Ragina stabdyti skubos tvarka stumiamas EIMIN pataisas, kurios priverstų žiniasklaidą tarnauti „Facebook“
Papildyta skyreliu „Prašant žiniasklaidai, Seimo komitetas neskubės“
Pataisomis siekiama nustatyti prievolę šalies žiniasklaidos priemonėms, tarp jų ir naujienų portalams, šalinti neleistino turinio komentarus iš pasaulinių socialinių tinklų, o tai padarius pranešti jų autoriams, kuriems suteikiama teisė iškart kreiptis į teismą, nes nenumatytas ikiteisminio ginčo nagrinėjimas.
IŽA kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo Ekonomikos ir Kultūros komitetus, Seimo frakcijas, Ekonomikos ir inovacijų bei Kultūros ministerijas.
Prašoma stabdyti skubos tvarka šį antradienį Seimui pateiktas svarstyti ir priimti EIMIN parengtas pataisas.
Stebimasi, kodėl šis projektas svarstomas ir planuojamas priimti ypatingos skubos tvarka (pateikimas įvyko antradienį, penktadienį bus svarstymas Ekonomikos komitete, kitos savaitės antradienį – Seimo plenariniame posėdyje, trečiadienį – Kultūros komitete, o ketvirtadienį – numatytas jo priėmimas).
Žiniasklaidos bendruomenė labai kritiškai vertina šį EIMIN Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projektą, nes jis silpnina šalies žiniasklaidą, verčiant ją tarnauti pasaulinėms korporacijoms, valdančioms socialinių tinklų platformas, ir savo kaštais atlikti tai, ką turi daryti socialinių tinklų valdytojai.
VŽ rašė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ netikros naujienų portalų paskyros-klonai dygsta kaip grybai po lietaus, naudojantis žinomais žmonėmis ir prekių ženklais kuriami netikri puslapiai, kurie apsimeta žiniasklaida, institucijomis, kuriamos schemos, kur ne tik manipuliuojama informacija, bet ir išviliojami žmonių pinigai. Kol klonai socialinėje erdvėje klesti, „Meta“ užmerkia akis, nes jos aruodus pildo reklamos pinigai, o EIMIN su rengiamais projektais, užuot gynusi Lietuvos žiniasklaidą, užsimojo dar daugiau galių suteikti pasauliniams gigantams.
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, profesionali Lietuvos žiniasklaida ir žurnalistai šiandien investuoja milijonus eurų ir daugybę valandų kruopštaus darbo tikrindami naujienas ir kurdami unikalų turinį. Dažniausiai jis nemokamai atiduodamas visuomenei ir sklinda socialiniuose tinkluose leisdamasis uždirbti socialiniams tinklams milijardus iš reklamos ar renkant pinigus iš vartotojų.
„Iki šiandien vis dar nėra jokio valdžios sukurto mechanizmo, kaip grąžinti bent dalį tų pinigų redakcijoms. Tačiau Lietuvos valdžia jau užsimojo dar ir užkrauti redakcijoms pareigą tarnauti socialinius tinklus valdančioms korporacijoms. Protekcionizmas yra akivaizdus. Jei Lietuvos žurnalistai ir redaktoriai privalės neatlygintinai prižiūrėti bei šalinti netinkamą turinį socialiniuose tinkluose platinančius asmenis bei savo sąnaudomis dirbti užsienio verslo korporacijoms, toks kuriamas reguliavimas ir praktika primena lažą ar baudžiavą ir nėra suderinamas su jokia logika. Socialinių tinklų korporacijos turi atsakyti už savo platformose esantį turinį taip pat, kaip ir už savo turinį atsako redakcijos savo žiniasklaidos priemonėse“, – sako D. Radzevičius.
IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, Lietuvos socialinių tinklų naudotojai, tarp jų ir žiniasklaidos priemonės, neturi tokių išteklių ir finansinių resursų kaip pasaulinės kompanijos, valdančios socialinių tinklų paskyras visame pasaulyje, tad negali priimti papildomų pareigų ir negali būti verčiami perimti pasaulinių socialinių tinklų funkcijų, nes socialinių tinklų valdytojai patys šalina neleistinus komentarus, kadangi, kaip patys skelbia, rūpinasi švaria aplinka.
