Po rekordų uoste – nerimas dėl ateities

Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius, trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pažymėjo, jog 2015 m. uostui buvo sėkmingi, o planuota metinė krova viršyta 2 mln. t.

Per 2015 m. uoste iš viso perkrauta 38,4 mln. t krovinių, t.y. 5,6% daugiau nei 2014 m., kai krovos apyvarta siekė 36,4 mln. t.

„Didįjį impulsą krovos augimui davė naftos produktai, kurių krauta beveik trečdaliu daugiau nei 2014 m. Dvi uoste naftos produktus kraunančios bendrovės – AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Krovinių terminalas“ – atstatė prarastus krovinių srautus. Naftos kainos pasaulinėje rinkoje smarkiai smuko, bet pardavimo kainos keitėsi nežymiai, tai leido turėti geras pelno maržas. Tokiu būdu gerai užsikūrė Mažeikių gamykla, iš to naudos turime ir mes“, – esmines priežastis, lėmusias skystųjų krovinių apyvartos augimą, vardijo p. Vaitkus.

Augino nafta, trąšos ir grūdai

Artūras Drungilas, KVJUD rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius, neslėpė, jog tokios rekordinės krovos apyvartos nesitikėta. Anot jo, gerus rezultatus be naftos produktų dar lėmė 10% augusi birių trąšų krova, kuriai įtakos turėjo išaugusios baltarusiškų trąšų eksporto apimtys, ir 5,7% didėjusi grūdų krova. Grūdinių kultūrų derlius pernai Lietuvoje buvo rekordinis, todėl jų daugiau eksportuota ir per uostą.

„Ro-ro“ krovinių srautai pernai liko stabilūs, o konteinerių srautas smuko 15,8%, kai rytiniame Baltijos jūros regione mažėjimas siekia 25%. Tam įtakos turėjo embargas, ekonominės sankcijos, Rytų šalių valiutų devalvacija ir dėl jos susilpnėjusi perkamoji galia. Dėl visų šių priežasčių importas į NVS šalis sumenko ir Klaipėdos uostas pernai turėjo mažesnį tranzitinių krovinių srautą.

Optimizmo konteinerių krovoje teikia gruodžio mėnesio rezultatai.

„2015 m. gruodį konteinerių smukimas mažėjo, jų krauta 9% mažiau, o „ro-ro“ apyvarta augo beveik 8%. Šios tendencijos džiugina. Tiek „ro-ro“, tiek konteineriais gabenamos plataus vartojimo prekės, gruodžio rezultatas leidžia manyti, kad šių prekių vartojimo smukimas stabilizavosi“, – prognozavo p. Drungilas.

infogr.am::infogram_0_ieskau_klaipedos_uosto_krova

Daugiau pajamų

Didesnė krovos apyvarta generavo ir didesnes uosto pajamas. 2015 m. surinkta 46,9 mln. Eur uosto rinkliavų , t.y. 4,2 mln. Eur daugiau nei 2014 m. Iš žemės nuomos gauta 7,1 mln. Eur pajamų, apie 225.000 Eur daugiau nei 2014 m.

KVJUD skaičiavimais, su uostu susijusios įmonės į savivaldybių ir valstybės biudžetą per 2015 m. papildė daugiau nei 684 mln. Eur.

Martynas Armonaitis, KVJUD ekonomikos ir finansų direktorius, pažymėjo, jog toks skaičiavimas atliktas remiantis Leontjevo modeliu, kuris sudaro galimybę įvertinti itin tikslią ūkio subjektų naudą, kuri dėl jų vykdomos veiklos yra sukuriama kituose ekonomikos sektoriuose. Skaičiuojant pagal šį modelį, viena Klaipėdos uoste perkrauta krovinių tona į valstybės biudžetą generuoja 17,8 Eur pajamų.

Ponas Armonaitis pripažino, jog tai nėra visiškai tikslus skaičiavimo metodas, tačiau, anot jo, kol kas tikslesnio nėra.

infogr.am::infogram_0_uosto_pajamos-491

Investiciniai planai

Kiek sunkiau pernai uostui sekėsi įgyvendinti suplanuotas investicijas. 2015 m. planuota įsisavinti 34,3 mln. Eur, o panaudota tik 26,6 mln. Eur. Įsisavinimas siekia 78%.

Anot p. Vaitkaus, 100% įsisavinti suplanuotas investicijas sukliudė privačių krovos kompanijų delsimas atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau uosto vadovas nebuvo linkęs konkretizuoti, kokias procedūras ir kokios kompanijos uždelsė.

Šiemet uoste suplanuota investicijų už 23,4 mln. Eur. Iš ju nuosavos uosto lėšos sudaro apie 17,5 mln. Eur, o 5,9 mln. Eur – ES parama.

Ponas Vaitkus pažymėjo, jog numatytų investicijų suma gana kukli, nes šiemet bus atliekami paruošiamieji darbai prieš 2017 m. numatytus didžiuosius infrastruktūros projektus, susijusius su uosto gilinimu iki 17 m.

Iš viso iki 2024 m. į uosto infrastruktūrą numatyta investuoti 407 mln. Eur.

Kinus domina išorinis uostas

2016 m. uosto veiklos perspektyvą p. Vaitkus vertina rezervuotai ir metus prognozuoja būsiančius labai sunkius: „Ir tai ne pesimizmas, o pamatuotas realizmas. Jaučiama itin didelė kova, įtampa tarp konkuruojančių uostų. Vis labiau stebima Rusijos uostų strategija krovinius perkelti į savus uostus. Rublio devalvacija, Rytų šalių pramonės nuosmukis turi didžiulę įtaką visos Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų veiklai. Geopolitika veikia mūsų gyvenimą. Matome maisto produktų srautų išnykimą į Rusijos pusę, tranzitiniai maisto produktų kroviniai taip pat sustabdyti, ir tai nedaro pozityvios įtakos. Mes esam priversti ieškoti naujų rinkų“.

Kaip svarbiausius ateities strateginius partnerius p. Vaitkus mini Kazachstaną ir Kiniją. Anot jo, mezgant partnerystės santykius su šiomis šalimis jau padarytas didžiulis įdirbis.

„Svarbi žinia yra ta, kad kinai aiškiai deklaruoja, jog, jei jie ateitų į Klaipėdos uostą, nebūtų sudaroma vidinė konkurencija. Jie užtikrintų naujus krovinių srautus, kas dabartinę apyvartą galėtų auginti beveik dvigubai“, – ateities scenarijų dėliojo uosto vadovas.

Anot jo, kinų investicijos galėtų paskatinti ir išorinio uosto, dėl kurio diskusijos vyksta jau daugiau nei dešimtmetį, statybas. Pasak p. Vaitkaus, sausio viduryje į Klaipėdą vėl atvyks kinų delegacija, su kuria bus kalbamasi apie išorinio uosto statybas.