Stalo žaidimai – naudingos kalėdinės verslo dovanos
Kuo stalo žaidimas čia gali būti naudingas ir kodėl vertinamas kaip išskirtinė dovana?
Sakoma, kad žaidimai buvo išrasti iš nuobodulio, tačiau žaidžiant mėgstamą žaidimą visas nuobodulys dingsta... Stalo žaidimai žmonijos istorijoje žinomi nuo seniausių laikų, tačiau XX–XXI amžiuje taip pat pasipildė būtinaisiais laikmečio atributais. Dėžutė turi būti ne tik patvari, patogi žaidimo komponentams saugoti, bet ir estetiška – kad patrauktų dėmesį. Spalvinga grafika, ergonomiška žaidimo lenta ir žaidimo turinį atspindintys paveikslėliai tiesiog kviečia paimti korteles į rankas, o jau paėmus dinamiškos taisyklės įtraukia kaip geras detektyvas ar animacinis nuotykių filmas. Tačiau didžiausia stalo žaidimo vertė yra ta, kad jis suburia draugus ir artimuosius kartu leisti laiką. Padėjus į šalį telefonus ir problemas.
Taigi, mes atrandame ir viena, ir kita: dovanotas stalo žaidimas yra ir tas apčiuopiamas daiktas, kurį galima įdėti į Kalėdų Senelio dovanų maišelį, o atidaręs žaidimo dėžutę, žmogus pasineria į potyrius. Dovanodami šiuos daiktus, iš tiesų padovanojate geras emocijas ir turiningą laisvalaikį.
Ar vertėtų rinktis tik lietuvių kūrėjų stalo žaidimus?
Geras klausimas! Pasaulyje kasmet išleidžiama daugybė puikių žaidimų, ir tik kelios dešimtys iš jų tampa itin populiarūs visame pasaulyje ir pretenduoja tapti klasika kaip, pavyzdžiui, stalo žaidimas „Catan“. Tad neprašausite dovanodami prestižinį apdovanojimą pelniusį žaidimą. Vienas iš Lietuvos žaidėjų bendruomenėje žinomų ir vertinamų titulų – Vokietijos Eseno stalo žaidimų mugėje teikiamas „Spiele des Jahres“ („Metų žaidimas“) apdovanojimas. Lietuvių autoriams nelengva prasibrauti į tokį pasaulinės rinkos olimpą, tad daugeliu atvejų Lietuvoje sukurtas kūrinys bus skirtas vietinei rinkai, ir tai yra tokių žaidimų išskirtinumas.
Kurdami Lietuvoje ir turėdami mintyse lietuvio pirkėjo portretą, mes galime geriau adaptuoti Lietuvos aktualijas, istorinius, geografinius, statistinius faktus – jei kalbame apie pažintinius žaidimus. Jei kalbame apie humorą ar stereotipus, joks importinis žaidimas neatspindės vietinio kolorito. Pavyzdžiui, toks stalo žaidimas kaip „Perekūpai“ būtų sunkiai suprantamas Vakarų Europoje, o Lietuvoje jau vien jo pavadinimas kelia šypseną ir žadina susidomėjimą.
Tačiau verslui aktualu įmonės vardo įamžinimas ant verslo dovanos. Kalbant apie verslo dovanas, būtina paminėti, kad, skirtingai nuo užsieninių produktų, savo kuriamuose gaminiuose mes turime galimybę personalizuoti – atspausdinti ant viršelio įmonės logotipą, o į stalo žaidimo dėžutę sukomplektuoti įmonės pateiktus suvenyrus, specialius vaikštukus su įmonės simbolika ar korteles su užsakovo informacija. Tai turbūt paprasčiausias ir pigiausias būdas padaryti staigmeną savo verslo klientams, nesugaištant daug laiko. Tai tokia pat efektyvi ir nesudėtinga galimybė, kaip atspausdinti įmonės logotipą ant jau pagamintų darbo kalendorių, išsiuvinėti įmonės pavadinimą ant pasirinktų kepuraičių ar į delikatesų parduotuvėje paruoštą maisto rinkinį įdėti įmonės suvenyrą.
Ar yra galimybė sukurti savo įmonės stalo žaidimą?