„Be to, skubos tvarka Seime planuojamame priimti projekte numatyta dar daugiau pareigų žiniasklaidos priemonėms, tarp jų – ir naujienų portalams. Pavyzdžiui, apie pašalintus neleistino turinio komentarus informuoti jų autorių, o šis iškart gali kreiptis į teismą, jei jam nepatiktų toks sprendimas, nes nenumatyta ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarka, nors tai yra įprasta ir skatinama praktika teisės sistemoje“, – sako L. Bušinskaitė.
Pasak jos, tokie reikalavimai nepriklausomai ir savarankiškai žiniasklaidai yra ne tik pertekliniai, neracionalūs, bet ir ribojantys žodžio laisvę, iškreipiantys konkurencinę aplinką, silpninantys Lietuvos žiniasklaidą ir stiprinantys pasaulines kompanijas, kurios valdo socialinius tinklus.
Pasak jos, takoskyra tarp Lietuvos žiniasklaidos ir pasaulinių socialinių tinklų nuolat didėja, nes Lietuvoje nėra reguliuojama pasaulinių kompanijų veikla taip, kaip reguliuojama tradicinė žiniasklaida.
„Valstybės politika turėtų būti nuosekli, objektyvi ir įsiklausanti. Pavyzdžiui, Seimo Kultūros komitete yra nuspręsta, kad rengiamas kreipimasis į Europos Komisiją ir Europos Parlamento narius dėl vis sparčiau socialiniuose tinkluose plintančių portalų klonų, kuriais siekiama išvilioti pinigus iš gyventojų, pasitelkus, pavyzdžiui, „Facebook“ reklamą, siekiant dar labiau didinti šimtatūkstantines klonų auditorijas, kurios kelia grėsmę ir šalies nacionaliniam saugumui. Galiausiai politikai turėtų suprasti, kad redakcijos kuria turinį, o ne užsiima komentarų šalinimu iš socialinių tinklų“, – sako L. Bušinskaitė.
Taip pat šiuo metu Seime vyksta diskusijos dėl kito teisės akto, kuriame irgi siūloma įtvirtinti pareigą žiniasklaidai šalinti neleistinus komentarus iš socialinių tinklų, tačiau šiuo atveju vyksta diskusijos, kaip rasti racionalius sprendimus ir nepakenkti šalies žiniasklaidai.
„Tad kyla klausimas, kur dingo nuoseklumas, kodėl neįsiklausoma į žiniasklaidos bendruomenės nuomonę ir teikiamus siūlymus, kodėl tenkinami pasaulinių kompanijų norai, kodėl ginami ne Lietuvos, o užsienio kompanijų interesai. Ar dėl to, kad Lietuvos žiniasklaida greičiau pasiekiama, o pasauliniai tinklai – ne?“ – sako L. Bušinskaitė.
Be to, skaitytojai gali talpinti savo komentarus ne tik žiniasklaidos priemonių paskyrose socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Facebook“, „LinkedIn“, „Instagram“ ir kitose platformose po paskelbta informacija, bet ir po žmonių pasidalintomis nuorodomis su žiniasklaidos naujienomis. Maža to, neleistini komentarai žiniasklaidos priemonių paskyrose socialiniuose tinkluose gali būti parašyti net ne skaitytojų kaip reakcija į skelbiamą turimą, o specialių virusinių kampanijų turinys, „botai“ ar kitokio tipo virusinės rinkodaros įrankiai, paleisti pritaikius specialias sklaidos priemones, kurias sudėtinga valdyti, sekti ir kontroliuoti, ypač šalinti ir kurių sklaidai interneto piktavaliai skiria didžiulius resursus.
Svarbu suprasti ir tai, kad žiniasklaidos priemonių paskyrų valdytojai nėra paslaugų teikėjai, todėl jiems nurodymai negali būti duodami. Pavyzdžiui, nuomonės formuotojai po savo įrašais sulaukia šimtų ir tūkstančių komentarų, tačiau jiems jokia atsakomybė už skaitytojų komentarus nėra taikoma.
