Iš viešbučių padarė daugiabučius: 12 įtartinų projektų Vilniuje
„Sakote, butai ar apartamentai gyventi „Žvėryno simfonijoje“? „Mindaugo apartamentuose“? Deja, bet pagal savivaldybės išduotus leidimus šiose patalpose jokių butų būti negali. Mieste klesti apgaulingų statybų verslas, kurį būtina sustabdyti“, – savo „Facebook“ paskyroje paskelbė meras.
Todėl dėl 12-os projektų buvo kreiptasi į prokurorus. Pasak politiko, visais šiais atvejais statytojai, gavę leidimus statyti viešbučius ar poilsio namus, iš tikrųjų siūlo butus be reikalingos infrastruktūros, arba su infrastruktūra „kaimynų sąskaita“.
„Tokie „daugiabučiai“ dažniausiai neturi nei pakankamai parkavimo vietų, nei vaikų žaidimų aikštelių“, – aiškina meras.
„Aš, kaip teisininkas, nemanau, kad statyti viešbučius ir pardavinėti juos kaip butus leidžia teisinė spraga. Tai sukčiavimas bei apgaudinėjimas, ir sieksime, kad jis baigtųsi. Todėl kreipsimės į teismą, kad nesąžiningai pasielgę NT plėtotojai atlygintų žalą bendruomenei. Jei miesto savivaldybė turės statyti papildomas parkavimo vietas ir vaikų žaidimo aikšteles, tai tegul tai bus daroma už nesąžiningų plėtotojų pinigus, kurie mėgino pasididinti pelo maržą kitų miestiečių sąskaita“, - kalba p. Šimašius.
Anot mero, kai į vyriausiojo miesto architekto pareigas grįžo Mindaugas Pakalnis, per maždaug pusmetį statybos leidimų negavo apie 10 projektų, kai NT plėtotojai ketino statyti viešbučius ir parduoti šį NT kaip butus.
„Nusipirkti kambarį viešbutyje yra ne tas pats, kas nusipirkti butą daugiabutyje. Projektavimas tų pastatų skiriasi – iš esmės tokiuose projektuose formuojami nauji bendrabučiai. Tokio NT kokybė dažnai yra prastesnė ir jo vertė mažesnė nei butų daugiabučiuose. Žmonės turi tai žinoti“, - sako p. Pakalnis.
Savivaldybė į teismą dėl žalos atlyginimo kreipsis į 12 projektų plėtotojų – leidimai statyti šiuos projektus gauti per pastaruosius trejus metus.
Meras savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo kelių projektų nuotraukomis: apartamentai Aguonų g.; gyvenamųjų namų kompleksas Giedraičių g.; „Studio Tower“; „Senamiesčio terasos“; „Pilaitės terasos“; „Žvėryno simfonija“.
Tęsinys po lenteleinfogr.am::34d86064-d111-4c87-b935-4b12fe2f81b5
Ponas Pakalnis taip pat atkreipia dėmesį, kad negyvenamųjų ir gyvenamosios paskirties pastatų statybai nustatyti reikalavimai ženkliai skiriasi.
„Statydami, pavyzdžiui, komercinės paskirties pastatą, vystytojai gali pastatyti iki dviejų kartų daugiau parduodamo ploto nei gyvenamąjį, galimas didesnis užstatymo tankumas. Be to, tokiu atveju taikomi mažesni automobilių stovėjimo vietų sklype reikalavimai, nebūtinas patalpų apšvietimas tiesiogine saulės šviesa, neįrengiamos vaikų žaidimo aikštelės, ir t.t. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė tiek konkrečiame name, tiek aplinkinėse teritorijose, o gyventojai, tokias patalpas įsigiję kaip butus bei ketindami jose gyventi, paprastai apie minėtas aplinkybes neinformuojami“, – vilniečių patiriamus nepatogumus vardija vyriausiasis miesto architektas.
Tiesa, jau pastačius statinį tiek projekto vystytojas, tiek patalpų savininkai gali keisti jų paskirtį. Tačiau 51% pastatų ploto turi išlikti tokios paskirties, kokia numatyta išduotuose leidimuose. Tad, pavyzdžiui, leistame pastatyti viešbutyje vėliau 49% ploto gali tapti gyvenamosiomis patalpomis.
„Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama leidimus statybai, neturi teisės atmesti projekto, atitinkančio visus įstatymų reikalavimus, remiantis vien įtarimu, kad jis ateityje gali būti įžūliai paverstas daugiabučiu. Tačiau savivaldybė siekia, kad nesąžiningi architektai, pasirašantys ant tokių grynai apsimestinių projektų, atsidurtų padidintos rizikos sąraše bei prarastų kvalifikacijos atestatus“, – rašoma savivaldybės pranešime.
Generalinės prokuratūros prašoma įvertinti savivaldybės pateiktą bei šiuo metu nekilnojamojo turto pardavimo portaluose laisvai prieinamą klaidinančią informaciją, ir, nustačius viešojo intereso pažeidimus, pagal kompetenciją imtis veiksmų viešajam interesui apginti.
