Dar vienas politikų bandymas dangstytis BDAR
Pirmąjį siūlymą, kad Seimo komitetų ir valdybos posėdžių įrašai visuomenei būtų prieinami tik 10 m., o po to būtų ištrinti, registravo Jurgis Razma, Seimo narys ir Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas.
Šis projektas buvo atmestas, tačiau šį ketvirtadienį bus svarstomas vėl iš naujo – tik šįkart siūloma įrašus trinti po 20 m.
Seimo salėje buvo pristatyta, kad tokio projekto reikia dėl galiojančio BDAR – neva taip saugomi asmens duomenys.
Žurnalistų profesionalų asociacijos nuomone, čia kalbame ne apie asmens duomenis, o apie visuomenės išrinktų politikų darbą viešiausioje valstybės institucijoje piliečių vardu svarstant ir priimant įstatymų projektus.
„Būtent Seimo komitetuose dažniausiai vyksta esminės diskusijos ir priimami sprendimai dėl to, kaip atrodys vienas ar kitas įstatymas. Be to, Seime priimami sprendimai yra ne tik žurnalistų darbo ir dabarties objektas, bet ir istorijos dalis. O BDAR nesaugo ir nesiūlo trinti nei politinių sprendimų, nei juo labiau mūsų valstybės kuriamos istorijos. Tai rodo ir tai, kad Europos Sąjungoje yra ne viena valstybė, kur parlamento posėdžių įrašai yra saugomi neterminuotą laiką“, – argumentuoja Žurnalistų profesionalų asociacija.
Rugsėjo pabaigoje šis įstatymo projektas pateikimo stadijoje buvo atmestas (opozicijos ir Laisvės frakcijos balsais), tačiau grąžintas tobulinti iniciatoriui.
Tad šį ketvirtadienį projektas grįš į Seimo salę neva patobulintas, siūlant, kad įrašai būtų ištrinti po 20 m.
Liucija Zubrutė, „Verslo žinių“ redaktoriaus pavaduotoja, teigia, kad tai ne pirmas bandymas riboti visuomenės teisę žinoti, susipažinti su aplinkybėmis, kaip įstatymų leidėjai priima sprendimus, kurie turi įtakos įvairių visuomenės grupių gyvenimui.
„Asmuo, pasirinkęs politiko kelią, turi suprasti, kad viešumas neturi galiojimo datos. Tai negali būti nei kadencija, nei 10 metų. Rinkėjų deleguoto asmens priimami sprendimai įsirašo į valstybės istoriją ir negali būti pamiršti“, – įsitikinusi L. Zubrutė.
Birutė Davidonytė, „Redakcijos“ tyrimų žurnalistė, pabrėžia nepritarianti Seimo posėdžių įrašų trynimui nei po 10 m., nei po 20 m.
„Net rinkimuose dalyvaujančių kandidatų duomenys dabar yra saugomi neterminuotą laiką, tad būtų visiškai nelogiška trinti jau išrinktų politikų darbą ir sprendimus. Manau, kad ne tik žurnalistai, o ir visa visuomenė bet kada turi turėti galimybę patikrinti, kaip ir kodėl politikai priėmė vieną ar kitą įstatymą. Savo darbe ir žurnalistiniuose tyrimuose ne kartą nagrinėjome senus Seimo sprendimus, rodėme visuomenei kontekstą, kaip jie keičiasi, kokie interesai daro jiems įtaką, kaip keičiasi išrinktų Seimo narių kalbos ir vertybės, tad tokie duomenys mums yra labai svarbūs“, – teigia B. Davidonytė.
Pasak Jūratės Damulytės, „15min“ tyrimų žurnalistės, tokios iniciatyvos kaskart patikrina mūsų budrumą.
„Regis, jau turėjom ne vieną situaciją dėl ydingai iškreiptai ar tiesiog atsainiai taikyto BDAR, išsisprendėme, išmintis nugalėjo, tačiau ir vėl naują ratą sukame. Pastaroji Seimo statuto pataisa ypač stebina tuo, kad grindžiama „atvirumo ir skaidrumo“ siekiais. Įsivaizduokime, jei būtume naikinę Aukščiausiosios Tarybos posėdžių įrašus? Bet tai, kad pačiame parlamente pataisa nesulaukė palaikymo galbūt yra vilties ženklas, kad tų klaidų kartojimo ratų ilgainiui suksime vis mažiau“, – viliasi J. Damulytė.
Rita Miliūtė, „Redakcijos“ ir LRT žurnalistė, taip pat antrina, kad įstatymų leidybos iniciatyvas dangstyti BDAR atrodo apgailėtina.
„Pagal tokią „teisės būti užmirštam“ logiką galima nueiti iki Seimo posėdžių stenogramų ir įrašų naikinimo, nes posėdžiuose juk tie patys Seimo nariai, kaip ir Seimo valdyboje ar komitetuose“, – kalba R. Miliūtė.
Savo ruožtu J. Razma, teigia, kad siūlomas techninio pobūdžio Seimo statuto pakeitimo projektas dėl posėdžių garso, garso ir vaizdo įrašų viešinimo bei saugojimo suteiktų daugiau teisinio aiškumo, užtikrintų reglamentavimo vienodumą Seimo statute bei atitiktų Europos Sąjungos Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Jis atkreipia dėmesį, kad visų posėdžių garso įrašai, protokolai ir stenogramos yra saugomi nuolat, tačiau vaizdo ir garso įrašai šiuo metu saugomi nuolat tik Seimo posėdžių.
