R. Perveneckas: „Aprangos“ grupė prekiauja tiek, kiek 4–5 didžiausi konkurentai kartu sudėjus

Geopolitinė situacija dėl karo Ukrainoje įtempta jau trejus metus, bet pastarųjų savaičių įvykiai kelia dar daugiau nerimo. Ar tai daro įtaką jūsų verslo sprendimams, investicijų politikai?

Per pastaruosius trejus metus įvykdėme 47 projektus: atidarėme 24-ias naujas parduotuves, 23-is rekonstravome, o bendros investicijos viršijo 23 mln. Eur. Nepaisydami geopolitinės situacijos, toliau investuojame.

Priimdami sprendimus dėl investicijų, analizuojame verslo augimo, apyvartos didinimo galimybes, vertiname parduotuvių rekonstrukcijų ir išplėtimo poreikį, atsižvelgdami į partnerių pageidavimus, tiriame galimybes gauti naujų plotų prekybos centruose bei laiko terminus, per kuriuos projektus būtų galima realizuoti.

Investicijų plano ir plėtros įgyvendinimas priklauso nuo įvairių aplinkybių, norėdami išlaikyti tinklą labai aukšto lygio, laikomės nuoseklios investicijų politikos. Tai yra mūsų verslo filosofija ir didžiulis konkurencinis pranašumas.

Kalbant apie pastaruosius įvykius, žinoma, stebime, kas vyksta, nerimaujame dėl to. Mūsų kolektyvo nariai irgi labai jautriai reaguoja. Praktiškai kiekvieną dieną tenka kalbėtis, bet kokių nors drastiškų sprendimų šiuo metu nepriimame, toliau nuosekliai investuojame.

Kaip manote, kokias išvadas apie mūsų rinką galima daryti iš „ICA gruppen“ ir „Salling Group“ sandorio dėl „Rimi Baltic“? 

Be abejo, tai yra didelis sandoris ir ne taip dažnai tokie įgyvendinami, ypač mažmeninės prekybos sektoriuje. Natūralu, kad toks investuotojų sprendimas, matyt, buvo visiškai netikėtas daugeliui rinkos dalyvių. 

„Apranga“ nėra mažmeninės prekybos maisto produktais ekspertė, bet numanome, kad įvykus tokiam sandoriui šiame sektoriuje bus įvairių pasikeitimų, o didžiausi turėtų įvykti Lietuvoje, nes „Rimi“ pozicijos čia neabejotinai prastesnės nei Latvijoje ar Estijoje. 

Lietuvoje jie yra absoliutūs autsaideriai, o tai yra didžiausia rinka Baltijos šalyse. Tai rinka, kur labai stipri „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Lidl“, ir, manau, bus įdomu stebėti, kaip keisis situacija.

Taip, jūs, kaip turintys tinklą visose trijose Baltijos šalyse, tikrai gerai matote ir maisto prekybos sektorių. „Rimi“ Latvijoje visai kitoks nei „Rimi“ Lietuvoje, ar ne?

Taip, jie Latvijoje turi parduotuvių beveik visuose pagrindiniuose prekybos centruose. Latvijoje turi didžiausią apyvartą, kuri sudaro apie pusę visų pardavimų Baltijos šalyse. Tai šalis, kur jie uždirba liūto dalį pelno. Natūralu, kad jų pozicijos yra gana geros, ir latviai, kiek žinau, gana palankiai vertina „Rimi“ tinklą. 

Manau, jiems didžiausią galvos skausmą kelia ir labiausiai rūpi Lietuvos rinka. Tai yra didžiausia rinka, prilygstanti Latvijos ir Estijos rinkoms kartu sudėjus. 

Kaip Baltijos šalis dabar mato jūsų partneriai „Inditex“?

Kaip jie vertina riziką Baltijos šalyse, galbūt mes iš tikrųjų tiksliai ir nežinome, bet jaučiame, kad „Inditex“, Ispanijos – didelės šalies – kompanija, į viską žiūri šiek tiek kitaip negu mažų valstybių verslininkai. 

Mes su „Inditex“ dirbame seniai, esame patikimas, gerbiamas partneris.  Baltijos šalyse turime 47-ias „Inditex“ parduotuves, o kitose valstybėse, pavyzdžiui, Skandinavijoje, imant Švediją, Norvegiją, Daniją ir Suomiją kartu, dirba tik 25-ios parduotuvės, nors rinka ten gerokai didesnė ir turtingesnė. 

