Estija kuria krizės sąlygomis pasirengusių dirbti parduotuvių tinklą

Tai reiškia, kad parduotuvėse būtų įrengti papildomi generatoriai, kad jų sistemos ir mokėjimo sprendimai galėtų veikti autonomiškai. Anot Estijos rezervų centro, tokiu žingsniu siekiama, kad nelaimių atveju gyventojai galėtų įsigyti būtiniausių maisto prekių, vaistų.

Pasak Priito Ploompuu, Rezervų centro valdybos nario, renkantis krizių parduotuvių vietą bus atsižvelgiama į geografinę padėtį ir gyventojų tankumą.

„Tinklui priklausančios parduotuvės krizės atveju turėtų dirbti penkias valandas per parą ir siūlyti populiariausius maisto produktus bei būtiniausius reikmenis. Jei tame pačiame pastate yra bankomatas ir vaistinė, generatorius turėtų patenkinti ir jų kritinius elektros energijos poreikius“, – aiškino jis.

Teikiamų generatorių galia svyruos nuo 80 iki 250 kW.

„Be to, centras rūpinsis generatorių priežiūra ir, jei bus pageidaujama, aprūpins parduotuves skystu kuru“, – pridūrė P. Ploompuu.

Parduotuvės, pateksiančios į šį tinklą, bus atrenkamos konkurso būdu.

„Labai tikimės, kad susidomėjimas krizinių parduotuvių projektu bus didelis ir kad prekybininkai, bendradarbiaudami su vyriausybe, įvertins tai kaip galimybę padidinti savo atsparumą“, – mano P. Ploompuu.

Pirmosios dvidešimt parduotuvių avarinius generatorius gaus iki šių metų pabaigos. Iki 2025 m. pabaigos tokius generatorius numatoma įrengti 61 parduotuvėje.

110 krizių parduotuvių tinklo visoje Estijoje sukūrimas Rezervų centrui kainuos apie 4–5 mln. Eur, o didžioji dalis išlaidų bus skirta generatoriams pirkti ir prižiūrėti. Kitas susijusias išlaidas turėtų padengti parduotuvių savininkai.