Po kalbų apie genocidą Turkijos valdžia nutraukė vienos radijo stoties darbą
Tačiau radijo stotis pažadėjo kovoti toliau ir rasti būdą, kaip tęsti savo darbą.
„Mes ir toliau egzistuosime“, – likus kelioms minutėms iki radijo stoties transliacijos nutraukimo sakė „Acik Radyo“ transliacijos koordinatorė Didem Gencturk.
Gegužę Turkijos transliavimo priežiūros tarnyba RTUK penkioms dienoms sustabdė „Acik Radyo“ veiklą. Tuo metu RTUK nurodė, kad transliacija sustabdyta dėl tos pačios programos, kuri, pasak jos, kurstė neapykantą.
Liepą RTUK atšaukė stoties licenciją, tačiau transliacijos buvo tęsiamos iki šiol.
Balandį vienas „Acik Radyo“ svečias pavadino 1915 metų armėnų žudynes Osmanų imperijos egzistavimo dienomis genocidu. Dėl šio termino sutaria daugelis istorikų, tačiau jį aršiai ginčija Turkijos valdžia.
„Acik Radyo“ paragino savo klausytojus garsiai ir aiškiai pasisakyti prieš šios radijo stoties uždarymą.
„Mūsų radijas tapo daugelio sričių – nuo kovos už klimatą ir aplinką iki visuomenės sveikatos, nuo lyčių lygybės iki daugiakultūriškumo – visuomenės balsų stiprintuvu, – praėjusią savaitę teigė radijo stotis. – „Acik Radyo“ neapsiribojo tik radijo dažniais ir neabejojame, kad ji ir toliau bus nepriklausoma žiniasklaidos priemonė.“
Trečiadienį buvo pasiekiama tik stoties interneto svetainė, o jos dažnis nebeveikė.
„Mūsų radijas negali būti ir nebus nutildytas“, – pareiškė „Acik Radyo“.
„Acik Radyo“ nurodė, kad imsis teisinių priemonių prieš šiuos apribojimus.
Tris dešimtmečius gyvuojanti radijo stotis save apibūdina kaip „atvirą visiems visatos garsams, spalvoms ir vibracijoms“.
Žiniasklaidos teisių grupės „Žurnalistai be sienų“ (RSF) sudarytame spaudos laisvės indekse Turkija šiemet užima 158 vietą iš 180 šalių.
RSF atstovas Turkijoje Erolas Onderoglu pasmerkė šį žingsnį ir paragino valdžios institucijas grąžinti „Acik Radyo“ transliavimo licencijas.
„Vyriausybės kontroliuojamas RTUK mažina radijo stoties, kuri nuo pat įkūrimo prieš 30 metų įkūnijo pliuralistinę informaciją, pagarbą kultūrinėms ir politinėms mažumoms, taip pat kovą už klimatą ir ekologinį sąmoningumą šalyje, kurioje žiniasklaidos poliarizacija toliau stiprėja, antžemines transliacijas“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Armėnija teigia, kad per Pirmąjį pasaulinį karą 1915–1917 metais Osmanų imperijos pajėgos išžudė ir ištrėmė daugiau kaip 1,5 mln. armėnų.
Apie 30 šalių pripažino, kad žudynės buvo genocidas, o Turkija šį kaltinimą griežtai atmeta.
Vis dėlto Ankara pripažįsta, kad iki 500.000 armėnų žuvo etninėse kovose, žudynėse arba nuo bado per masinius trėmimus iš Rytų Anatolijos.
