Nausėda: referendumo rezultatai netikėti, bet nepanikuokime

Tačiau, pasak ekonomisto, pirminių „Brexit“ padarinių nereikėtų suabsoliutinti.

Pono Nausėdos nuomone, „Brexit“ pasaulį užklupo šiek tiek netikėtai, nes verslo ir politikos pasaulis puoselėjo kitokios referendumo baigties lūkesčius.

„Pirminė finansų ir žaliavų rinkos reakcija buvo hipertrofuota. Be to, išaugo saugaus užutėkio investicijų, tokių, kaip Japonijos jena, Šveicarijos frankas, JAV doleris, saugių valstybių obligacijos, auksas, poreikis“, – sako p. Nausėda.

Vis dėlto, pasak jo, referendumo pasekmių nereikėtų pervertinti – „Brexit“ sukeltas akcijų kursų kritimas neprilygo vertybinių popierių rinkų nuosmukiui dėl Kinijos ir naftos kainų metų pradžioje.

„O Didžiosios Britanijos svaras sterlingų pigo dolerio ir euro atžvilgiu jau nuo 2015 m. pabaigos, kai tik parlamentas patvirtino būsimą referendumą“, – sako p. Nausėda.

Trys scenarijai

Ekonomisto nuomone, egzistuoja trys scenarijai, kaip dabar elgsis Jungtinė Karalystė.

„Pirmas scenarijus – nepasitraukimas iš ES remiantis įvairiomis dingstimis. Tokio scenarijaus tikimybė siekia apie 20%, o ekonominiai nuostoliai būtų laikini ir nedideli. Antra galimybė – pasitraukimas iš ES ir bendradarbiavimas su ja pagal Norvegijos, Šveicarijos modelį. Tokio scenarijaus galimybė siekia 70%, o ekonominiai nuostoliai būtų valdomi“, – kalba p. Nausėda.

Pasak jo, egzistuoja ir britų pasitraukimo iš bendrijos „kietuoju“ būdu tikimybė, kuri reikštų prekybinių ryšių sutrūkinėjimą, savotišką saviizoliaciją ir milžiniškus ekonominius nuostolius.

„Tiesa, tokio įvykio tikimybė siekia tik 10%”, – įsitikinęs SEB atstovas.

Ekonomisto nuomone, jei Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES ir įvyktų, tai būtų ne anksčiau kaip po 2 metų ar net vėliau.

„Be to, šalis siektų išsiderėti iš ES liberalų prekybos režimą be tarifinių apribojimų“, – kalba jis.