Liudvikas Andriulis. Glamūras Omane

Publikuota: 2018-01-07
Agnės Kananaitienės pieš.
Agnės Kananaitienės pieš.
Mobiliųjų telekomunikacijų ekspertas

Sėdžiu piktas kambaryje ir kepu penkiasdešimt šeštą pristatymo šeichui skaidrę. Piktas, nes ką tik išmokau pirmąją darbo su įlankos arabais pamoką – jiems reikia glamūro.

„Kempinski Ajman“, Jungtiniai Arabų Emyratai, 2009 vasaris.

Ne, jiems nereikia trumpos, greitai ir tiesiai esmę pateikiančios, auditorijos laiką taupančios prezentacijos. Adžmanas – ne Palo Altas, arabai turi laiko ir jiems reikia glamūro – daug, labai daug gražiai nupieštų, sudėtingų ir brangiomis nuotraukomis padabintų skaidrių, kad jaustų, už ką pinigus moka. Šeichas liepė perdaryt, ką gi, aš neišdidus, iš Šiaulių, ne tokių dar mačiau – reikia glamūro, bus glamūro. Penkiasdešimt septinta, pardavimo atstovų motyvavimas, trečias scenarijus.

Tą Omano šeichą ant savo galvos užsidirbau pats. Dar lapkritį valdybos posėdy susiriejau su Arkadijum, kai jam pagailo mūsų laiko – koks dar Omanas, kokie dar arabai, ką, mažai darbo Belgijoje ar Taivane? Na, mielasis, sakau, pats jam Dubajuj prisižadėjai nuvykti, negražu, reikia vykdyti. Tai pats ir važiuok, sako man Įkūrėjas, aš tai jau negaišiu laiko. Gerai, sakau, paimsiu aš tuos arabus.

Muskate į indo Johnsono vairuojamą baltą šeicho mersedesą įlipau iškart po Naujųjų, ketvirtą ryto, gerokai apspangęs. Susitikimas su šeichu ir jo žmonėmis – devintą ryto, miegoti liko trys valandos.

Arabai, aišku, atvyko tik po vidurdienio ir baisiai stebėjosi, ko aš jiems skambinėjau apie vienuoliktą – ką, nesimiega? Nurijau septintą kavą ir ėmiau apžiūrinėti veikėjus. Šeicho dar nėra, atvyko jo žmonės – Faisalas, egiptietis juodu itališku kostiumu, būsimas įmonės vadovas, ir Abbasas, palestinietis gariūniniu švarku ir išpuvusiais dantim, komercijos direktorius. Faisalas nudžiugino savo kompetencija – „Vodafone“ alumnas, iškart radom bendrą kalbą. Abbasas – vietinis pirklys, telekomunikacijas supranta šiaip sau, o rinką – labai gerai. Tiks, tokių irgi reikia.

Atsidaro durys, plėvesuodamas baltu dišdašu įžengia šeichas. Smulkutis, tamsus, be kardo, be aukso, be rubinų turbane, bet su šlepetėmis, gražia šypsena ir auksiniu roleksu. Visus išbučiuoja, abiem rankomis sveikina mane, spinduliuoja šiluma ir svetingumu. Prisėdo, perklausė, ar viskas gerai, ar išsimiegojau, ar pakankamai atneša kavos, išgirdęs, kad viskas gerai, pažymėjo, kad Alachas tikrai didis, ir pakvietė pradėti susitikimą.

Susitikimas stebėtinai produktyvus, labai padeda Faisalo kompetencija, matyti, vyrai pasirengę ir žino, ko nori. Prasėdėjome visą dieną, rūkančiam lietuviui darbo ritmas labai patogus – šeichas reguliariai vaikšto melstis, o mes į terasą – rūkyti. Bendrauti neįtikėtinai lengva, pasakoju verslo anekdotus iš savo projektų Lietuvoje, randame daug panašumų, ir šiaip aiškėja, jog Rytų europietis arabams tinka, o arabai tinka man – atviri, tiesūs, neformalūs, į pinigus, o ne į diplomatiją orientuoti žmonės. Į pabaigą jau atvirai bėdojasi, kaip neapkenčia dirbti su formaliais, diplomatiškais ir nuobodžiais prancūzais.