Kitas pavyzdys, anot IŽA vadovės, būtų politikai, kurie aktyviai naudojasi socialiniais tinklais ir jų veikla taip pat domina socialinio tinklo naudotojus, kurie rašo komentarus po politikų postais. Ar galima įsivaizduoti, kad politikas bus pripažintas paslaugos teikėju ir įpareigotas panaikinti prieigą prie komentarų po savo įrašais? Vertinimas nepasikeis, jei paskyrą socialiniame tinkle valdo valstybės institucija ar įmonė, įstaiga ar organizacija. Todėl, kad jos tik naudojasi socialinio tinklo paslaugomis, o ne jas teikia.
Taigi ir visuomenės informavimo priemonės, turinčios paskyras socialiniuose tinkluose, yra socialinio tinklo paslaugos gavėjai, o ne teikėjai. Būtent todėl už komentarų socialiniame tinkle šalinimą turi būti atsakingas socialinio tinklo paslaugos teikėjas – socialiniai tinklai, akcentuoja L. Bušinskaitė.
Kitaip tariant, jei nebus iš minėto EIMIN parengto įstatymo projekto pašalintos prievolės žiniasklaidai šalinti komentarus iš socialinių tinklų, pranešti apie ištrintus komentarus jų autoriams, kurie galės iškart kreiptis į teismą, bus pažeidžiamas lygybės prieš įstatymą principas.
Prašant žiniasklaidai, Seimo komitetas neskubės
Žiniasklaidai prašant stabdyti Seime šią savaitę pateiktą naujos redakcijos įstatymą dėl informacinės visuomenės paslaugų, Seimo Ekonomikos komitetas nusprendė daryti pertrauką projekto svarstymuose ir surengti klausymus, nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija prašė jį priimti skubos tvarka.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis per komiteto posėdį teigė, jog žiniasklaidos atstovų nuogąstavimai „ne visi pagrįsti“, nes redakcijos nėra interneto platformos, kurioms numatoma prievolė vertinti ir mažinti reglamente nurodytas sistemines rizikas, įskaitant neigiamą poveikį saviraiškos ir informacijos laisvei, pliuralizmui, demokratiniams procesams ir pilietiniam diskursui, fiksuoja BNS.
VERSLO TRIBŪNA
Rimas Bakanauskas vedamas didelio užsispyrimo ir ryžto dirbti nesamdomą darbą įkūrė UAB „Stikmeta“ 2005 m. rugpjūčio 30 d. Simboliškai – 2 dienos po savo paties gimtadienio. Įmonė, pradėjusi veiklą nuo berėmio stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo, per 20 m. patyrė ir iššūkių, ir labai gerų laikų. Šiandien vedama darnaus šeimyninio kolektyvo gali didžiuotis savo gaminiais, džiaugtis patikimais partneriais ir drąsiai planuoti naujas perspektyvas bei investicijas.
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
OWEXX siūlo didžiausią Lietuvoje reklamos plotų pasiūlą – tai efektyviai ir tikslinę auditoriją pasiekiančiai reklamos kampanijai reikalingos priemonės vienoje vietoje. Viena iš daugelio OWEXX siūlomų reklamos medijų – reklaminiai stendai, įrengti matomose miestų ir pagrindinių kelių vietose, tampantys drobe įsimintinai ir kokybiškai reklamos žinutei.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
„Girdim nemažai interpretacijų ir nuogąstavimų, bet iš principo redakcijos nėra platformos ir tai nėra susiję su redakcijomis, tai susiję su interneto platformomis. Reikia turėti omenyje, kad nepriėmus įstatymo bus momentas, kai mes neturėsime paskirtos institucijos, kuri turėtų užsiimti reglamento įgyvendinimu. Akivaizdu, kad tų klausimų kyla, mano vertinimu, ne visos pastabos tokios dramatiškos, kaip sakoma“, – kalbėjo K. Žemaitis.
Seimo Ekonomikos komitetas sutarė dėl šio projekto daryti pertrauką ir surengti klausymus, kaip pasiūlė išvados rengėjas socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Pataisas parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, įgyvendindama Europos Sąjungos reglamentą dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos. Projektui antradienį buvo pritarta po pateikimo ir jį paprašyta nagrinėti skubos tvarka. Svarstymas buvo suplanuotas gruodžio 19 d., o priimti norėta dar iki pasibaigiant rudens sesijai.