Taip, prieš kiekvienus naujus metus sulaukiame tokių užklausų. Verslo įmonės domisi galimybe užsakyti originalius „firminius“ stalo žaidimus, kurie papildytų turimų verslo dovanų arsenalą. Taip, tokia galimybė yra, deja, tam reikia daugiau laiko. Priklausomai nuo projekto sudėtingumo, vidutinio dydžio stalo žaidimui sukurti ir pagaminti reikia 6–9 mėnesių, o jei norisi itin originalaus produkto, gali prireikti ir visų metų.
Vadinasi, dėl originalaus produkto 2023 metų Kalėdoms reiktų kreiptis jau dabar?
Iš esmės taip. Gal ne gruodį, kai visi skubame užbaigti šių metų darbus, bet prasidėjus verslui laisvesniam sausiui. Tad naudodamasis proga noriu pakviesti visus, kam įdomu sukurti originalų savo įmonės ženklu pažymėtą stalo žaidimą: įtraukite „pasimatymą“ su stalo žaidimų kūrėjais į savo darbų kalendorių 2023 metų pradžioje.
Koks yra stalo žaidimo gamybos procesas?
Pirmiausia reikia išgryninti užduotį. Būtina gerai žinoti ir žaidimo gavėjo portretą, ir užsakovo biudžetą, atsakingai apskaičiuoti, kiek reikės vienetų, nes stalo žaidimai gaminami partijomis. Kuo didesnė partija, tuo vienetas kainuos pigiau.
Užsakovui pakanka žinoti, kad žaidimas susideda iš trijų pagrindinių komponentų: dizaino, turinio ir taisyklių, kurias žaidimų kūrėjai vadina mechanika. Geras žaidimas – tas, kuriame pasiektas sveikas šių trijų komponentų balansas. Ką dėžutėje nori matyti užsakovas? Patikėkite, jos vidus gali nustebinti daug labiau nei puošni kartoninė dėžutė. Tad, kalbėdami apie stalo žaidimus, rodysime daug užsienyje išleistų pavyzdžių.
Tada bus pusmetis kruopštaus ir nuoseklaus darbo: bus kuriamas dizainas, žaidimo taisyklės, vyks maketavimo darbai, testavimai, tarpiniai derinimai. Procesas kiek primena architektų biuro darbą – su užsakovu dirba ne tik projekto vadovas, bet ir dizaineris, mechanikos autorius, spaudos technologas, kalbos redaktorius. Kad statinio projektas atitiktų užsakovo lūkesčius, architektų biuro specialistai daug klausinėja klientą, priverčia jį domėtis ir įsitraukti į procesą, nagrinėti brėžinius ir maketus, o tai irgi kainuoja laiko ir pastangų. Panašus darbas ir su stalo žaidimo projektu.
Vis dėlto kalbant apie biudžetą...
Čia galiu nudžiuginti – išleisti stalo žaidimą tikrai kainuoja pigiau nei užsakyti projektą pas architektą. Jei kalbėtume apie 1000 vienetų nedidelio kortelių žaidimo gamybą, viskas atsieis 7000–8000 eurų, o jei apie „Monopolio“ žaidimo dydžio dėžę su daug viduje esančių komponentų – 16 000–18 000 eurų. Ir nebūtina žiūrėti tik per išlaidų prizmę – išleistą stalo žaidimą galima ne tik dalinti, dovanoti, bet ir parduoti, atsiimti įdėtas lėšas ir net uždirbti pelno. Savo praktikoje jau turime keletą sėkmingų pavyzdžių.
Grįžtant prie šių dienų aktualijų, kokio turinio turėtų būti suvenyrinis įmonės stalo žaidimas?
Paties įvairiausio. Kiekvienos įmonės veiklos specifika skiriasi, ir jos verslą galima pristatyti pačiais įvairiausiais rakursais: per viktorinos klausimus, per detektyvines mįsles, per veiklos geografiją, per naudojamų žaliavų ar parduodamų prekių asortimentą, per komandos formavimą, per įmonės verslo misijoje apibrėžtas spręstinas žmonių problemas...
Pavyzdžiui, advokatų kontorai greičiausiai pasiūlytume detektyvinių mįslių žanrą, atliekų tvarkymo įmonei – atliekų rūšiavimo ir perdirbimo žinias ugdantį žaidimą visai šeimai, o kurjerių tarnybai – Lietuvos žemėlapį su tarp miestų „zujančiomis“ autobusiukų ir sunkvežimių figūrėlėmis...