Vakarop jie trumpai pasitaria vieni, pasikviečia mane ir sako – viskas mums čia labai prie širdies, technologija, atrodo, tinkama, bet dabar nepirksim, nes dar ne laikas. Dabar mums reikia, kad tu mums padėtum su operatoriumi susiderėti ir rinkodaros planą pasidaryti. Ūūūū, vyrai, sakau, neužsiimam mes konsultavimu, mes technologiją parduodam, ne mūsų čia reikalas rinkodaros planus rašyti. Šeichas kerta tiesiai, galima pamanyti, šiaulietis, – žiūrėk, sako, parduoti platformą nori? Noriu, sakau. Tai va, sako, sumokėsiu už konsultavimą, kad nesijaustumėt nuskriausti, padėsi man užkurti tą operatorių, o tada mes iš tavęs ir nupirksim tą tavo technologiją.

Taip ir pardaviau šeichui sielą, tiesa, skųstis neišeina, dėl sumų šeichas nesiderėjo, o mums vis pinigėlis be sąnaudų tiesiai į pelną. Neišdidūs mes, alkani, o ir projektas įdomus. Susitariame susitikti po mėnesio Dubajuje, tada parodysiu jiems pirmąją verslo plano ir pateikimo operatoriui versiją.

Va ir sėdžiu tam „Kempinski“, perdarinėju prezentaciją, ją kitą savaitę kartu su šeichu turėsiu rodyti Omano mobiliojo ryšio operatoriui. Operatoriaus valdybą reikia apžavėti demonstruojant neįtikėtiną kompetenciją ir būsimus milijonus, jie turi pajusti, kad šeicho komanda supranta, ką daro. Kepu skaidres, šeichas su savo vyrais apačioje geria arbatą, laukia naujo produkto.

Septyniasdešimties skaidrių monstras šeichui tinka, jis ypač džiaugiasi sudėtingais „Apple“ sukurtais perėjimais tarp skaidrių ir gražiomis fono nuotraukomis. Atrodo sudėtingai, brangiai, vakarietiškai, kokybiškai. Kas, kad po penkioliktos skaidrės bus arbatos, tabako ir maldos pertraukėlė, o po jos tik koks visiškas idiotas vokietis tęstų pristatymą nuobodžiaujantiems arabams. Žmonės jie socialūs, monologų nemėgsta, mėgsta pakalbėti, pasiderėti, pasirodyti.

Spalvotai išspausdinta, į sunkius foliantus odos viršeliais surišta pristatymo medžiaga gražiai atrodys ant stalo, tai svarbu. Šeichas patenkintas, patenkintas ir aš, važiuojam valgyti. Kitą savaitę susitikimas su operatoriumi, pažiūrėsime, ar užliūliuos tuos arabus šiauliečio prezentacija.

nuotrauka::1

Po savaitėlės leidžiuosi Muskate, šeichas nusprendė mane pamaloninti – pasiima tiesiai nuo keleivių laiptelių. Jis nuoširdžiai džiaugiasi tikrai įspūdinga savo automobilių kolekcija, dar labiau džiaugiasi mano nustebimu ir pagyromis, jų man tikrai negaila. Pristatymas operatoriui poryt, tad rytoj – parengiamasis susitikimas. Susitiksime apie pietus.

Trečia, ketvirta, penkta, jau ir saulytė Indijos vandenyne pasislėpė, šeicho ir vyrų kaip nėra, taip nėra. Trinuosi viešbuty kaip kvailys – nei į baseiną eit, nei šeicho laukt, į skambučius neatsiliepia. Apie aštuntą vakaro be mažiausios kaltės veide spindinčia šypsena mane sveikina šeichas. Na ką, klausia, pailsėjai, ar ne? Pasimaudei? Davėm tau laiko pailsėt, gerai, ar ne? Negali ant jų pykt.

Žiūriu, už šeicho Abbasas kažką sunkaus išsiviepęs velka. Susėdam, užsisakom arbatos, šeichas išdidžiai pamoja Abbasui, rodyk, sako. Abbasas iš medinės dėžės ištraukia neįtikėtino dydžio sidabrinę lėkštę. Gal metro skersmens, kažkokio indo atžagaria koja negrabiai išgraviruota, nepasakomo šlykštumo daiktas. Va, išdidžiai sako šeichas, dovaną užsakiau rytojui, jie iš karto pajus, kad mes rimtai į santykius žiūrim. Ir nėr ką sakyt, žiūriu aš į tą lėkštę, matau, kad raidės vienos graviruotoje dedikacijoje trūksta. Šeiche, sakau, žiūrėk, raidės trūksta. Ir iškart pasigailėjau – paniuro šeichas, aplojo arabiškai savo vyrus, Abbasas skubiai susigrūdo lėkštę dėžėn ir dingo. Pasikalbėjom, dar kartą peržiūrėjom pristatymą, šeichas įsitikino, kad ryt viskas bus gerai ir įspūdingai, išsiskirstėm.

