VCUP prekės ženklo byloje taškas dar nepadėtas
„Apeliacinė instancija, palikusi nepakeistą apygardos teismo nutartį, iš esmės įteisino autoriaus apiplėšimą. Nors abi ginčo šalys pateikė priešingus savo argumentus, apmaudu, kad teismas išgirdo tik vieną pusę“, – piktinasi p. Kaltenis.
VŽ rašė, kad p. Kaltenis teisme reikalavo Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės (VCUP) prekės ženklo registraciją pripažinti negaliojančia, uždrausti jį naudoti ir jam, kaip autoriui, atlyginti žalą – priteisti 37.000 Eur turtinės ir 2.800 Eur neturtinės žalos. Jis teigė, kad yra vaizdinio žymens VCUP autorius ir išimtinių teisių į jį turėtojas.
Tuo tarpu Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė teisme įrodinėjo, kad šios pretenzijos nepagrįstos ir teigė, kad už ženklą sumokėjo šiuo metu jau bankrutavusiai įmonei „Nada Focus“, kuriai anuomet ir vadovavo pats p. Kaltenis.
Interpretuoja skirtingai
„Ši byla gali būti pavyzdys, kokių problemų gali kilti, jei darbuotojų ir įmonės santykiai autorinių teisių srityje nėra aiškiai reglamentuoti. Ponas Kaltenis tuo metu dirbo bendrovėje „Nada Focus“, su kuria tuometinė įmonė Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė buvo pasirašiusi sutartį. Tad darbų, kuriuos jis atliko, teisės automatiškai perėjo įmonei, kuri jas perdavė užsakovui“, – VŽ tikino Andrius Iškauskas, prekybos centrui VCUP teisme atstovavęs „AAA Law“ advokatas.
Savo ruožtu p. Kaltenis sako, kad materialaus daikto gamybos sutartis, kurią mini atsakovas, jokiu būdu neapima kūrybinio proceso – grafinio žymens, kaip intelektinės veiklos objekto, sukūrimo. „Sutartyje tokių žodžių ir sąvokų tiesiog nėra. Mano vadovaujama bendrovė tuo metu pagal sutartį atlikinėjo tam tikrus reklaminio apipavidalinimo gamybinius darbus rekonstruojamame prekybos centre“, – aiškina dizaineris.
Pasak jo, teismas neteisingai kvalifikavo santykius – esą nėra taip, kad autoriaus sukurtas kūrinys automatiškai pereina darbovietės nuosavybėn. Tuo atveju, jei kūrinį įsipareigoja savo vardu sukurti autorius, veikdamas ne savo darbovietės, o savo vardu ir interesais, kūrinys turėtų būti jo paties nuosavybė. Juolab, kad minėtai darbovietei jis pats tuo metu tik vadovavo, bet nebuvo bendrovės samdomas dizaineris.
„Absurdiška pavadintumėme situaciją, jei rašytojas, kuris rašo romaną ir naktimis sargauja, kad turėtų už ką nusipirkti maisto, automatiškai perleistų visas autorines teises saugos bendrovės naudai vien todėl, kad joje tuo metu dirba“, – palygina p. Kaltenis.
Autoriaus nerado
Pašnekovas pažymi, kad svarbiausia ginče ne pati žala, o teiginiai, kad VCUP grafinio žymens autoriai yra kažkokie kiti žmonės, o ne jis. VCUP atstovai pirmos instancijos teismui esą buvo pateikę pavardes asmenų, kurie, jų teigimu, sukūrė grafinį ženklą. Teismai šių autorių nepatvirtino, tačiau nekonstatavo ir p. Kaltenio autorystės.
„Manau, didžiausia problema ir yra tai, kad teismas išvengė šio atsakymo. Jei būtų aiškiai įvardinta, kas yra autorius, į visus klausimus būtų atsakyta“, – sako pašnekovas.
Dabartinis VCUP trumpinys ir ženklas ant prekybos centro pastato buvo iškabintas 2003 m. Mažmeninės prekybos centras vaizdinį prekės ženklą VCUP įregistravo 2006 metais. Kasacine tvarka apskųsti sutartį p. Kaltenis gali per tris mėnesius nuo Apeliacinio teismo nutarties įsigaliojimo, t.y. nuo lapkričio 26 dienos.