Net vien Lietuvoje mes turime tiek pat parduotuvių, kiek jų yra visoje Skandinavijoje. Natūralu, kad mes jiems esame svarbus partneris. 

„Inditex“ vadovaujasi labai griežta filosofija visose šalyse maždaug vienodai, nesvarbu, tai didelė rinka, nuosavas prekybos tinklas ar franšizė. Parduotuvių standartai visur daugiau mažiau vienodi. Verslo modelis irgi labai panašus, reikalavimai tokie patys ne tik parduotuvių įrengimui, bet ir personalo valdymui, prekių pateikimui. 

Lietuvoje ir Baltijos valstybėse priimame tokius pat sprendimus, kokie įgyvendinami daugelyje pasaulio šalių: optimizuojame parduotuvių skaičių, stengiamės didinti parduotuvių plotus, norime pasilikti tik geriausiuose prekybos centruose (PC), integruoti fizines parduotuves su e. prekyba. 

O dėl karo – „Inditex“ dirba ir Ukrainoje, ir ten turi gana daug parduotuvių. Apskritai Baltijos šalių rinkas jie visada apibūdina kaip brandžias, nepriskiria prie besivystančių, tad nesame koks nors užkampis. 

Praėjusiais metais Lietuvoje fizinėse parduotuvėse drabužių prekyba traukėsi 2%, rodo Valstybės duomenų agentūros informacija. Jūsų apyvarta augo. Visgi kokios bendros tendencijos lėmė kuklesnius sektoriaus rezultatus?

Ekspertai prognozavo – mačiau oficialiai paskelbtus „McKinsey“ duomenis, – kad globali mados rinka pastaraisiais metais tiek Europoje, tiek JAV bei Kinijoje susidurs su iššūkiais, visur sumažės tiek prabangos, tiek ir kitų prekių pardavimų augimas. 

Tos prognozės ir pasitvirtina. Po pandemijos pardavimai visose rinkose augo labai sparčiai. Prekybininkai, kurie dirbo sėkmingai, sugebėjo pasiekti puikių rezultatų. Natūralu, kad tas augimas dabar truputį mažėja ir, manau, toliau mažės. Tai pajuto ir Lietuva.

Tad jeigu rinka nukrito 2%, mes išaugome 8,5%, kitaip tariant, jei nėra bendro augimo, o kas nors auga, iš principo tai reiškia, kad vyksta rinkos perdalijimas, keičiasi šiek tiek struktūra. Tai, žinoma, atsiliepia ir sektoriaus pelningumui, ir bendrai pelno masei. Natūralu, kad visiems geriau, kai rinka auga, bet taip visada nebus.

Gal galime pažiūrėti į tokią bendrovę „Lėvuo“, kuri praėjusiais metais dėl kai kurių atstovautų prekių ženklų problemų prarado kai kurias partnerystės ir geras vietas prekybos centruose. Kaip jūs vertinate jų padėtį šiuo metu?

Tiksliai apibūdinti „Lėvens“ situacijos negalėčiau, bet žinau, kad jau kelinti metai jie bando parsiduoti. Kiek suprantu, akcininkai linkę pasitraukti iš verslo. Pasiūlymą pirkti gavo ir „Apranga“, bet mes atsisakėme, nes mums nelabai ką duotų toks įsigijimas. Mes viską patys turime – produktus, parduotuves, geresnes vietas.

Ar tame pasiūlyme buvo kainos orientyrai? 

Pirma, gaudami pasiūlymą mes ne nuo kainos pradedame. Pirmiausia norime žinoti, ar mums prekių ženklai tinka į portfelį, ar suteiktų ekonominės naudos. Nusipirkti kokį nors objektą, iš kurio nėra galimybių uždirbti, mūsų nedomina. Keliame sau tikslus dirbti pelningai ir augti, apskritai rinkoje nėra daug objektų, kurie galėtų mus dominti.

Atskiro žvilgsnio reikalauja Rotušės aikštės prieigos, kuriose jūs turite ne vieną parduotuvę. Pernai šiek tiek persitvarkėte, atsirado naujų gražių virtinų. Ar tai pasiteisino?

