S. Krėpšta: pusė kriptobendrovių turi fiktyvių įmonių požymių
„Didelis bendrovių skaičius nieko blogo savaime nerodo, rodo, kad sektorius vystosi ir tuo turime džiaugtis, bet, deja, taip nėra. Paprasta mūsų analizė iš viešų duomenų rodo, kad labai didelė dalis iš šių bendrovių – daugiau kaip pusė – turi tuščių bendrovių požymius“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė S. Krėpšta.
Jis pateikė „pikantišką“ pavyzdį, kai 79 bendrovės įregistruotos vienu adresu – Eišiškių sodų 18. Be to, kitais adresais registruota daugiau kaip po 60 bendrovių.
„Tai rodo tų šelinių (ofšorinių – BNS) bendrovių požymius ir neretai jos išnaudojamos pinigų plovimui“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė S. Krėpšta.
Finansinių technologijų („fintech“) įmones Lietuvoje vienijančiai asociacijai „Fintech Hub LT“ vadovaujanti Greta Ranonytė taip pat pabrėžė, kad kriptoįmonių priežiūra turi būti stiprinama. Pasak jos, nuo kitų metų jos bus licencijuojamos.
Pasak S. Krėpštos, pagal kriptobendrovių skaičių Europos Sąjungoje Lietuva nusileidžia tik Lenkijai.
Seime svarstomais įstatymų pakeitimais siekiama, kad už kriptoturto paslaugų teikėjų priežiūrą bus atsakingas Lietuvos bankas, o už jų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priežiūrą – Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
