Obligacijų rinka pasiuntė dar vieną recesijos signalą
Dar penktadienį 10 m. trukmės JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas tapo mažesnis nei 3 mėn. trukmės JAV iždo vekselių. Skirtumas, viršijantis 1 bazinį punktą, laikėsi ir pirmadienį. T.y. 10 m. trukmės JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas pirmadienį buvo apie 2,464%, 3 mėn. trukmės JAV iždo vekselių – 2,453%.
Tai, kad ilgo laikotarpio skola tapo pigesnė nei trumpo laikotarpio, yra akivaizdus nukrypimas nuo taisyklės, kad ilgo laikotarpio pinigai turi būti brangesni, nei trumpo laikotarpio. Kitaip tariant, pinigai turi turėti kainą laike.
Tokios pajamingumų inversijos, kokia užfiksuota šįkart, nebuvo nuo pat 2007 m. vidurio, t.y. praėjusios finansų krizės pradžios.
„Ilgalaikes palūkanų normas viršijantis trumpo laikotarpio vertybinių popierių pajamingumas rodo, kad rinkos dalyviai kaip vis realesnę vertina recesijos galimybę“, – akcijų rinkos apžvalgoje rašo SEB analitikai.
2 metų JAV obligacijų pajamingumas šiuo metu svyruoja apie 2,3% – yra ties žemiausiu lygiu nuo pernai metų gegužės.
Patikimiau nei akcijos
VŽ jau rašė, kad finansų rinkos turi prognozuojamąją galią, nes esminiai judesiai prasideda dar prieš reikšmingus pokyčius realiojoje ekonomikoje. Žinoma, sena ironija teigia, kad akcijų rinkos išpranašavo 9 iš 6 ekonominių krizių, todėl pokyčius jose reiktų vertinti su žiupsneliu druskos.
Tuo tarpu obligacijų rinkos dalyviai laikomi išmintingesniais ir anksčiau įžvelgiančiais artėjančius reiškinius už investuotojus į akcijas, tai rodo ir tyrimai. Todėl dėl patvaresnių ir ankstesnių užuominų rinkos dalyviai dažniau žiūri į obligacijų rinką.
Joje vienu patikimiausių artėjančios ekonomikos recesijos rodiklių ir laikoma obligacijų pajamingumų inversija, kai trumpesnio laikotarpio obligacijų pajamingumas tampa didesnis už ilgesnio laikotarpio.
Pajamingumų inversija tarp trumpesnių laikotarpių JAV vertybinių popierių (2 metų ir 5 metų) įvyko dar pernai gruodį.
Tuomet JAV 2 metų trukmės iždo popierių pajamingumas buvo viršijęs 2,79% pajamingumą už 5 metų trukmės popierius.
Dauguma analitikų mano, kad patikimesniu recesijos rodikliu laikoma 2 ir 10 metų trukmės iždo popierių pajamingumų inversija.
Dalis nesureikšmina
VERSLO TRIBŪNA
Rygoje kylančio verslo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ projekto vystytojas AS „PN Project“ paskelbė apie penktosios obligacijų emisijos pradžią. Investuotojams siūloma 10 % metinė grąža su palūkanų išmokomis kas pusmetį. Kadangi statybos darbai jau pasistūmėjo į antrąją statybų fazę, o pusė reikiamo finansavimo obligacijomis jau pritraukta, projektas pereina į kitą vystymo etapą. Šios emisijos pritrauktos lėšos bus daugiausia naudojamos anksčiau išleistų UAB „Preses nams“ obligacijų refinansavimui bei statybos darbų finansavimui.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios naujas įstatymas, numatantis, kad visi tiesiogiai su klientais dirbantys užsieniečiai privalės mokėti lietuvių kalbą ne žemesniu nei A2 lygiu. Tam, kad naujasis reikalavimas taptų galimybe gerinti aptarnavimą, mažmeninės prekybos tinklas RIMI Lietuva kartu su kalbų mokymo lyderiu KALBA pristato bendrą iniciatyvą - lanksčią lietuvių kalbos mokymų programą parduotuvių darbuotojams užsieniečiams.
Spalio 6 d. startavo viena didžiausių obligacijų emisijų Baltijos šalyse su mažiausiai 9,5% metinėmis palūkanomis. 250 mln. eurų investicijų siekiantys pritraukti „Eleving Group“ planuoja dar didesnę plėtrą Europoje, Azijoje bei Afrikoje ir atskleidžia, kas jiems padeda užtikrinti sėkmingą veiklą ir tinkamą valdymą nuo Lietuvos nutolusiuose ir kultūriškai skirtinguose kraštuose.
Investicinės bankininkystės įmonė „Orion Securities“ savo klientams suteikė galimybę naudotis nepriklausomais Estijos bendrovės „Enlight Research“ emitentų akcijų tyrimais. Klientai turės prieigą prie įvairių Baltijos šalių įmonių akcijų ataskaitų bei kitos detalesnės analitikos. Ekspertų vertinimu, nuo bankų nepriklausomų akcijų tyrimų atvėrimas investuotojams – svarbus žingsnis kapitalo rinkos brandos link.
Kai kurie analitikai linkę nesureikšminti ką tik įvykusios obligacijų pajamingumų inversijos, nes esą ji yra dar labai trumpalaikė, kai buvusi prieš praėjusią finansų išsilaikė gerokai ilgiau.
Be to, kai kurie sako, kad šio indikatoriaus nereikėtų pernelyg sureikšminti – tarkime, 1966 m. buvo fiksuota atitinkama inversija, tačiau recesijos dar nebuvo iki pat 1969 m.
Visgi net ir skeptikai pripažįsta, kad į rodiklį, rodantį, kad rinkos dalyviai nėra tikri dėl ilgesnio laikotarpio perspektyvų, t.y. nori skolinti tik trumpam, reiktų žiūrėti rimtai.
Kitas kraštutinumas Vokietijoje
Vokietijos skolos vertybinių popierių rinkoje vėl užfiksuotas kitas finansų vadovėliuose dar neaprašytas kraštutinumas – neigiamos vyriausybės vertybinių popierių palūkanos.
Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas pirmą kartą nuo 2016 m. vidurio tapo neigiamas ir dar penktadienio prekybos sesiją baigė ties -0,015% riba.
Pajamingumą į neigiamą nugramzdino ūgtelėjusi investuotojų paklausa saugumo užuovėja laikomoms Vokietijos obligacijoms. Paklausos ūgtelėjimą šiems saugiems vertybiniams popieriams taip pat galima laikyti signalu, kad investuotojai nerimauja.
„Rinkoje vis labiau nerimaujama, kad ES ekonomiką gali ištikti Japonijos ekonomikos likimas „prarastojo dešimtmečio“ laikotarpiu, kuomet dėl stagnuojančio kainų lygio augimo praėjusio amžiaus pabaigoje, realusis šalies atlyginimų lygis krito 5%, o užsitęsusi ekonomikos stagnacija šalies ekonomiką sutraukė penktadaliu“, – apžvalgoje rašo „Swedbank“ analitikai.
Anot „Swedbank“ analitikų, vis garsiau spekuliuojama, kad Europos centrinis bankas, reaguodamas į lėtėjančios regiono ekonomikos ženklus, vėl grįš prie kiekybinio skatinimo politikos, kurią nutraukė praėjusių metų pabaigoje.