Prabangos ir premium verslui, iš kurio gauname apie 10% pajamų, skiriame gana daug dėmesio ir nuolat investuojame, kaip ir į kitus savo tinklus, nes norime visur sėkmingai konkuruoti.

Kadangi Lietuvoje išaugo premium prekių vartojimas ir gyventojų pajamos, natūralu, kad mes šiame segmente pamatėme didesnių perspektyvų. 

Praeitais metais prabangos ir premium segmente įgyvendinome net 5 projektus: 4 parduotuves atidarėme Vilniuje ir vieną Kaune. Tai didelės investicijos, reikšmingi pokyčiai. 

Pirmą kartą savo prestižo segmente aiškiai išskyrėme prabangos prekių ženklus – atidarėme „Nude“ moterims ir „Nude“ vyrams parduotuves, taip pat, vadovaudamiesi atitinkama filosofija, pertvarkėme „Mados linijos“ asortimentą pagal premium segmentą. Čia atsirado augančių prekių ženklų, kuriuos priskiriame prie įperkamos arba racionalios prabangos kategorijos.

Visos atnaujintos ir pertvarkytos parduotuvės buvo atidarytos 2024 m. antrojoje pusėje. Praėjus pusei metų pirmiausia džiaugiamės, kad mums pavyko tuos projektus įgyvendinti, parduotuvės puikiai atrodo. Tuo labiau kad Rotušės rajone, išskyrus „Aprangos“ grupę, mažai kas investuoja. Mūsų konkurentai, rodos, jau daugiau nei 10 metų ten nėra skyrę reikšmingų sumų parduotuvių atnaujinimams.

Pirmieji rezultatai nuteikia pozityviai, o ateityje, tikiuosi, dar pavyks gerokai išplėsti prekių ženklų kuriems norėtume atstovauti, skaičių.

Daugiau dėmesio skiriate ir vyrams skirtai madai?

„Sandro“ vyrams jau senai prekiavome Rygoje, o Vilniuje turėjome per mažą parduotuvę, kad būtų galima prekiauti ir moterimis, ir vyrams skirtu asortimentu. Jautėme, kad ir Vilniuje yra norinčių pirkti šio vardo drabužius.

Prekių ženklų, skirtų vyrams, pasirinkimas iš principo Baltijos šalyse nėra labai didelis, ir apskritai drabužių versle pasiūlos vyrams yra mažiau.

Kalbėdamas apie konkurentus Rotušės aikštėje, užsiminėte apie „Du brolius“, kurie turi labai neblogų vardų savo portfelyje. Ar jūs žinote, kiek jie gauna pajamų, koks jų pelnas?

Tokių duomenų neturime. Jie – pakankamai reikšmingas žaidėjas prabangos segmente. Jie dirba per individualią įmonę, o tokia įmonė neprivalo Registrų centrui teikti ataskaitų. Vienintelį kartą jie paskelbė duomenis už 2019 m., kai, matyt, reikėjo gauti valstybės paramą pandemijos laikotarpiu. Žinoma, galime suskaičiuoti, kiek jie gali suprekiauti 5 parduotuvėse, palygindami su savo parduotuvėmis, bet tikslios informacijos neturime.  

Pernai įsigijote 250 kv. m. ploto patalpas Rotušės aikštėje, kurias anksčiau nuomojotės. Kuo jums naudingas šis sprendimas?

Rotušės rajone mes turime 9 parduotuves, visas iki šiol nuomojome, bet metų pabaigoje gavome pasiūlymą įsigyti Didžiosios g. 20 esančias patalpas, kuriose šiuo metu yra mūsų „Nude“ parduotuvė ir kurias nuomojamės jau 24 metus.

Manau, tai yra absoliučiai geriausios patalpos Rotušės rajone tiek pagal vietą, tiek pagal vitrinų dydį, tiek pagal patalpų aukštį, tiek pagal prekybos salės konfigūraciją ir jos santykį su sandėlio patalpomis. 

Sprendimą pirkti priėmėme per kelias dienas prieš pat Naujuosius metus, žinojome, kad buvo ir kitų norinčių pirkti, pasinaudojame pirmenybės teise. 

Buvo įvardinta kaina ir mes sumokėjome ją. Manau, dar niekas šiandien nėra mokėjęs tiek už tokio dydžio patalpas Rotušės rajone, bet mes įsigijome ir esame labai patenkinti.

