Po silpnų 2023 m. Europos e. prekyba šiemet susiduria su naujais iššūkiais

Žvelgiant detaliau pagal regionus, matyti, kad Vakarų Europoje, tradiciškai stiprioje e. prekybai rinkoje, 2023 m. fiksuotas 1% pardavimų nuosmukis, Vokietijoje interneto parduotuvių pajamos susitraukė 9%. O Vidurio Europa pasižymėjo atsparumu – čia veikiančių prekybininkų pajamos didėjo 8%, o Pietų ir Rytų Europoje e. prekybininkai netgi reikšmingai ūgtelėjo: atitinkamai 14% ir 15%, teigiama naujausioje Europos prekybininkus vienijančios tarptautinės asociacijos „EuroCommerce“ pristatytoje Europos elektroninės prekybos ataskaitoje, kurioje analizuojama elgsena internete 38 šalyse.

Viena pagrindinių tyrimo išvadų – e. prekybos lėtėjimas Europoje yra netikėtas, ypač turint omenyje tai, kad skaitmeninimas nesiliauja. Interneto skvarba Europoje toliau didėjo ir 2023 m. pasiekė 92%. Šiaurės Europa pirmauja su 97% interneto skvarbos rodikliu, o Rytų Europa atsilieka – 83%.

Pagal apsipirkimo internetu mastą pirmauja Nyderlandai – net 92% olandų įsigyja prekių e. parduotuvėse. Belgijoje per pastaruosius tris mėnesius internetu ką nors pirko 84% vartotojų. Lietuvoje tokiu būdu apsipirko 61% gyventojų, Latvijoje – 62%, Estijoje – 73%, o Europos vidurkis siekia 71%. Tyrimo duomenimis, Lietuvos pirkėjai didžiąją dalį prekių įsigyja iš vietos pardavėjų.

Tyrėjai kelia klausimą, ar 2023 m. smuktelėjimas buvo laikinas, ar matysime ilgalaikę e. prekybos rodiklių Europoje traukimosi tendenciją. Laikydamiesi optimistinio scenarijaus jie prognozuoja, kad šiemet infliacija stabilizuosis ties 2,7% riba, todėl e. pardavėjai turėtų fiksuoti pozityvius rezultatus. Tikimasi, kad, didėjant vartotojų pasitikėjimui, 2024 m. e. prekybininkų pajamos augs 8%.

Reziumuojama, kad pagrindinė e. prekybos varomoji jėga yra technologijos: dirbtinis intelektas gerina personalizavimą ir klientų aptarnavimą. Virtualiosios ir papildytosios realybės diegimas taip pat keičia tokius sektorius kaip mada ir namų apstatymas. Be to, populiarėjant mobiliesiems mokėjimams ir skaitmeninėms piniginėms, keičiasi vartotojų elgsena, populiarėja momentinių mokėjimų paslaugos.

Stabilus metas

Vytautas Vorobjovas, e. komercijos ekspertas, VŽ sako, kad esamą situaciją e. prekybos versle galima apibūdinti kaip tokią, kai nėra dėl ko pernelyg nerimauti, bet ir lygiai taip pat nėra kuo itin džiaugtis.  

„Jau kurį laiką ryškėja tendencija tiek bendrai Europoje, tiek Lietuvoje, kad augimą didžiąja dalimi lemia nauji vartotojai, puikiai technologijas įvaldęs jaunimas. Kitose amžiaus grupėse didelė dalis vartotojų jau buvo pritraukta per pandemiją“, – sako V. Vorobjovas.

Pati e. komercijos skvarba jau nebeturi ypatingų galimybių, todėl sprogstamų augimų niekas pernelyg nebesitiki, reziumuoja ekspertas. 

Vadinasi, 8% e. prekybininkų pajamų augimo prognozė yra gana reali, juolab kad ir perkamosios galios augimas bus labai panašus.

Jo požiūriu, tyrime kaip vienas iš iššūkių įvardijama konkurencija iš Azijos iš tiesų darysis vis didesnė, todėl e. prekybininkams teks galvoti, kaip išsaugoti savo klientus ir pritraukti naujų.

Nėra dėl ko pernelyg nerimauti, bet ir lygiai taip pat nėra kuo itin džiaugtis, – sako Vytautas Vorobjovas, e. komercijos ekspertas.

Azijos e. žaidėjų įtaka

Viena ryškiausių pastarojo meto tendencijų – Europos prekybininkai susiduria su augančia pasaulinių žaidėjų, ypač iš Azijos, konkurencija. Spartus tokių kompanijų kaip „Temu“ iškilimas 2023 m. jau pritraukė daug vartotojų Europoje, todėl vietos žaidėjai patiria spaudimą išsiskirti.

