Baltijos įsigijimų rinkos veidas

Tai parodė Baltijos šalyse įvykdytų įmonių įsigijimų ir susijungimų tyrimas, kuriame išanalizuotas 91-as 2016-2018 m. vykęs sandoris.

Tyrimą atliko advokatų kontoros „Sorainen“, „Cobalt“, „Valiunas Ellex“, „Everheds Sutherland“ ir „TGS Baltic“ kartu su Estijos, Latvijos ir Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo asociacijomis.

Tyrimo duomenimis, beveik 30% Baltijos susijungimų ir įsigijimų sandorių, įgyvendintų 2016-2017 m., apima įmones, veikiančias kiekvienoje iš trijų Baltijos šalių, o tai yra beveik dvigubai daugiau, nei 2014-2015 m. laikotarpiu.

Tipiškas Baltijos bendrovių susijungimų ir įsigijimų sandoris išlieka 1-5 mln. Eur ribose. Tiesa, sandorių 5-10 mln. Eur ribose skaičius išaugo (nuo 18% iki 27%).

Pagrindinės įmonių, į kurias investuota, veiklos sritys buvo IT ir technologijos (17%), energetika (13%) ir paslaugos (12%), o 2014-2015 m. aktyviausiai  buvo investuojama į statybą ir nekilnojamąjį turtą (29%).

Beveik pusė investuotojų yra iš Baltijos šalių, o JAV investuotojų svarba išaugo (nuo 2% iki 10% visų sandorių). Tiek pirkėjas, tiek pardavėjas buvo iš Baltijos šalių trečdalyje visų sandorių.

Tyrimas taip pat rodo, kad teismai tampa vis labiau populiarėjančia ginčų sprendimo vieta įmonėms, o vietinės arbitražo institucijos yra mažiau populiarios, išskyrus Vilniaus komercinio arbitražo teismą. Pasak tyrimo autorių, ši tendencija rodo, kad Estijos ir Latvijos verslas arbitražo institucijas laiko nepatikimomis.

Pagrindinė alternatyva yra Stokholmo prekybos rūmų arbitražo institutas, tačiau taip pat populiarėja arbitražas Helsinkyje.