Išsklaidyti lūkesčiai dėl amerikiečių privertė prisiminti buvusias rizikas

Per pastarųjų dienų svyravimus baltiškos akcijos neteko daugiau kaip 3%, įskaitant trečiadieninį atšokimą.

Tokiu būdu vietos akcijų rinka prarado apie trečdalį šių metų stipraus ralio sunešto prieaugio. Po pasikoregavimo trečiadienį vietos akcijos šiemet investuotojams buvo sunešusios kiek daugiau kaip 8%. Tačiau pastarojo meto grąžas į vieną ir kitą pusę gali reikšmingai pakoreguoti viso pasaulio rinkas judinantys geopolitinės aplinkos pokyčiai, neprognozuojama JAV prekybos tarifų politika.

„Optimizmas, kuris buvo nuo metų pradžios, susidūrė su tam tikra realybe, ir mes pamatėme tą korekciją nuo penktadienio. Šiandien atšokimas – ir tai yra normalu. Situacija karšta, naujienos dažnos, besikeičiančios, nežinome, ką galime prognozuoti, galime tik laukti, spėlioti, tikėtis“, – šių dienų rinkos reakciją apibūdina Arvydas Jacikevičius, „SB Asset Management“ fondų valdytojas.

Baltijos Trumpo statymas

Vietos finansų rinka atslūgo po stipraus metų pradžios ralio, kurio viena iš priežasčių buvo investuotojų statymas vadovaujantis prielaida, kad po Donaldo Trumpo išrinkimo JAV prezidentu netrukus bus sustabdytas karas Ukrainoje. Scenarijus turėjęs būti itin palankus NATO ir ES rytinio flango šalims, kurių ekonomikos ir finansų rinkos kentėjo nuo didesnės geopolitinės rizikos.

„Rizika Trumpo statymo tezei nuo susitikimo Ovaliajame kabinete ir po to prasidėjusios JAV pagalbos pauzės padidėjo. Klausimas dabar – ar tai tapo statymo už Europą teze. Atrodo, kad įvykiai keičiasi kasdien, ir nedrįsčiau formuoti drąsių tezių nė vienam atvejui“, – „Verslo žinioms“ sako Mattias Wallanderis, akcijų analizės bendrovės „Enlight Research“ įkūrėjas ir analitikas, metų sandūroje išpopuliarinęs „Tha Baltic Trump Trade“ terminą. – Tiesiog reikia pamatyti daugiau, į ką tai išsirutulioja, prieš susiformuojant stiprius įsitikinimus.“

Patyręs vietos rinkos profesionalas naujausius pokyčius laiko „sveika korekcija“ po maždaug 14% ralio iki vasario vidurio.

„Pastarieji įvykiai rodo, kad „Baltic Trump Trade“ tezė veikia dviem kryptimis, t. y. JAV veiksmai gali stipriai išauginti riziką mūsų regione“, – konstatuoja Domas Klimavičius, Šiaulių banko Finansų rinkų departamento grupės vadovas.

Pastarųjų dienų vietos akcijų kainų pasikoregavimas dar neleidžia teigti, kad rinkoje jau įvyko rizikų perkainojimas, įspėja D. Klimavičius.

„Investuotojai atidžiai stebės politinę areną, o pasirodžius signalams apie geopolitinės eskalacijos mažėjimą, bus galimybė pasipildyti portfelius pigesnėmis pozicijomis prieš visuotinių akcininkų susirinkimų šaukimus ir dividendinius pasiūlymus“, – sako D. Klimavičius.

Regiono finansų rinkų geopolitinė rizika ne kiek išaugo, kiek sugrįžo į lygį, buvusį prieš susiformuojant lūkesčiams, kad D. Trumpas atneš taiką į regioną, vertina A. Jacikevičius, kuris į šiuos lūkesčius nuo metų pradžios žiūrėjo skeptiškai.

„Galbūt to optimizmo būta pernelyg optimistiško. Tai buvo labiau noras nei realybė, ir kai investuotojai bumbtelėjo kakta į tą realybę kaip į sieną, rizikos suvokimas grįžo, – sako A. Jacikevičius. – Svyravimai, reaguojant į naujienas, gali išlikti ir gana stiprūs. Bet apskritai situacija pasistūmė labiau atgal negu į priekį. Tai reiškia, kad rizikos grįžo į anksčiau buvusį lygį – aukštesnį, nei jos buvo sumažėjusios sausį, vasarį.“

Investuotojų psichologija

Akcijų atoslūgį po stipraus ralio lėmė ne tik geopolitinis šokas. Pastarasis išprovokavo investuotojus po stipraus ralio pribrendusį poreikį fiksuoti pelnus iš greito akcijų prieaugio.

„Turėjome puikią metų pradžią Baltijos biržose, tad noras fiksuotis pelnus besikeičiant politiniams vėjams yra suprantamas“, – sako D. Klimavičius.

Fiksuojant pelnus rinkoje stebimas per amžius nekintantis investuotojų psichologijos pasireiškimas.

„Investuotojų psichologija veikia tobulai. Kai pozicija yra užkilusi – investuotojas džiaugiasi, kai ji pradeda kristi – investuotojas galvoja, kad pakrito laikinai, galbūt norėčiau dar šiek tiek papildomai įsigyti. Bet kai pozicijos kritimas priartėja prie lygio, kai visas uždirbtas pelnas grasinasi išnykti, tuomet visi puola parduoti, – komentuoja A. Jacikevičius. – Ir kai pozicija nukrenta žemiau pelno ribos, investuotojas nutaria laukti, kol grįš į pliusą. Kai minusas jau pasidaro skausmingas, nusprendžia, kad nebegali laukti, – parduoda. Tai vadinama kapituliacija.“

Dėl šių priežasčių ankstesnėmis dienomis didžiausius pigimus demonstravo tiek labiausiai pabrangusios akcijos, tiek likvidžiausi vardai.

