Svarbiausi NT projektai, kuriuos stebėsime 2025 m.

Pateikiame planuojamus ir pradėtus statyti svarbiausius NT projektus šalies didmiesčiuose, kuriuos atrinko ir atidžiausiai stebi VŽ komanda.

Kvartalas „Launagiai“, vertė – virš 1 mlrd. Eur

Bendrovės „Darnu Group“ planai Vilniaus pietinėje dalyje 2024 m. įgavo gerokai aiškesnius kontūrus: paskelbta, jog čia turėtų kilti bent 1 mlrd. Eur vertės kvartalas „Launagiai“, įvyko pirmieji architektūros konkursai, o statybas tikimasi pradėti 2026 m.

VŽ rašė, jog 71 ha ploto teritorijoje tarp Eišiškių pl. ir P. Joniko gatvės per dešimtmetį ketinama pastatyti kvartalą, kurio dalį užims būstai, šalia bus įrengta ir komercinių, visuomeninių objektų, taip pat išplėtota visuomeninė bei rekreacinė infrastruktūra.

Kvartale turėtų vyrauti mažaaukštė statyba, jį ketinama skaidyti į penkias skirtingas dalis, kurios turės skirtingas koncepcijas.

Skaičiuojama, kad čia galės gyventi apie 13.000–15.000 žmonių, dirbti – dar 7.000.

Prekybos centras „Akropolis“ prie Vingio parko, vertė neskelbiama

Bendrovė „Akropolis Group“, prie sostinės Vingio parko planuojanti naują komercinį kvartalą, 2024 m. vasaros pabaigoje gavo statybos leidimą prekybos paskirties pastatui Geležinio Vilko g. 2, kurio bendrasis plotas sieks 420.900 kv. m, o vien antžeminis – 321.300 kv. m.

Lapkričio pabaigoje išduotas ir leidimas infrastruktūrai Eigulių g. atkarpoje tarp Tūkstantmečio g., Geležinio Vilko g. ir Savanorių pr. žiedinės sankryžos: pastarosios rekonstrukcijai, naujos žiedinės sankryžos, papildomos eismo juostos nuo Neries upės link kvartalo įrengimui ir kitiems smulkesniems darbams.

Dabar laukiama paskutinio leidimo – infrastruktūrai Geležinio Vilko g. Šiuo projektu ketinama Gerosios Vilties g. įrengti žiedinę sankryžą, po Geležinio Vilko g. – požeminę perėją ir įvažiavimą į požeminę prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę.

Gabrielė Sapon, naujoji „Akropolis Group“ direktorė, VŽ sakė, jog gavus šį leidimą bus žengiamą į kitą projekto etapą.

Tuomet taip pat bus skaičiuojama galutinė jo sąmata ir pradėti rinktis projekto finansavimo sprendimai.

Planuojama, kad 10,3 ha teritorijos dalyje, kur iki 2000 m. veikė „Velgos“ gamykla, iškils naujas kvartalas su prekybos pastatais, koncertų sale, konferencijų centru, biurų ir ilgalaikei gyvenamajai nuomai skirtų apartamentų pastatais, maisto hale.

Verslo centras „Hero“, vertė – 112 mln. Eur

Bendrovė „Realco“ Vilniaus centriniame verslo rajone (angl. CBD, central business district) 2025 m. rudenį ketina atidaryti verslo centrą „Hero“. Šiuo metu du 14 ir 15–os aukštų pastato bokštai baigti statyti ir pradėti vidaus apdailos darbai.

Sklype Lvivo g., kur anksčiau stovėjo „Ibranhim“ prekybos centras, bus 31.600 kv. m nuomojamo ploto objektas. Lapkričio pabaigoje paskelbta apie pirmąjį jo biurų nuomininką – dėl 900 kv. m ploto susitarė NT plėtros bendrovė „Sirin Development“. Iki šiol skelbta, jog pastate patalpas nuomosis dienos pietų restoranas „Noon“, „Sapiegos klinika“, mokykla „Eureka“ bei grožio salonas „Leana“.

Dar gegužę Julius Dovidonis, „Realco“ vadovas, VŽ sakė, jog verslo centras yra didžiausias vienu ypu įmonės statomas projektas. 

Paklaustas apie lūkesčius, jis sakė, kad atidarymui reikėtų išnuomoti pusę patalpų.