Beje, „EuroCommerce“ yra pateikusi reikalavimą, kad institucijos užtikrintų sąžiningą konkurenciją Bendrijos erdvėje. Dabar, anot pareiškimo, daugelis sparčiai augančių trečiųjų šalių mažmenininkų ir prekyviečių nesilaiko Europos taisyklių dėl produktų saugos ir vartotojų apsaugos.

Europos mažmenininkų ir didmenininkų teises ginanti grupė ragina veiksmingiau ir efektyviau prižiūrėti, kad būtų laikomasi ES taisyklių, o Europos pirkėjai galėtų įsigyti saugių, neklaidinančių produktų. 

Šitai jie daro siūlydami aukštesnės kokybės prekių, akcentuodami tvarumą ir greitą klientų aptarnavimą. Beje, Lietuvos pirkėjai Azijos ir kitų trečiųjų šalių pardavėjams paskiria apie 22% viso savo e. prekybos biudžeto.

Europos elektroninės prekybos ataskaitoje taip pat pažymima, kad didėja atotrūkis tarp didelių e. platformų ir mažų įmonių, prekiaujančių internete. Akcentuojama, kad, norint išlaikyti mažesniųjų konkurencingumą, gali prireikti vyriausybių pagalbos ir paramos didinant jų technologines kompetencijas.

Numanoma, kad tvarumas išlieka vienas svarbiausių Europos vartotojų prioritetų, todėl vis daugiau įmonių investuoja į aplinkai palankius sprendimus. Vartotojai vis dažniau pasiryžta mokėti daugiau, kad galėtų įsigyti ekologiškų gaminių. Tai skatina gamintojus ir mažmenininkus eksperimentuoti, pavyzdžiui, siūlyti prekes pakuotėse iš perdirbamų medžiagų, diegti ar palaikyti įvairias žiedines iniciatyvas, pavyzdžiui, atnaujinti grąžintas prekes ar perparduoti jau naudotus gaminius.

Europos vartotojai linkę grąžinti vis daugiau prekių, ši tendencija ypač ryški mados segmente, todėl įmonėms svarbu rasti sprendimų, kurie padėtų mažinti šios tendencijos poveikį aplinkai, pavyzdžiui, skatintų klientus pristatyti netikusius gaminius į parduotuves.

Reziumuojama, kad Europos e. prekybininkai, nors ir patirs įvairių iššūkių, o pasaulinė konkurencija toliau augs, visgi gebės diegti naujovių ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, pavyzdžiui, skirs daugiau dėmesio tvarumui, o tai turėtų lemti jų ilgalaikę sėkmę.

Greitis mažiau aktualus

Trečius metus iš eilės tyrimų bendrovių „Descartes“ ir „Sapio Research“ atliekama 8.000 vartotojų Europoje ir Šiaurės Amerikoje apklausa rodo, kad elektroninė prekyba ir toliau populiarėja: internetu pirkti bent kas dvi savaites planuoja 44% vartotojų, palyginti su 34% respondentų, taip planavusių 2023 m., ir 32% – 2022 m. Apklaustieji planuoja, kad per ateinančius metus beveik pusė (49,5%) visų pirkinių bus įsigyta internetu, tai yra 4,9% daugiau nei ankstesnių metų apklausoje, rašo specializuotas prekybos leidinys „Retail Detail“.

39% respondentų pastaraisiais metais pradėjo dažniau pirkti internetu, o 16% sumažino e. pirkinių skaičių. 57% apklaustųjų per praėjusius metus išbandė internete naujas kategorijas.

57% apklaustųjų kaip pagrindinę priežastį, skatinusią pirkti internetu, įvardijo patogumą. Tačiau 67% teigė susidūrę su pristatymo problemomis. 44% respondentų prioritetą teikė e. parduotuvėms, siūlančioms pigesnį pristatymą, o 28% – galinčioms prekes pristatyti greitai.

Tyrimas rodo, kad pirkimą internetu skatina sklandus šios paslaugos modelis, paprastėjantis prekių užsakymo procesas. Beveik pusė apklaustųjų teigia, kad jiems patinka prekes gauti tiesiai į namus, šis patogumas ypač aktualus tarp 65 metų ir vyresnių respondentų (71%).

Visų demografinių grupių vartotojai išbando galimybę internetu įsigyti ne tik drabužių ar maisto, bet ir kitokių prekių, o tai, tyrėjų požiūriu, rodo didėjantį pasitikėjimą e. prekyba. Tačiau infliacija pastaruoju metu veikė kaip stabdantis veiksnys: 2024 m. „mažesnės disponuojamos pajamos“ vėl buvo pagrindinė priežastis (42%), trukdanti pirkti internetu, o 2023 m. tokių buvo 37%.

Akivaizdu, kad nemažai daliai prekybininkų reikia tobulinti procesus, nes įvairias pristatymo problemas kaip kliuvinį, stabdantį nuo pirkimo internetu, įvardija kas penktas respondentas. Daliai pirkėjų (16%) kliūva neekologiškas prekių pristatymo būdas.