„Tai yra likvidžiausios pozicijos, iš jų galima greičiausiai ištraukti didžiausias sumas, todėl dažnai būna, kad nukrenta daugiausia. Kaip vaizdžiai byloja posakis – visi staiga bando prakišti dramblį pro rakto skylutę, ir išeina, kas išeina“, – sako A. Jacikevičius.

Pastarųjų svyravimų kontekste Vilniaus biržos flagmanai Šiaulių bankas ir „Ignitis grupė“ nuo vėliausių aukštumų nukrito po 5–6%, įskaitant ir trečiadienio atšokimą.

„Nestebina, kad daugiausia veiksmo matome su Šiaulių banku ir „Ignitis grupe“ – tai likvidžiausios pozicijos ir turinčios bene daugiausia akcininkų, įskaitant ir užsienio investuotojus. Vietos investuotojai jau seniai susigyveno su „gyvename netoli fronto“ naratyvu, o užsienio investuotojai į šios temos eskalaciją reaguoja daug jautriau“, – sako D. Klimavičius.

Pastarųjų dienų prekyboje ryškesnių institucinių investuotojų veiksmų A. Jacikevičius nepastebėjo. Tiesa, „Ignitis grupės“ atveju prisidėjo ir tolesnis bendrovės tarptautinių depozitoriumo pakvitavimų pardavinėjimas Londone.

„Londone pakvitavimų beveik nebeliko – liko Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko dalis ir vienas fondas. (Kiekis – VŽ) skaičiuojamas tūkstančiais. Tas fondas nuolat išparduoda, kiekvieną mėnesį po 100.000 vnt., tai yra nemažai, – fiksuoja nuolat prekybą Londone stebintis A. Jacikevičius. – Rinka jau buvo pakankamai prisotinta „Ignitis grupės“ akcijų, ir ta korekcija turėjo įtakos.“

Perspektyvos

Nors išbandymą patyrė vienas pastarųjų mėnesių brangimo veiksnių – lūkesčiai dėl karo nutraukimo Ukrainoje, kiti rinką auginę veiksniai kol kas išlieka.

Investuotojus prie baltiškų akcijų pastaruoju metu traukė laukiamas nukraujavusios Estijos ekonomikos atsigavimas. Po pernykštės recesijos akcijų kainos Taline atsiliko nuo vilnietiškų prieaugių labiausiai per keliolika metų.

Be to, apie vietos akcijas investuotojus susimąstyti skatino ir atslūgę obligacijų pajamingumai. Pastaruosius porą metų užsisukusi Baltijos įmonių obligacijų rinka su aukštais pajamingumais viliojo investuotojus iš akcijų rinkos.

„Apskritai obligacijų lygis yra gerokai žemesnis, o tai daro patrauklesnes akcijas su jų aukštu dividendų pajamingumu. Visa tai turėtų turėti teigiamos įtakos ir Baltijos šalyse turėtų pasirodyti gana neblogai šiemet, palyginti su pasauliu, – tikisi A. Jacikevičius. – Suspaustos spyruoklės efektas, kai ji buvo spaudžiama dvejus metus, turėtų anksčiau ar vėliau pasibaigti, nes įmonės augo, generavo grąžą, kūrė vertę akcininkams, o kainos išliko tame pačiame lygyje, kai staiga iššovė per pirmuosius du šių metų mėnesius.“

Prie kitų teigiamų veiksnių vietos finansų rinkai investicijų valdytojas priskiria į Lietuvą pritrauktas „Rheinmetall“ investicijas ir Vokietijos karių brigadą.

Kalbėdamas apie pasaulio rinkų kontekstą A. Jacikevičius fiksuoja nykstantį iki šiol pasiteisinusios taktikos pirkti esant pakritimui (angl. buy the dip) rinkose efektyvumą.

„Turėjome beveik pustrečių metų stiprios bulių rinkos su 20% prieaugiu kasmet. Dabar turime priešpriešinių vėjų su tarifais, infliacija, geopolitika ir kitkuo, tai nesukuria palankaus fono buy the dip strategijai“, – vertina investicijų valdytojas.

Investuotojams dėl blaškančių naujienų srauto sunkiai priimant sprendimus, investicijų valdytojas mano, kad ir nieko nedarymas gali pasiteisinti.

„Žinoma, tai ne visada veikia, bet bereikalinga panika, stengiantis išsiparduoti prieš pat prekybos uždarymą ir dar kai būna žemiausi lygiai, irgi nebūna geriausias sprendimas, – įspėja „SB Asset Management“ fondų valdytojas. – Antra klaida bandyti gaudyti kalnelius aukštyn, žemyn, kai naujienų daug ir jos keičia nuotaiką keliskart per dieną. Tai yra pernelyg rizikingas dalykas. Čia jau lošimas.“

Jei visgi investuotojas pasikeitusių įvykių fone nusprendžia realizuoti investicijas, palankus tam laikas yra per rinkos atšokimą.

„Jeigu jauti, kad kuri nors pozicija atrodo per silpnai arba galbūt kelia per didelę riziką portfelyje, pardavimams reikia išnaudoti atšokimo dienas, o ne atvirkščiai. Tai yra dėsningumai. Kad ir kurią krizę paimtume, pamatysime tą patį vaizdą – vieną dieną kyla, dvi krenta, arba atvirkščiai.“