„Žiūriu, kaip pavyko „Flow“ ar „Artery“, norėtųsi, kad geriau visiems sektųsi. Tik niuansas tas, kad mes statome gerokai didesnį pastatą, taigi 50% pas mus yra 16.000 kv. m, kai „Flow“ iš viso yra 20.000 kv. m. Dabar pradėjome rodyti pastatą, nes kol dėžutė nebuvo pastatyta, tol kalbų apie nuomą nėra“, – sakė jis.

Verslo centras „Sąvaržėlė“, vertė – virš 78 mln. Eur

Bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondas sostinės CBD stato verslo centrą „Sąvaržėlė“, o Konstitucijos pr. 14A baigta apie 22% darbų. Gruodį pradėti darbai virš žemės, o baigti statybas numatyta 2025 m. pabaigoje.

Iki šiol užbaigta požeminė pastato dalis – 2 požeminiai aukštai su 343 automobilių stovėjimo vietomis, atlikti žemės darbai, polių ir galvenų įrengimo, monolitinių konstrukcijų bei inžinerinių tinklų įrengimo darbai. 2025 m. imamasi metalinio karkaso montavimo, kurio konstrukcijų svoris sieks daugiau kaip 1.500 t.

7 aukštų verslo centro nuomojamas plotas sieks beveik 21.000 kv. m, o didžiausias jo nuomininkas bus komercinis Šiaulių bankas, su kuriuo susitarta dėl 9.500 kv. m ploto biuro.

Į objektą, kurį projektavo architektų biuras RSHP (buv. „Rogers Stirk Harbour + Partners“) iš Jungtinės Karalystės, investuoja fondas „Right Bank Development Fund“.

Verslo centras „Business Stadium Central“, vertė – 60 mln. Eur

Šiemet baigtas turėtų būti ir tarptautinio architektų biuro „Zaha Hadid“ suprojektuotas verslo centras „Business Stadium Central“. Bendrovė „Hanner“ jį stato buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje, o atidarymas numatytas trečiąjį ketvirtį.

Kompleksą sudarys du 8 ir 9 aukštų tūriai, sujungti požeminiu bei pirmu aukštais, taip pat „tiltu“ penktame aukšte. Bendras pastato plotas turėtų siekti apie 29.700 kv. m.

Su UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“, valdančia medicinos diagnostikos bei gydymo centrus „Hila“ susitarta dėl 1.700 kv. m ploto patalpų pirmame aukšte, su bendrove „Apex Alliance“ – dėl 700 kv. m ploto 6 aukšte nuomos, čia taip pat įsikurs bendrovė „Delano“, o baseiną ir sveikatingumo kompleksą viršutiniuose aukštuose valdys UAB „Treniruočių pasaulis“.

Paskutiniais skelbtais duomenimis, pastato užimtumas siekia 20%.

Technologijų miestelis „Tech Zity Vilnius“, vertė – 100 mln. Eur

2024 m. prasidėjo technologijų miestelio vietoj drabužių gamintojos „Lelija“ pastatų konversija: bendrovė „TechZity“ Naujamiestyje ėmėsi pirmojo etapo statybų, į kurias investuoja 57 mln. Eur.

Konvertuojami du pastatai, kuriuose bus 16.500 kv. m ploto patalpų. Vietoj senųjų siuvyklos pastatų bus įrengti biurai, konferencijų centras, sporto ir sveikatingumo klubas, restoranų kiemas, bendradarbystės erdvės, taip pat suformuoti trys žali kiemai.

Šiuo metu sutarta dėl 60% šių patalpų nuomos, o užpildyti visas tikimasi iki atidarymo 2025 m. trečiąjį ketvirtį.

Nacionalinė koncertų salė, vertė – 121 mln. Eur

2024 m. rudenį Vilniuje, ant Tauro kalno, pradėtos Nacionalinės koncertų salės statybos. 

Simonas Kairys, tuometinis kultūros ministras sakė, jog statybos galėtų trukti ir trumpiau, nei planuojama.

„2029 m. yra reali darbų pabaiga. Turėjome įvertinti, kad tai nebūtų pernelyg didelė našta valstybės biudžetui, bet ateities Vyriausybės gali terminą trumpinti. Yra ir pamąstymų apie 2028 m.“, – kalbėjo jis.

VŽ rašė, jog apie 23.800 kv. m ploto objekte didžioji salė bus pritaikyta koncertams, mažoji – orientuota į teatro ir šokio, šiuolaikinio cirko, kitų profesionalių scenos menų veiklas, o trečioji – skirta konferencijoms, ekspozicijoms, renginiams ir edukacinei veiklai.