Žinodami poreikius ir specifiką, kiekvienai įmonei galime parinkti originalią žaidimo mechaniką. Bet galime pasižiūrėti iš pirkėjų pozicijų – kokių žaidimų kalėdinėms dovanoms šiemet ieško mūsų pačių elektroninės parduotuvės klientai.
VERSLO TRIBŪNA
Beveik 60-ties metų pilkų plytų lopšelis-darželis sostinės Markučių rajone įkvėpė net vienuolikos architektūros studijų kūrėjus pateikti savo idėjas jo rekonstrukcijos architektūriniame konkurse. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu projektą plėtojančios UAB Vilniaus vystymo kompanijos organizuotame konkurse dalyvaujančios grupės pateikė savo siūlymus, kaip turėtų atrodyti Pakraščio g. 15 įsikūrusi ugdymo įstaiga po rekonstrukcijos.
Prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ lankytojai atranda naują meno erdvę: MO muziejus čia pristatė menininkų Jurgos Marcinauskaitės ir Laimio Valančiūno sukurtą instaliaciją „Minčių geometrija“. Emocinės sveikatos temą paliečiantis įspūdingų matmenų kūrinys – pirmasis bendras MO muziejaus ir „Panoramos“ meno projektas, kuris centrinėje prekybos centro aikštėje primena skirti laiko savo vidiniam pasauliui.
Didžiausias lauko ekranų tinklas Baltijos šalyse OWEXX šįkart išsamiau pristato lauko ekranus Šiauliuose – ryškią, aukštos kokybės, plačiai auditorijai matomą reklamos mediją ketvirtajame pagal dydį Lietuvos mieste. Lauko ekranai Šiauliuose yra įrengti didelio užimtumo gatvėse – ten, kur matomumas – optimalus.
Dar viena sostinės mokykla netrukus keisis neatpažįstamai. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą Šeškinės pradinei mokyklai, esančiai Šeškinės g. 15, rekonstruoti. Projektą įgyvendinančios Vilniaus vystymo kompanijos vykdomos sostinės mokyklų rekonstrukcijos – tai visiška ugdymo aplinkos transformacija, kuria, planuojama, po dvejų metų galės džiaugtis ir Šeškinės pradinukai.
Pirmoje vietoje – „Auksinis protas. Grandinėlės“ – visiškai nišinis populiarios TV laidos galvosūkių žaidimas, kuriame reikia atspėti grupes žodžių, besiskiriančių vos po vieną raidę. Žaidimo taškams skaičiuoti į dėžutę sugalvojome įdėti grandeles, jos pagyvino žaidimo eigą ir turi praktinę paskirtį – jas galima panaudoti ir buityje. Žaidimo tiražas buvo iššluotas per lapkričio mėnesį ir ragelyje girdime daug liūdnų balsų, tačiau „Auksinio proto“ gerbėjams galime pasiūlyti „Blitz“ žaidimą, kuris yra dovaninio formato – supakuotas tviskančioje „aukso luito“ pakuotėje, o viduje slepiasi „rubinai“...
Antroje vietoje – „Byla baigta“. Tai detektyvinių mįslių, paremtų tikromis kriminalinėmis 1990–2000 metų istorijomis, žaidimas. Žaidėjai iš vieno sakinio užuominos turi atspėti, kas iš tiesų nutiko toje byloje, išsiaiškinti visas svarbias nusikaltimo aplinkybes. Žinoma, šiam žaidimui atrinkome ir keistas, ir šypseną keliančias istorijas...
Trečioje vietoje – „galvOK“. Pernai prieš Kalėdas išleisto tiražo taip pat nepakako visiems norintiems. Tad šiemet pasirodė antrasis leidimas. Stalo žaidimas „galvOK“ – tai geras mūsų bendradarbiavimo su TV3 įmonių grupe pavyzdys, kai sukurtas produktas tapo ir puikia verslo dovana, ir visos žiniasklaidos grupės įvaizdinės kampanijos dalimi, o parduotas tiražas davė papildomų pajamų ir pelno.
Ačiū už pokalbį.
