Lietuvos statybos sektoriaus lyderiai: sektoriaus apžvalga
Nuo 2013 m. pradžios augusi šalyje atliktų darbų apimtis praėjusių metų antrojoje pusėje ėmė važiuoti žemyn. Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. Lietuvoje buvo atlikta 3,5% mažiau darbų nei 2014 m – už 2,5 mlrd. Eur.
Vis dėlto bendrovių rezultatai labai skirtingi: sektoriaus sunkiasvorės, ypač kelių tiesimo įmonės, dėl stambių valstybinių projektų stokos neturėjo galimybės išnaudoti savo potencialo ir jų pajamos sumenko, o kitų įmonių apyvarta ir ikimokestinis pelnas didėjo šimtus kartų, palyginti su 2014 m.
Kviečiame susipažinti su bendrovių finansiniais rezultatais ir išrinkti, jūsų nuomone, geriausią statybos sektoriaus įmonę specialiame balsuoti skirtame puslapyje „SEKTORIAUS LYDERIAI“. Balsavimas vyksta dviem etapais: iki rugsėjo 12 d. bus išrinktos trys įmonės finalininkės, o iš jų iki rugsėjo 19 d. išrinksime statybos sektoriaus lyderę.
TAIP PAT SKAITYKITE:Įmonių atrankos kriterijai
Šiame projekte dalyvauja Lietuvos įmonės, kurios iki 2016 m. gegužės 30 d. yra pateikusios savo finansines ataskaitas Registrų centrui ir kurių veikla pagal EVRK klasifikatorių apibrėžiama sekcijoje „F“ – Statyba.
Įmonės atrinktos pagal 5 esminius kriterijus:
• pardavimo pajamas 2015 m.,
• pardavimo pajamų pokytį 2015 m., palyginti su 2014 m.,
• ikimokestinį pelną 2015 m.,
• ikimokestinio pelno pokytį 2015 m., palyginti su 2014 m.,
• pelningumą 2015 m.
Tai reiškia, kad į sąrašą pateko po 5 įmones, statybos sektoriuje pirmaujančias pagal kiekvieną iš aukščiau išvardytą kriterijų: TOP 5 statybos sektoriaus bendrovės pagal 2015 m. pardavimo pajamas, TOP 5 bendrovės pagal pajamų augimą, TOP 5 bendrovės pagal ikimokestinį pelną ir t. t.
Pagal savo veiklos rezultatus dalis įmonių pateko į kelis TOP 5 sąrašus, tad bendram balsavimui pateikiama 18 statybos sektoriaus įmonių.
Didžiausių bendrovių pajamos sumenko
Kaip rodo įmonių rezultatai, 2015 m. sunkesni buvo didžiausioms sektoriaus bendrovėms. Iš penkių įmonių, pirmaujančių sektoriuje pagal pardavimo pajamas, trijų apyvarta smuko ir visų jų ikimokestinis pelnas sumenko, palyginti su 2014 m.
Pačios didžiausios sektoriaus bendrovės – „Kauno tiltų“ – pajamos krito 27,7%, o pelnas – 22,1%. „Panevėžio kelių“ apyvarta, palyginti su pernai, sumažėjo beveik trečdaliu, o pelnas traukėsi maždaug penktadaliu.
SEB bankas statybos sektoriaus apžvalgoje atkreipia dėmesį, kad 2014 m., su kuriais lyginame įmonių praėjusių metų rezultatus, buvo inžinerinės statybos darbų pikas. Visos didžiosios įmonės prisidėjo prie stambių geležinkelio statybų, pavyzdžiui, „Rail Balticos“ vėžės. Taip pat 2014 m. buvo užbaigta daug svarbių statybos darbų energetikos sektoriuje. O pernai tokių didelių strateginių projektų nebebuvo ir didžiosioms sektoriaus bendrovėms tapo gana ankšta.