Nacionalinis stadionas, vertė – bent 150 mln. Eur

Įstrigęs – taip drąsiai galima pavadinti Nacionalinio stadiono statybų projektą Vilniaus Šeškinės rajone. Nuo 2023 m., kai pradėjo statybas, iš viso privatus partneris į jį investavo 8,1 mln. Eur, tačiau pradėjus darbų kainos indeksavimo procesą tų pačių metų rudenį, statybos sustabdytos ir neatnaujintos iki šiol.

2024 m. projektą taškė Šarūno Stepukonio, projektą įgyvendinančio fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ buvusio partnerio skandalo purslai, o investicijų bendrovė „BaltCap“ apsisprendė koncesiją parduoti.

Per 2024 m. fondui pavyko susiderėti su sostinės savivaldybe bei Švietimo ir mokslo ministerija dėl kainos indeksavimo, gautas Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimas, o dabar laukiama Europos Komijos sprendimo. Visgi, kiek tai užtruks, niekas neprognozuoja.

Tai ne vienintelis klausimas, kuris turi būti išspręstas iki statybų atnaujinimo. Koncesijos bendrovės „Vilniaus daugiafunkcio kompleksas“ akcijas per numatytą laiką fondas privalės perleisti naujam savininkui. Šiuo metu sutarta, kad tai bus „Hanner“, tačiau derybos nėra baigtos.

Be to, sostinės statybų įmonė „Veikmės statyba“, kuri buvo pirmoji objekto rangovė, teisme yra pateikusi ieškinį „Vilniaus daugiafunkcio kompleksui“ dėl skolos ir delspinigių, kurio suma per 2024 m. išaugo iki netoli 11 mln. Eur. Pusės dar viliasi susitarti taikiai.

Kvartalas „Horizontai“ ir verslo centras Vilniaus CBD, vertė – 290 mln. Eur

Daugiau nei 1,26 ha ploto teritorijoje Lvivo g. 59, visai šalia biurų komplekso „Quadrum“ ir daugiabučio „Arfa“/„Tower“ suplanuotas kvartalas „Horizontai“, kurį bendrovė „Releven“ anksčiau ketino pradėti statyti 2024 m. viduryje ir investuoti 220 mln. Eur.

Dabar įmonė VŽ nurodė, kad gyvenamosios paskirties pastatams reikėjo papildomų parengiamųjų darbų.

„Jie nukėlė planuotą generalinės rangos konkursą ir sutarties sudarymą iš 2024 m. į 2025 m. pirmąjį pusmetį. Pasirašę sutartį planuojame viešai pristatyti pirmojo etapo apimtį bei numatomas investicijas“, – VŽ nurodė plėtotoja.

2024 m. pabaigoje ji su sutarė su  investicijų bendrovės „Eften Capital“ fondu „Eften Special Opportunities Fund“ dėl 7,5 mln. Eur paskolos, kuri bus naudojama projektui pradėti.

Kvartale bus 22 aukštų pastatas su 100 prestižinės klasės butų, greta turėtų kilti 17 aukštų, 23.200 kv. m bendrojo ploto verslo centras, o trečiasis objektas turės penkis korpusus. Dviejose 17 ir 14 aukštų dalyse planuojami 203 butai, „orientuoti į jaunus profesionalus“, kituose, 18 ir 4 aukštų, ketinama 19.200 kv. m numatyti biurams, o likęs vienaaukštis korpusas galėtų būti skirtas kavinei ar restoranui.

Tuo metu greta planuotą verslo centro „Lvivo 38“ projektą „Releven“ 2024 m. nusprendė koreguoti, numatydama butų ir viešbutį. 

Viktoras Zubrecovas, „Releven“ direktoriaus pavaduotojas, VŽ vasaros pabaigoje sakė, kad dėl šios priežasties keisis investicijų suma ir statybos terminai, kuriuos žadėjo patikslinti ateityje.

Pagal naujus sprendinius, 29 aukštų administracinės paskirties pastate biurams numatoma 7.000 kv. m, viešbučiams  – 4.300 kv. m arba 105 numeriai, butams – 6.500 kv. m ploto arba 80 vienetų.

Taip pat planuojamos prekybos, paslaugų, maitinimo, mokslo, gydymo, sporto ir poilsio paskirties patalpos. Be to, bus įrengiama 160 požeminių ir antžeminių stovėjimo vietų automobiliams.

