„BaltCap“ įsigys antrą didžiausią elektros sistemos operatorių Estijoje
„VKG Elektrivõrgud“ yra antras pagal dydį elektros sistemos operatorius ir elektros tiekėjas Estijoje po valstybės valdomos „Elektrilevi“.
„VKG Elektrivõrgud“ tinklo operacijos šiaurės rytų Estijoje apima Narvos, Narva-Jõesuu ir Sillamäe miestus bei aplinkines vietoves, kuriose gyvena apie 71.000 gyventojų ir yra didelių pramonės įmonių.
„VKG Elektrivõrgud“ 2022 m. paskirstė apie 250 GWh elektros energijos. Bendrovė valdo 946 km elektros linijų ir 374 žemos, vidutinės ir aukštos įtampos pastotes.
„BaltCap Infrastructure Fund“ siekia padidinti Baltijos šalių ir Lenkijos ūkių potencialą ir atsparumą. Elektros skirstymas yra ypatingos svarbos infrastruktūros paslauga, o tolesnė tinklo plėtra Ida-Virumajos regione puikiai atitinka šį tikslą. Ida-Virumaja yra Estijos pramonės širdis, o elektros skirstymo paslaugos turi būti lanksčios ir įperkamos, kad atitiktų regiono – tiek pramonės, tiek mažmeninių klientų – poreikius“, – bendrovės pranešime cituojamas Simonas Gustainis, vadovaujantis „BaltCap“ partneris.
„Mes matome horizontalaus augimo ir sinergijos potencialą plėtojant kitas elektros ir tinklo valdymo paslaugas. Tai galėtų būti elektromobilių įkrovimo paslaugos, atsinaujinančios energijos gamyba, energijos kaupimo sprendimai, taip pat telekomunikacijos ir gatvių apšvietimas“, – priduria jis.
„Viru Keemia Grupp“ yra didelė chemijos pramonės įmonė, orientuota į pramonės projektų plėtrą Ida-Virumaja. Praėjusiais metais atlikta strateginė grupės analizė pakeitė reguliuojamų verslų pozicionavimą mūsų portfelyje“, – pranešime cituojamas Ahti Asmannas, „Viru Keemia Grupp“ valdybos pirmininkas.
Anot jo, dėl to įmonių grupė pernai pardavė šildymo tinklą, o dabar parduoda ir „VKG Elektrivõrgud“/ Sutarties pasirašymas yra proceso pradžia, bendrovės dabar sieks sėkmingai sandorį užbaigti.
Pirkėjo patarėjai sandoryje buvo „TGS Baltic“ ir „Opinio Finance“, pardavimo – „Superia“ ir „Cobalt“.
Sandorio vertė ir kita informacija neatskleidžiama. Sandorį dar turi tvirtinti konkurencijos institucija, tikimasi, kad tai įvyks per 1-2 mėnesius.
VŽ rašė, kad privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ prieš dvi saviates užbaigė pirmąjį naujo infrastruktūros fondo kapitalo formavimo etapą – be Europos investicijų fondo (EIF) prie jo prisideda „Swedbank“ ir SEB pensijų fondai, „Citadele Asset Management“.
„BaltCap Infrastructure Fund II“ (BInF II) yra antrasis „BaltCap“ valdomas infrastruktūros fondas, jo planuojamas dydis 200 mln. Eur, o trukmė – 20 metų.
„Baltcap“ nėra vieninteliai į infrastruktūrą investuojantys fondų valdytojai Lietuvoje, o dalis net ir neseniai pradėtų platinti fondų – labiau specializuoti, nutaikyti į atskiras sritis.
Pavyzdžiui, „Nter Asset Management“ liepą pradėjo aktyviai platinti socialinės infrastruktūros fondą, kuris pagal savo strategiją siekia investuoti į socialinės infrastruktūros objektus, skirtus švietimo – darželių, mokyklų bei neformalaus ugdymo įstaigų, medicinos, t. y. klinikų, ligoninių bei ilgalaikės priežiūros, slaugos veiklai vykdyti.
Į atsinaujinančią energetiką investuoja „INVL Renewable Energy Fund I“, 7 metų trukmės subfondas, kurio taikinys – atsinaujinanti energetika, taip pat ir Lenkijoje. Šioje šalyje į atsinaujinančią energetiką investuoja ir „Lords LB Asset Management“ valdoms investi „Atsinaujinančios energetikos investicijos“.
INVL taip pat valdo ir „INVL Partner Global Infrastructure Fund I“, tiesa, šis subfondas investuoja į fondus, savo ruožtu investuojančius į kertinės infrastruktūros (angl. core infrastructure) objektus išsivysčiusiose rinkose.