Labiausiai augo jėgainių statytojos
Pateiktame bendrovių sąraše įspūdingiausius augimo rezultatus demonstravo su energetikos projektais dirbančios bendrovės. Pavyzdžiui, saulės ir biodujų elektrines statančios bendrovės „Renvios“ pardavimo pajamos ir ikimokestinis pelnas pašoko atitinkamai 256,7% ir 6787,4%. „Renvia“ yra viena iš „Modus Group“ įmonių, priklausanti AB „Modus energija“.
„Augimą labiausiai lėmė tai, kad 2015 m. užbaigėme daug atsinaujinančiosios energetikos projektų, kurie buvo ilgalaikiai, pradėti dar 2014 m. Taip pat plėtra į užsienio rinkas. Šiemet tikimės, kad pavyks išlaikyti praėjusių metų apyvartos ir pelno lygį. Šiuos lūkesčius daugiausia remiame vykdoma plėtra į užsienio rinkas. Vasarą pabaigėme statyti vieną didžiausių saulės jėgainių Baltarusijoje, taip pat dairomės galimybių ir kitose valstybėse. Tad plėtra į užsienį turėtų kompensuoti stagnuojančias žaliosios energetikos plėtros galimybes Lietuvoje“, – sako Laimonas Dapšys, bendrovės „Renvia“ vadovas.
Panašiu tempu pernai augo ir bendrovės „Manfula“ pajamos – 248,3%, palyginti su 2014 m. Ši įmonė diegia kogeneracines jėgaines, šilumos ir elektros gamybos technologijas.
Pelninga pastatų statyba
VERSLO TRIBŪNA
RĖMIMAS
ROD5 – verslo erdvė augimui: strateginė vieta, modernios patalpos, lankstūs sprendimai
Vilniaus verslo infrastruktūra netrukus pasipildys nauju, strategiškai suplanuotu objektu – daugiafunkciniu verslo centru „ROD5“, kuris iškilo Rodūnios kelyje, vos kelių minučių atstumu nuo Tarptautinio Vilniaus oro uosto. Tai modernus, 2 970 m² ploto trijų aukštų pastatas, kuriame puikiai dera sandėliavimo ir administracinės paskirties erdvės – sprendimas, atitinkantis šiuolaikinio verslo poreikius ir tempą.
„Basanavičiaus“ apartamentai: istorinio pastato konversija Vilniaus centre įgauna pagreitį – gautas paskutinis statybų leidimas
Vilniaus Naujamiestyje, J. Basanavičiaus gatvėje, pradedamas naujas etapas prestižinio projekto „Basanavičiaus“ įgyvendinime – gautas paskutinis statybų leidimas rekonstrukcijai su paskirties keitimu į gyvenamąją. Tai suteikia galimybę formuoti apartamentus, įrengti požeminę automobilių aikštelę ir terasas mansardiniuose bei pirmojo aukšto butuose. Taip pat leista modernizuoti pirmojo aukšto langus bei įgyvendinti inžinerinius ir sklypo planavimo sprendimus.
1
Kainos kilo trigubai: Kauno vietos tapusios karštaisiais NT taškais
Per pastaruosius kelerius metus Kauno nekilnojamojo turto (toliau – NT) rinka pastebimai keitėsi. Tiek pirkėjai, tiek NT pardavimų ekspertai sutinka, jog šiandien nebeužtenka sekti vien skelbimų portaluose pasirodančių objektų tam, kad surastum geriausius būstų pasirinkimus.
Legendos Richardo Rogerso įkurtos architektūros studijos RSHP architektai apie verslo centro „Sąvaržėlė“ projektą Vilniuje: vietos kontekstas tapo kūrybos ašimi
Vilnius – neeilinis miestas, kuriame susipina istorija ir šiuolaikiški architektūriniai sprendimai. Todėl, kaip teigia britų architektūros legendos Richardo Rogerso įkurtos studijos RSHP architektai, įgyvendinant naują modernia architektūra išsiskiriantį projektą, net ir turint sukauptą vertingą tarptautinę patirtį, atsiveria galimybė dar labiau augti, mokytis ir ieškoti naujų sprendimų.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus verslo infrastruktūra netrukus pasipildys nauju, strategiškai suplanuotu objektu – daugiafunkciniu verslo centru „ROD5“, kuris iškilo Rodūnios kelyje, vos kelių minučių atstumu nuo Tarptautinio Vilniaus oro uosto. Tai modernus, 2 970 m² ploto trijų aukštų pastatas, kuriame puikiai dera sandėliavimo ir administracinės paskirties erdvės – sprendimas, atitinkantis šiuolaikinio verslo poreikius ir tempą.