V. Zubrecovas, VŽ sakė, kad pastato išorė nesikeičia, tik koncepcija.

„Jau kurį laiką su architektais ir miesto planuotojais diskutavome, ką daryti, kad Vilniaus centrinis verslo rajonas būtų aktyvus ir gyvas ne tik darbo metu. Todėl gyvenamosios ir viešbučio paskirties patalpų atsiradimas projekte yra puikus sprendimas“, – sakė jis.

„Eriado“ komercinis kompleksas prie Vingio parko, vertė neskelbiama

2024 m. įsigijusi teritoriją netoli Vingio parko, plėtotoja ėmėsi planuoti kompleksą su biurais ir bendruomeniško gyvenimo (angl. co–living) būstais.

Įmonė parengė dviejų administracinių ir viešbučio pastatų Geležinio Vilko g. 6 projektinius pasiūlymus, parengtus biuro „Cloud architektai“. Statybos leidimus viliamasi gauti 2025 m. antrąjį ketvirtį.

Pirmuoju etapu numatyta statyti 4–8 aukštų 15.310 kv. m antžeminio ploto administracinį pastatą, antruoju – 6–9 aukštų, 13.864 kv. m antžeminio ploto verslo centrą, trečiuoju – 8–9 aukštų bendruomeniško gyvenimo namą su 234 būstais.

„Urban Hub“ prekybos miestelis Kauno rajone, vertė – virš 100 mln. Eur

2024 m. bendrovė „SBA Urban“ Kauno rajone plėtojamame komerciniame miestelyje „Urban Hub“ baigė pirmąjį etapą, kuriuo pastatė 22.000 kv. m ploto, o jo nuomininkai duris atvėrė šią vasarą. Taip pat įsibėgėjo antrojo etapo statybos, jame iš viso bus apie 28.000 kv. m ploto. 

Visą projektą 12,5 ha ploto sklype Biruliškėse numatyta plėtoti trimis etapais ir pastatyti 70.000 kv. m ploto patalpų. Investicijos į objektą sieks daugiau nei 100 mln. Eur.

Kol kas plėtotoja apie tolimesnius etapus informacijos neskelbia.

„Tesonet“ miestelis Kaune, vertė neskelbiama

Verslo akceleratorius „Tesonet“ Kaune planuoja imtis plėtoti savo įmonių grupės poreikiams pritaikytą projektą. Tam bendrovė 2024 m. įsigijo sklypą – buvusią UAB „Baltic Furniture Components“ teritoriją. 2,58 ha ploto komerciniame sklype registruota maždaug 16.800 kv. m ploto įvairių gamybos, sandėliavimo ir su tuo susijusių pastatų.

Evelina Žvinytė, „Tesonet“ pirkimų ir efektyvumo vadovė, VŽ sakė, jog kol kas konkretaus plano teritorijai įmonė dar neturi, tačiau pirminis impulsas, paskatinęs įsigyti turtą – didesnių biurų poreikis.

„Kaune sunku surasti didesnį plotą. „Tesonet“ Vilniuje turi „Cyber City“, tad natūraliai kilo mintis investuoti į NT Kaune, įsigyti sau sklypą ir vystyti ten biurus. Viziją, jei čia kažką daugiau vystysime, turėtume sudėlioti artimiausiu metu“, – pasakoja ji.

Ji taip pat sako, kad kol kas anksti prognozuoti, kokio dydžio investicijų reikės šiam projektui.

Kvartalas „Nemunaičiai“ Kaune, vertė – virš 280 mln. Eur

„SBA Urban“ Kaune, kairiajame Nemuno krante, įsibėgėjo su kvartalo „Nemunaičiai“ statybomis: pradėtas antrasis etapas, kuriame statomi ne tik daugiabučiai, bet ir verslo centras.

8 aukštų daugiau nei 10.862 kv. m ploto biurų pastato „Hermanas“ su 521 vietos daugiaaukšte automobilių saugykla statybas baigti planuojama 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį, daugiabučių – 2026 m.

Įmonė skelbė, kad susidomėjimas nauju verslo centro projektu didelis ir vyksta derybos dėl daugiau kaip pusės pastato ploto nuomos.

Pirmojo jo etapo statybas plėtotoja baigė šį kovą – penkių korpusų name yra 159 butai, 10 kūrybinių studijų. Investicijos į jį siekė 20,5 mln. Eur.