Ryte mane susirenka Abbasas, ant galinės sėdynės – lėkštė. Žiūrėk, rodo, sutvarkėm raidę. Nieko nebesakiau, nors kreivai, šleivai, kitu šriftu ant viršaus atžagariai įrėžta trūkstama s raidė atrodė įspūdingai. Sunku jiems dėmesį sutelkti į detales – todėl aš ir turiu ten darbo.

Susitikimui turime dvi valandas, gaila, kad per pirmąją susirinko tik pusė auditorijos. Beveik laiku atėjo teisininkas australas ir kainodaros specialistas danas, vėliau prisijungė keli vietiniai inžinieriai, o valdybos narių kaip nėra, taip nėra.

Pagaliau atėjo senas omanietis su barzda ir akinamai baltu dišdašu – technikos vadas, tad šeichas nusprendė, kad galime pradėti. Įteikė seniui lėkštę, pasakė trumpą kalbą, pristatė mane, pradedu prezentuoti.

Likusių keturiasdešimties minučių aiškiai mažoka, ypač turint septyniasdešimt skaidrių. Dar nebaigus ilgos šeichą šlovinančios įžangos publika ėmė nuobodžiauti, senis pėda žaidžia savo šlepete, kažkas rašo e. laiškus. Negerai. Pažiūriu į šeichą, sėdi visas juodas kaip naktis, o liko gal tik pusvalandis. Gerai, sakau, užteks čia įžangų, einam prie mėsos. Publika atgyja – mėsos, mėsos, mėsa gerai, pirmyn prie reikalo. Einu iškart į pabaigą, prie pinigų, skaidrių nebepaisau, susakau esmę. Padeda – pradeda diskutuoti, stebėtinai gerus klausimus užduoda, viskas atsigauna, lyg pavasaris koks būtų atėjęs.

Dieną baigėm šeicho rūmuose ant Indijos vandenyno kranto su nelegaliai pastatytu baisiu betoniniu molu. Guodė mane šeichas ir žadėjo, kad kitą kartą užtikrins dėmesingą ir punktualią auditoriją. Žiūrėjau aš į jo besisukantį, girgždantį, grojantį ir mėlynomis lemputėmis papuoštą fontaną ir galvojau – patinka man čia.

Publikuota „Verslo klasėje“ 2012 m. nr. 2

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Interviu su V. Šikšniu: mokslininkai privalo žaisti tarptautinėje lygoje Premium 1

Į Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrą į pasimatymą su profesoriumi Virginijumi Šikšniu išsiruošiau ne...

Verslo klasė
2018.02.18
Aidas Puklevičius: baltos akacijos, žiedai emigracijos Premium 6

Nėra tokios temos, dėl kurios taip nesutartų visi tautiečiai, kaip emigracija. Pasiklausius jų, tai yra...

Verslo klasė
2018.02.18
Interviu su L. Balcerowiczium: krizei tiesiog reikia būti pasiruošusiems Premium

Profesorius Leszekas Balcerowiczius jau yra tapęs savotišku Vidurio Europos istorijos metraštininku „Verslo...

Verslo klasė
2018.02.18
Elektros energijos tiekimo perversmas Premium

Jei važiuodami iš Vilniaus link Druskininkų pasuktumėte į Marcinkonis ir jau už jų tęstumėte kelionę į...

Verslo klasė
2018.02.18
Lietuvos kodas: žagrė prieš plūgą Premium

Ties XIX ir XX amžių riba gyvenę mūsų protėviai vos per vienos kartos gyvenimą patyrė tiek pokyčių,...

Verslo klasė
2018.02.15
„Volvo“: guoliai, vėžiai ir atkaklumas Premium 1

Lotynų kalboje žodis „volvo“ reiškia „aš riedu“, o visiems pažįstamame „Volvo“ automobilių logotipe...

Verslo klasė
2018.02.11
Irano revoliucija prieš revoliuciją Premium 1

Didžiausi protestai per beveik dešimtmetį Irane sudrebino ne tik dabartinio politinio elito, bet ir keturis...

Verslo klasė
2018.02.11
E. Parulskis: bitkoinas kaip konceptualusis menas 7

Pasirodo, tai tiesa – nuspėti ką nors įvyksiant yra malonu. Ir net sukelia norą pasigirti. Kai Aliaksandras...

Verslo klasė
2018.02.10
Sigita Šimkutė. Konsultantai ir visiškai nauji metodai Premium

Niekada netikėjo tomis nesąmonėmis: darbuotojų emociniu ugdymu, vidine kultūra ar grupinėmis...

Verslo klasė
2018.02.09

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau