2022-11-15 15:55

67% gyventojų apsipirkimų lemia veiksmai internete

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Internetas turi įtakos dviem trečdaliams visų Lietuvoje vykstančių apsipirkimų, o ta pirkimų dalis, kuri nuo informacijos apie produktą paieškos iki galutinio jo įsigijimo įvyksta išskirtinai internete, išaugo nuo 21% 2019 m. iki 27%.

„Kiekybine prasme vis dar daugiau apsipirkimų Lietuvoje įvyksta fizinėse parduotuvėse – 68%. Tačiau jau daugiau nei pusę jų nulemia išankstinė informacijos apie produktus paieška internete. O kai prie šio skaičiaus pridedame internetinių pirkimų dalį, matome, kad jau tik trečdaliui apsipirkimų skaitmeninė erdvė neturėjo jokios įtakos. Prieš pandemiją tokių pirkimų dar buvo beveik 40%“, – teigia Renata Ševcovienė, žiniasklaidos planavimo agentūros „BPN Intense“ tyrimų ir įžvalgų vadovė.

Ji remiasi atstovaujamos agentūros kartu su tyrimų bendrove „Norstat“ atlikto specializuoto prekybos sektoriaus tyrimo „RetailScan“ duomenimis.

Fizinėse parduotuvėse vis dar gerokai dažniau perkamos maisto prekės (87% visų šios kategorijos pirkimų), vaistai (71%), prekės namams (70%). Tik elektronikos prekių pirkimų jau daugiau įvyksta internetu (52%) – tai kol kas yra vienintelė tokia kategorija.

Fizinės parduotuvės tapo populiariausia internetu pirktų prekių atsiėmimo vieta – jose prekes atsiima 36% pirkėjų. 

Dvigubai išaugo paštomatų populiarumas (nuo 14% 2019 m. iki 28% šiemet), tačiau mažėjo prekių atsiėmimo per kurjerį (nuo 40% iki 29%) bei pašto skyriuose (nuo 11% iki 6%) dalys, rodo tyrimas.

Renata Ševcovienė, „BPN Intense“ tyrimų ir įžvalgų vadovė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Renata Ševcovienė, „BPN Intense“ tyrimų ir įžvalgų vadovė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Tyrime dar analizavome ir tai, kada žmonės priima sprendimą įsigyti produktą. Šių metų rezultatai nustebino, nes sprendimus dabar priimame planuodami labiau iš anksto nei prieš pandemiją. Dalis žmonių, kurie pirkimą planuoja likus savaitei ar daugiau iki pirkimo, išaugo nuo 46% iki 65% ir atitinkamai žymiai krito spontaninių (nuo 12% iki 5%) bei tos pačios dienos pirkinių (nuo 37% iki 25%) dalys“, – papildo R. Ševcovienė.

Remiantis tyrimo duomenimis, dažniausiai iš anksto planuojama pirkti elektronikos prekes, rečiausiai – maisto.

Paklausti, kas pagerintų apsipirkimo patirtį internetinėse parduotuvėse, respondentai dažniausiai nurodė greitesnį prekių pristatymą (43%), galimybę sužinoti vartotojų ir ekspertų atsiliepimus apie produktą (27%) bei atsiskaityti už prekes jas gavus (26%). 

Pagrindiniai fizinėms parduotuvėms keliami lūkesčiai – daugiau profesionalių darbuotojų, kurie galėtų patarti (36%), malonesnė ir patrauklesnė atmosfera (26%) bei dažniau perkamų ir naujų prekių žymėjimas (22%).

Tyrime taip pat buvo analizuotos ir lojalumo programos. 

Pirma pagal populiarumą – ryškiai nuo konkurentų atsiplėšusi „Maximos“ lojalumo programa „Ačiū“. Ja naudojasi (respondentų buvo klausiama ne apie turimas korteles, bet apie naudojamas lojalumo programas) absoliuti dauguma – 91% apklaustų lojalumo programų dalyvių ir ji reikšmingai lenkia antroje vietoje esančią „Mylimiausios“ programą (66%).

Savo ruožtu net 81% lietuvių dalyvauja įvairiose prekybos tinklų lojalumo programose. 

Plačiau skaitykite: Lojalumo programos: „Maximos“ lyderystė, ryškiausias šuolis –„Lidl“ ir „Senukų“

52795
130817
52791