Šiandien Lietuvoje minima spaudos atgavimo diena
LRT surengtame eksperimente dalyvavo 19 įvairaus amžiaus savanorių, kurių jauniausiam keturiolika, o vyriausiam – septyniasdešimt septyneri.
Dalyviai nežinojo, koks yra eksperimento sumanymas. Jų buvo paprašyta papasakoti, kuo domisi, kokia yra jų nuomonė įvairiais klausimais. Atsakius į klausimus, jų buvo paprašyta nuomonę pakeisti ir pasakyti, kad galvoja priešingai.
„Apie žodžio laisvę buvau galvojusi, bet niekada nebuvau susidūrusi, kad manęs prašytų pasakyti kitaip, negu aš manau, neleistų laisvai kalbėti. Buvo labai keista, nes atrodo, kad jei toks autoritetas – nacionalinis transliuotojas tavęs prašo, tai gal reikėtų pasakyti. Bet kodėl turi sakyti, jeigu visiškai netiki?“, – apie eksperimentą pasakojo jauniausia jo dalyvė balerina Emilė Ieva Šapkauskaitė.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė po atlikto eksperimento atkreipia dėmesį į spaudos laisvės situaciją Lietuvoje: „Turime nemažai įvairiausių problemų – nuo ganėtinai prispaustos, korumpuotos, kenčiančios ir besitraukiančios žiniasklaidos rinkos regionuose iki valdžiai pataikaujančios žiniasklaidos ir savicenzūros.“
„Žodžio laisvė nėra duotybė, nors mums tai atrodo savaime suprantamas dalykas. Bet tai yra toks dalykas, už kurį reikia ir verta pakovoti. Tai yra vienas iš demokratijos pagrindų, tai, kas garantuoja visiems galimybę išsakyti savo poziciją“, – pabrėžia p. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Lietuva – 30, Estija – 11
VŽ primena, kad prieš kelias dienas, gegužės 3-oji buvo minima Pasaulinė spaudos laisvės diena.
Remiantis „Reporteriai be sienų“ (angl. Reporters without Borders) parengtu pasauliniu spaudos laisvės indeksu, žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva šiemet pakilo iki 30 vietos – šešiomis pozicijomis aukščiau, lyginant su pernai.
Lietuvos padėties apžvalgoje rašoma, kad žurnalistai pamažu išsilaisvina „po daugelį metų trukusios vietos žiniasklaidos magnatų priespaudos“. Šalis taip pat giriama dėl pastaruoju metu pagreitį įgaunančių nepriklausomų žurnalistinių tyrimų iniciatyvų. Vis dėlto ataskaitoje pabrėžiama, kad pastaruoju metu spaudos laisvė Lietuvoje nukentėjo nuo valdžios iniciatyvų.
Be to, paskelbus šią ataskaitą Lietuvos Vyriausybei teko aiškintis dėl ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pernai neva išsakytų teiginių, kai žurnalistus jis pavadino mėšlavabaliais.
Tokį teiginį organizacija išplatino paskelbdama kasmetinį 180 pasaulio šalių, žiniasklaidos laisvės reitingą.
„Kalbant apie teiginius, priskirtus Lietuvos ministrui pirmininkui, dar kartą užtikrinu, kad tai yra gandai, neturintys nieko bendra su tuo, apie ką buvo kalbama ar diskutuojama per susitikimus ar paties ministro pirmininko“, – toks atsakymas buvo išdėstytas Vyriausybės vicekanclerio Deivido Matulionio pasirašytame laiške.
Kaimyninė Latvija šių metų žiniasklaidos laisvės indekse užėmė 24 vietą, Estija yra 11-ta, Lenkija – 59 pozicijoje. Pirmojoje pozicijoje kaip ir ankstesniais metais rikiuojasi Norvegija.
