Planuojama naikinti kliūtis įmonių pavadinimuose naudoti angliškus žodžius
Teisės aktų pakeitimus Seimui teikianti ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė atkreipia dėmesį, kad pavadinimus užsienio kalba galima registruoti 21-oje iš 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių.
„Kai kalbame apie naujas galimybes, kaip išlipti verslui iš karantino apribojimų, matyt, turėtume naikinti bet kokius barjerus. Šis barjeras iš esmės kliudo tiems, kas nori vykdyti tarptautinį verslą – ar eksportuojantiems, ar startuoliams, kurie, kaip žinome, veikia be sienų“,- sakė A. Armonaitė.
Anot jos, tokie barjerai apsunkina besikuriančių startuolių gyvenimą, nes jų kūrėjams dažniausiai reikia viską daryti patiems. Ministrė teigia gavusi daugybės įmonių, daugiausia startuolių, nusiskundimų dėl šios tvarkos.
„Jiems dažnai iš valstybės daug ko nereikia – tiesiog reikia, kad ji jiems netrukdytų“,- pabrėžia ministrė.
Padeda notarai arba Estija
Apie kurioziškas situacijas bandant registruoti įmonių pavadinimus anglų ar kitomis užsienio kalbomis socialiniuose tinkluose dalijasi ir bendroves šalyje kūrę vietos verslininkai.
Anot jų, užregistruoti jurdinį asmenį anglišku pavadinimu dabar yra du būdai – vadinamasis „Estijos turizmas“, kai įmonė užregistruojama, pavyzdžiui, Estijoje, o Lietuvoje atidaroma jos antrinė įmonė. Tokia įmonė gali registruoti anglišką pavadinimą, nes laikoma užsienio bendrovės antrine įmone Lietuvoje.
Antras būdas – steigti įmonę per notarą. Šia spraga pasinaudojo vertikalaus ūkininkavimo startuolis „Baltic Freya“, bendrovę Lietuvoje įsteigęs prieš beveik dvejus metus.
„Kadangi kuriame produktą, orientuotą į užsienio rinką, norėjome angliško pavadinimo. Bet tuo metu pagal įstatymus galėjome steigti įmonę arba lietuvišku, arba lotynišku pavadinimu“,- sakė vienas „Baltic Freya“ įkūrėjų Robertas Katinas.
Jis neslepia, kad internete rado įstatymų spragą, kaip užregistruoti įmonę anglišku pavadinimu.
„Tai yra steigimas per notarą. Tuomet pavadinimas neteikiamas kalbininkams tikrinti ir viskas“,- pasakojo jis.
Anot jo, įsteigti įmonę per notarą, pasinaudojant tarpininkų paslaugomis, atsiėjo apie 300 Eur.
„Suma startuoliui nemaža. Bet kadangi mes neoficialiai tą mintį plėtojome gerus metus, gal daugiau, tai sustoti nenorėjome, tuo labiau, kad visi mus jau žinojo kaip „Baltic Freya“,- teigė R. Katinas.
Pernai įsigalioję įstatymų pakeitimai nebereikalauja konsultuotis su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK) dėl įmonės pavadinimo atitikties, tačiau teisės aktai tebenumato reikalavimą registruoti lietuviškus įmonių pavadinimus.
Komisija tvirtina, kad įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai turi būti kuriami laikantis bendrinės kalbos normų ir jos nutarimų. Už nurodymų nesilaikymą tiesiogiai atsakingiems įmonių vadovams gresia administracinės nuobaudos.