Iš viso plėtojama 6 ha ploto teritorija.

„Optinos“ kvartalas Kaune, Jonavos g., vertė – 30–40 mln. Eur

NT plėtros bendrovė „Optina“ Kaune, Jonavos g., planuoja biurų ir butų kvartalą. Įmonė 1,63 ha ploto teritorijoje Jonavos g. 43C numato 8 pastatus, kuriuose įrengtų 5.400 kv. m ploto biurams, 2.000 kv. m komercijai bei 8.100 kv. m ploto butų.

2025 m. pavasarį viliamasi projektui turėti statybų leidimą. Visgi, ar iš karto pradės statybas, Edvinas Mamedovas, „Optinos“ direktorius, VŽ negalėjo pasakyti.

„Matysime, kokia bus situacija rinkoje, kokia bus politinė situacija. Jei matysime, kad viskas stabilizuojasi ir yra poreikis biurams, butams, imsime ir statysime, o jei poreikio nebus, mes būsime pasidarę projektą, turėsime statybų leidimą ir galėsime iki galo ištobulinti, gludinti mazgus“, – kalbėjo jis.

Buvusios parduotuvės „Merkurijus“ Kaune konversija, vertė – virš 50 mln. Eur

NT valdymu ir plėtra užsiimanti bendrovė „Baltic Red“ Kauno Laisvės alėjoje, buvusios parduotuvės „Merkurijus“ teritorijoje, dar 2023 m. pradėjo pastatų komplekso statybas. 

VŽ rašė, kad teritorijoje suplanuotas 30.000 kv. m ploto trijų korpusų pastatų kompleksas. Jo pirmojo etapo darbus buvo numatyta baigti 2024 m. pabaigoje, tačiau kol kas plėtotoja daugiau informacijos apie projektą neskelbia.

Komplekse numatytas viešbutis, prabangūs būstai, biurai, konferencijų, renginių, kultūros, meno ir parodų erdvės, parduotuvės, paslaugų vietos, kavinės ir restoranai.

Kvartalas „Memelio miestas“ Klaipėdoje, vertė – bent 100 mln. Eur

Klaipėdoje, prie Senosios perkėlos į Smiltynę, bendrovė „Stemma Management“ gerokai pasistūmėjo su pirmuoju projekto etapu: namais su 105 butais ir verslo centru „Hanza“.

Intensyviai vyksta ne tik statybos, bet ir derybos su potencialiais nuomininkais. Šiuo metu plėtotoja yra susitarusi dėl 30% iki 2026 m. planuojamo pastatyti šešiaaukščio maždaug 11.000 kv. m verslo centro ploto. VŽ žiniomis, netrukus planuojama paskelbti ir kas bus pirmasis pastato nuomininkas.

Rudenį planuota pradėti ir butų pardavimus, neatsisakyta ir planų dalį statomų būstų nuomoti.

Į pirmojo etapo plėtrą numatytos 50 mln. Eur dydžio investicijos.

Kvartalas Svencelėje, vertė – 80 mln. Eur

2024 m.  NT plėtros bendrovė „SBA Urban“ Svencelėje pradėjo 80 mln. Eur vertės kvartalo „Vėjo miestelis“ statybas. 

Pirmuoju 36 ha apimsiančio projekto etapu statomi 25 individualūs namai ir dalis kvartalo infrastruktūros: jėgos aitvarų mokykla, teniso, padelio, krepšinio aikštynai ir dalis centrinio parko. Pirmiesiems gyventojams atiduoti raktus suplanuota ateinančią gegužę.

Iš viso penkiais etapais plėtotoja numatė pastatyti 250 namų, ketinama pastatyti ir 40 vietų viešbutį.

Technologijų parkas „Teltonika High-Tech Hill“, vertė – apie 4 mlrd. Eur

Vienas labiausiai 2024 m. nuskambėjusių projektų – aukštųjų technologijų grupės „Teltonika IoT Group“ parkas „Teltonika High-Tech Hill“ Vilniuje. Skelbta, kad įmonė pirmąją 33.000 kv. m bendro ploto gamyklą paleis 2025 m. vasarį.

Vis dėlto lapkritį Arvydas Paukštys, „Teltonikos“ įmonių grupės savininkas, pareiškė projektą stabdantis.