Vilniaus Naujamiestyje, J. Basanavičiaus gatvėje, pradedamas naujas etapas prestižinio projekto „Basanavičiaus“ įgyvendinime – gautas paskutinis statybų leidimas rekonstrukcijai su paskirties keitimu į gyvenamąją. Tai suteikia galimybę formuoti apartamentus, įrengti požeminę automobilių aikštelę ir terasas mansardiniuose bei pirmojo aukšto butuose. Taip pat leista modernizuoti pirmojo aukšto langus bei įgyvendinti inžinerinius ir sklypo planavimo sprendimus.
Per pastaruosius kelerius metus Kauno nekilnojamojo turto (toliau – NT) rinka pastebimai keitėsi. Tiek pirkėjai, tiek NT pardavimų ekspertai sutinka, jog šiandien nebeužtenka sekti vien skelbimų portaluose pasirodančių objektų tam, kad surastum geriausius būstų pasirinkimus.
Vilnius – neeilinis miestas, kuriame susipina istorija ir šiuolaikiški architektūriniai sprendimai. Todėl, kaip teigia britų architektūros legendos Richardo Rogerso įkurtos studijos RSHP architektai, įgyvendinant naują modernia architektūra išsiskiriantį projektą, net ir turint sukauptą vertingą tarptautinę patirtį, atsiveria galimybė dar labiau augti, mokytis ir ieškoti naujų sprendimų.
Pagal ikimokestinio pelno šuolį viena pirmaujančių įmonių yra UAB „Statybų kodas“ – įmonės pelnas per metus pašoko 1681,4%. Ši bendrovė stato gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus, didesniąją jos pajamų dalį generavo viešojo sektoriaus užsakymai. Vienintelis „Statybų kodo“ akcininkas yra Irmantas Kubilius, kuriam taip pat priklauso statybos įmonė „Irdaiva“.
Daugiau nei 1000% pernai padidėjo Estijos statybos koncernui „Merko Ehitus“ priklausančios Lietuvos bendrovės „Merko statybos“ ikimokestinis pelnas.
Bendrovė pernai dirbo tokiuose pramoniniuose objektuose kaip „NordBalt“ ar Šilutės vėjo jėgainių parkas, statė visuomeninės paskirties pastatus, pavyzdžiui, uždarus teniso aikštynus Vilniuje, ir įgyvendino daugiabučių projektus – savo ir kitų nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų.
„Pernai statėme nemažai daugiabučių užsakovams iš šalies, bet turėjome ir savo plėtojamų projektų. Beje, tai buvo pelningiausia veikla – iš dalies todėl, kad sklypus buvome įsigiję iškart po krizės. Pagrindinė įmonės veikla yra generalinė ranga, bet siekiame, kad 20–30% pajamų būtų iš pačių plėtojamų projektų“, – apie praėjusių metų rezultatus VŽ yra sakęs Saulius Putrimas, „Merko statybos“ vadovas.
Pateiktame bendrovių sąraše pagal pelningumą 2015 m. pirmauja „Eika“, kurios pardavimo pelningumas nuo 2,4% pašoko iki 24,2%. Ikimokestinis įmonės pelnas augo 797,3%. „Eika“ pagal butų pardavimus pernai atsiriekė dešimtadalį Vilniaus rinkos – ji pardavė daugiausia butų iš visų NT plėtotojų.
infogr.am::5dfafae6-7840-493d-933f-ad5a81df16d7
Verslo sektorių geriausių įmonių rinkimai, kuriuose savo balsais raginame aktyviai dalyvauti VŽ skaitytojus, vyksta atskirais etapais nuo rugpjūčio 1 d. iki metų pabaigos.