Iš jūsų ataskaitos, patikslintos 2024 m. pabaigoje, galima numanyti, kokia ta suma buvo.

Turbūt, iš ataskaitų viską galima išskaičiuoti, bet kadangi turime konfidencialią sutartį su patalpų pardavėjais, viešai kainos negalime skelbti.

Kaip manote, kodėl Vilniaus Gedimino prospekte, kur anksčiau veikė „Zaros“ parduotuvė, patalpos vis dar neradusios naujo šeimininko? 

Šias patalpas mes nuomojomės nuo 2004 m. beveik 20 metų. O „Inditex“, kuriai priklauso „Zara“, kėlė sąlygą atidaryti tris parduotuves trijų sostinių centrinėse gatvėse ir Vilniuje buvo išsirinkę vienintelę vietą – Gedimino pr. 18.

Per tą laiką daug kas pasikeitė, bet mes niekada ten neturėjome tokios apyvartos kaip prekybos centruose. Žinoma, 2004 m., kai ten pradėjome veiklą, dar nebuvo tokių prekybos centrų („Akropolis“ jau dirbo, bet tada jame dar nebuvo įprasta atidaryti tokio dydžio parduotuvių). 

Kadangi jau praėjo pakankamai laiko nuo tos „Zaros“ parduotuvės uždarymo, galiu pasakyti, kad geriausiuose prekybos centruose mes gaudavome mažiausiai tris kartus daugiau pajamų nei ten, Gedimino prospekte. Natūralu, kad nematėme perspektyvos, nejautėme poreikio investuoti į tas patalpas, be to, ir pati „Inditex“ šiuo metu Rytų Europoje jau neturi ryškaus noro investuoti centrinėse miestų gatvėse.

Tos patalpos Gedimino pr. dar neišnuomotos, nes, manau, šiais laikais įrengti parduotuvę per 4 aukštus, būtų labai brangus projektas ir vargu ar labai konkurencingas. 

Manau, ten vien pirmame aukšte ar per du aukštus puikiausiai galėtų veikti parduotuvė, bet tokios nuomos galimybės ten nėra. Tos patalpos prekybai gal net nelabai tinka, bet jos gali puikiausiai tikti kitoms reikmėms, ir anksčiau ar vėliau ten kas nors atsiras.

Kokia, jūsų nuomone, yra „New Yorker“ sėkmės paslaptis? Lietuvoje ši įmonė – viena pelningiausių tarp drabužių prekybininkių.

„New Yorker“ kompanijoje Braunšveige aš esu buvęs, norėjome dirbti su jais ir žinome, pagal kokį modelį jie dirba. Bet taip jau atsitiko, kad mes dirbame su „Inditex“ ir susitikimai su „New Yorker“ neperaugo į bendradarbiavimą. 

Jų verslo modelis, beje, visai kitoks nei „Inditex“. Tai didelė vokiečių kompanija, turinti virš 1.200 parduotuvių, dirbanti beveik 50 pasaulio šalių ir ypač sėkminga vokiškai kalbančiose ir kai kuriose Rytų Europos šalyse.

Lietuvoje jų apyvarta – 23 mln. Eur, pelnas – beveik 6 mln. Eur. Tai tikrai labai dideli skaičiai. Kažkas uždirba, ir gana daug! Bet „Aprangos“ grupės apyvarta ir pelnas 2023 m. duomenimis siekia tiek, kiek 4–5 didžiausių konkurentų kartu sudėjus. Tai, matyt, nėra taip jau blogai.

„New Yorker“ laikome vienu iš mūsų jaunimo prekių ženklų konkurentų ir jų rodikliai neblogi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse, ir Vokietijoje – taip pat.

Manau, kad didžiulis jų pranašumas tas, kad jie yra, ko gero, prieinamiausias kainos požiūriu jaunimo prekių ženklas Baltijos šalyse. Apskritai Baltijos šalių rinkos, kurios yra mažos rinkos, nėra labai patogios ir priimtinos mažų kainų firmoms.

Galbūt šiame kainos segmente konkurencija mažesnė – tai vienas „New Yorker“ pranašumų. Lietuvoje jie turi santykinai nedaug parduotuvių, bet plečiasi. Matau, kad tai daro ir Vilniaus „Akropolyje“. 