„Stabdomos 10 gamyklų investicijos 55 ha teritorijoje, kurias buvo numatyta įgyvendinti iki 2028m. Per 2 metus jau investavome virš 300 mln. Eur, šiuo metu statome 4 gamyklas, kurios vasarą bus baigtos, tačiau turime tik 7,2 MW iš reikalingų 22 MW (elektros – VŽ). Kažkurias gamyklas reiks laikyti užkaltais langais, nekurti ten darbo vietų, gražinti kreditus, nors veikla jose nevyks“, – sprendimo priežastį aiškino jis.

Visgi po institucijų reakcijos į pareiškimą, A. Paukštys sakė, kad „yra vilčių“, jog statomos 4 gamyklos galės veikti, jei joms bus užtikrintas elektros tiekimas.

Tačiau, koks tolimesnis teritorijos tarp Liepkalnio, Ditvos, Svylos, ir Gaujos g., kurioje buvo numatyta pastatų gamybai, biurams, prekybos centrui, duomenų centrui, automobilių saugyklai, plėtros likimas, kol kas neaišku.

Biotechnologijų miestelis „Bio City“, investicijos – 7 mlrd. Eur

2024 m. grupė „Northway“ Vilniuje atidarė 50 mln. Eur vertės pirmąjį Baltijos šalyse genų terapijos centrą „Celltechna“, kuris teiks genų terapijos vaistų vystymo ir gamybos paslaugas farmacijos įmonėms Europoje ir JAV.

Apie 8.000 kv. m ploto centras yra gyvybės mokslų ir technologijų miesto „Bio City“ antrosios projekto dalies pirmasis pastatas. Jų iš viso bus trys, iš viso keturios gamyklos ir du mokslo centrai.

Verslininkas Vladas Algirdas Bumelis, projekto inicijatorius, užsiminė ir apie planus statyti fabriką Vismaliukuose, kur toliau būtų vystoma „Bio City“ idėja.

„Man vienam fabrikui pastatyti reikia 560 mln. Eur, todėl reikia kažkaip dabar su valstybe draugauti. Milijardas verslui (skatinamoji finansinė priemonė „Milijardas verslui“ – VŽ), premjere, yra gera idėja, manau, kad dalis iš tų pinigų galėtų būtų skiriama ir biotechnologijoms“, – į tuometinę premjerę Ingridą Šimonytę kreipėsi jis.

Karinių miestelių plėtra, vertė – apie 950 mln. Eur

Rūdninkuose pradėjo kilti karinis miestelis, kuris užims maždaug 190 ha plotą. Projektas vystomas etapais, kurių pirmasis pradėtas 2024 m. Konkursą laimėjusi rangovė UAB „Eikos statyba“ už 125 mln. Eur suprojektuos ir pastatys administracijos pastatus, karinės technikos priežiūros ir laikymo infrastruktūrą, bendrabučius 600 karių.

Antrąjį projekto etapą numatyta įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu. Jis apims gyvenamosios, administracinės, sporto, techninės paskirties pastatų projektavimą, statybą ir priežiūrą, taip pat beveik 300.000 kvadratinių metrų karinių aikštelių įrengimą bei kitos paskirties statinius: sraigtasparnių aikštelę, inžinerinius tinklus.

Lauryno Kasčiūno, buvusio krašto apsaugos ministro, teigimu, karinis miestelis kainuos apie 900–950 mln. Eur, šią sumą Lietuva skirs iš biudžeto.

Vėžės „Rail Baltica“ statyba Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, vertė – 15,3 mlrd. Eur

Didžiausio geležinkelio infrastruktūros projekto šalies istorijoje – Europos standarto 1.435 mm pločio vėžės „Rail Baltica“ statybose – 2024 m. aktyvūs darbai vyko maždaug 48 km ilgio ruože ties Jonava.

„2025 m. trečiąjį ketvirtį aktyvūs darbai vyks 114 km ilgio ruože. Šiuo metu rengiamės projektavimo pirkimui nuo Panevėžio iki Latvijos sienos. Po metų visur vyks projektavimas arba aktyvi ranga. Be galo didelis progresas“, – VŽ yra sakęs Justas Vyžintas, bendrovės „LTG Infra“ projekto „Rail Baltica“ valdymo vadovas.

Pirmą projekto etapą, kai viena „Rail Balticos“ vėže bus sujungtos Baltijos šalys su Europa, numatyta užbaigti 2030 m. Skaičiuojama, kad šio etapo vertė trijose Baltijos šalyse turėtų siekti reikės 15,3 mlrd. Eur.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 km.