai vyks 114 km ilgio ruože. Šiuo metu rengiamės projektavimo pirkimui nuo Panevėžio iki Latvijos sienos. Po metų visur vyks projektavimas arba aktyvi ranga. Be galo didelis progresas“, – VŽ yra sakęs Justas Vyžintas, bendrovės „LTG Infra“ projekto „Rail Baltica“ valdymo vadovas.
Pirmą projekto etapą, kai viena „Rail Balticos“ vėže bus sujungtos Baltijos šalys su Europa, numatyta užbaigti 2030 m. Skaičiuojama, kad šio etapo vertė trijose Baltijos šalyse turėtų siekti reikės 15,3 mlrd. Eur.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 km.