Ar pretendavote į tą naują prekybos plotą Vilniaus „Akropolyje“ prie „Maximos“, kur netrukus įsikurs „New Yorker“?

Matome, kad „Maxima“ pertvarko savo didžiausias parduotuves ir dabar Vilniaus „Akropolyje“ mažina „Maximos“ plotą. Tai jau įvyko Klaipėdoje, kur atidarytos „Sports Direct“ ir „Sinsay“ parduotuvės, tarp kitko, irgi labai didelės. Tas pats yra numatyta ir Rygos „Akropolyje“: mačiau, kad sumažinus „Maximą“ ten bus atidarytos „Sportland“ ir „Sinsay“ parduotuvės.

Natūralu, kad jie pertvarko „Maximos“ parduotuves, atsisakydami didžiosios dalies drabužių ir elektronikos prekybos, nes, matyt, specializuoti mažmenininkai yra stipresni ir konkurencingesni.  

Konkrečiai apie šį jų sprendimą Vilniuje nežinojome. Prieš 3–4 metus buvome pateikę „Akropoliui“ pasiūlymą, kaip galėtume išplėsti mūsų „Aprangos“ parduotuvę prie „Maximos“. Pirmiausia tokį siūlymą jiems buvome pateikę Klaipėdos „Akropolyje“, bet jie tuo metu nesiryžo. Dabar tai padarė.

Šiam konkrečiam atvejui Vilniuje neturėjome pasiūlymo. Manau, kad tam tikru momentu būtume tai svarstę, pavyzdžiui, prieš „Aprangos“ rekonstrukciją prieš trejus ar ketverius metus. Šiuo atveju sprendimas priimtas, ten bus atidaryta „New Yorker“. Gal mums nelabai patinka, kad ji atsiranda prabangiausiame „Akropolio“ koridoriuje, bet čia jau „Akropolio“ sprendimas, ne „Aprangos“.

Šiaip „Akropolyje“ mes dirbame gana nuosekliai, vien tik jų valdomuose prekybos centruose turime virš 50 parduotuvių, o su Kauno „Akropoliu“ – ir visas 70.

Turime jiems įvairių pasiūlymų ir šiuo metu Vilniuje dar šiais metais realizuosime tris projektus. 

Paminėjote LPP grupę, kuri atsiriekė gabaliuką „Maximos“ Klaipėdoje, o dabar sakote, kad tai padarys ir Rygoje. Apskritai jie – sparčiai auganti grupė su į jaunimą orientuotais prekių ženklais. Kada jie išsikvėps?

Pirmiausia LPP grupė yra didžiausias mūsų konkurentas pagal apyvartos dydį. Tai stiprus lenkų žaidėjas, kuris turi puikias galimybes augti, nes Lenkijoje dėl rinkos dydžio puikiai tinka mažmenininkams augti ir formuotis. Jie dirba jau beveik visoje Rytų Europoje, kiek žinau, pradėjo dirbti ir Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje – sudėtingose rinkose.

Šiuo metu daugiausia investuoja į pigių prekių tinklą „Sinsay“. Nenoriu plačiai aptarinėti, bet pelno prasme jų skaičiai 2023 m. nebuvo labai stiprūs.

Nepaisant to, tai stipri kompanija, turinti savo filosofiją, kuri gerokai skiriasi nuo mūsų ir nuo „Inditex“: laikomės nuostatos plėsti parduotuvių plotus, bet nebūtinai jų turėti daug, o LPP orientuojasi ne tik į parduotuvių dydį, bet ir į jų skaičiaus augimą. Ar tai pasiteisins, pamatysime.

Užsiminėte apie tris planuojamas rekonstrukcijas ar atidarymus Vilniaus „Akropolyje“. Kurių prekių ženklų?

Labai norime plėstis „Akropoliuose“, bet ne visada yra galimybių, nes tiesiog trūksta plotų. Išsprendėme klausimą, kaip mums padidinti „Zara Home“ parduotuvę Vilniaus „Akropolyje“, ją atidarysime vasarą. Ji bus beveik dvigubai didesnė negu iki šiol. Bet kad tai padarytume, turėsime pertvarkyti dar dvi parduotuves. Taip pat atidarysime naujos koncepcijos „Tommy Hilfiger“, pirmąją Lietuvoje „Boggi Milano“ parduotuvę.