„Maxima“: sėkmei užtikrinti reikėjo išmokti ne vieną pamoką

– Su komanda švęsdama jubiliejų turbūt prisiminėte „Maximos“ raidos etapus ir didžiausias Lietuvai pristatytas naujoves. Kurios jų įsimintiniausios?

– Dvidešimt penkeri metai – ganėtinai ilgas laiko tarpas bet kuriam verslui. Ypač šiais laikais, kai technologijų sparta per dešimtmečius visiškai nežinomus vardus ištraukia į pirmąsias biržų naujienų antraštes, o ilgamečius milžinus verčia dingti arba keistis. Mūsų atveju simptomiškiausia tai, kad mes, kaip ir kitos bendrovės, kurios šiemet ar kitąmet žymės savo jubiliejus, pradėdami verslą neturėjome jokių įgūdžių ir iš ko mokytis. Daug ką darėme tiesiog vadovaudamiesi nuojauta, pamatę pavyzdį, todėl labiausiai reikėjo drąsos mokytis, daryti klaidas, vėl mokytis iš jų ir nebijoti.

nuotrauka::1 right

Būtent drąsai reikia dėkoti, kad daugelį dalykų rinkoje išbandėme ir įdiegėme pirmieji, pavyzdžiui, 1995 m. prekes ėmėme gabenti paletėmis. Idėją parsivežėme iš Šveicarijos, ten, kaip ir daug kur kitur, tai jau buvo įprasta, tačiau mums reikėjo tai dar pamatyti ir suprasti. Dar po poros metų pirmieji parduotuvėse pradėjome ne tik pardavinėti maisto produktus, bet ir malti kavą, kepti prancūziškas bandeles. Dar praėjo pora metų ir 1999 m. parduotuvėse pirmieji įdiegėme brūkšninių kodų skaitytuvus, o tai leido greičiau ir patogiau aptarnauti žmones ir išvengti elementarių klaidų. Tais pačiais metais Vilniuje atidarėme ir garsiąją „Mindaugo Maximą“, kurią galėjome pasididžiuodami rodyti ir užsienio svečiams, kadangi joje buvo dalykų, kurie atrodė nauji ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Aišku, visuomet įsiminsime ir 2000 metus. Tada mūsų prekybos grupė peržengė šalies ribas. Tais pačiais metais pasirodė pirmasis privatus prekių ženklas „Taupa“. Šiuo metu jų yra jau kelios dešimtys, o populiariausius žino visi: „Optima liniją“, „Favorit“, „Meistro kokybę“ ir kt.

Mūsų plėtra vis spartėjo ir 2001 m. „Akropolyje“ atidarėme tuo metu pačią didžiausią „Maximą“, kurioje pasiūlėme pirkėjams net 54.000 skirtingų prekių.

Praėjus metams džiaugiamės, kad apie mūsų pasiekimus galime kalbėti ne tik verslo kalba, bet ir socialinės atsakomybės – ėmėme grąžinti skolą savo bendruomenei, kurios dėka taip greitai išaugome. Pasirinkę remti jaunimą sukūrėme stipendijų programą gabiausiems šalies moksleiviams „Lietuvos Maximalistai“. Ši programa padėjo tokiems talentams kaip Martynas Levickis, Evelina Sašenko ir daugybei kitų tobulėti ir siekti aukštumų geriausiuose pasaulio universitetuose, laboratorijose, koncertų salėse ir sporto arenose.

Šiandien savo piniginės neįsivaizduojame be kortelės „Ačiū“, o ji pasirodė dar 2003 m. kaip lojalumo programa „Maximum“. 2009 m. mūsų pirkėjai pradėjo naudotis pirmomis savitarnos kasomis, 2011 m. – maisto pristatymo programa „Barbora“, o 2016 m. – bekontakčiais kortelių skaitytuvais. Taip mes padedame žmonėms taupyti savo laiką ir gauti geresnį aptarnavimą.

– Paminėjote sostinės Mindaugo g. „Maximą“. Šiemet ši parduotuvė renovuota. Kuo ji ypatinga?

– Nuo pat pradžių ši parduotuvė buvo tarsi „Maxima“ parduotuvių sostinė, išskirtinė ne tik dydžiu, bet ir tuo, kad dirbo visą parą. Tai parduotuvė, kurioje viskas atsiranda pirmiausia. Vilniečiai ją taip pamėgo, kad rekonstrukcijos metu sulaukėme daugybės žinučių su klausimais, kada gi ji vėl atsidarys. Tokie lūkesčiai įpareigoja, todėl pasistengėme ir pasiekėme rekordą – ši didžiulė parduotuvė buvo atnaujinta vos per 3 mėnesius. Ir ne tik atnaujinome, bet ir pastatėme visiškai naujų, Baltijos šalyse dar neįdiegtų dalykų: panoraminį grilį, kurio dėka patiekalai tampa minkšti ir pasižymi itin geru skoniu, šviežiai ruošiamų sušių barą, anksčiau tik restoranuose siūlomus etninių virtuvių patiekalus, pavyzdžiui, kinų virtuvės pasididžiavimą Pekino antį. Pagaliau, šioje parduotuvėje pradėjome ir tai darome visose „Maximose“ – kepti bandeles tris kartus per dieną, kad žmonės visuomet galėtų rasti jų šviežių.

„Mindaugo Maxima“ yra, ko gero, pats tiksliausias mūsų šiandienos požiūrio į prekybą atspindys – mažiau buities ir rutinos pirkėjams, daugiau jiems patogumo ir pasirinkimo.

– Kaip manote, kokie veiksniai lėmė, kad per šiuos metus, palyginti su konkurentais, jums ypač gerai sekėsi? Kokios verslo pamokos buvo išmoktos?

– Labai gerbiu žmones, kurie drįso ir ryžosi pradėti tokį verslą. Tuo metu buvusi patirtis buvo atvirkščiai proporcinga reikalingoms investicijoms. Bet patirties stoką kompensavo drąsa ir greitis. Jeigu koks nors mokslininkas sugalvotų iššifruoti „Maximos“ DNR, ten jis rastų būtent šiuos du genus. Jeigu turi tikslą, imi ir padarai, nėra ko laukti. Nors keitėsi lyderiai, keisdavo komandos, kurias jie suburdavo, greitis ir lyderystės dvasia visuomet išlikdavo.

– Didžiausia lietuviško kapitalo įmonė Baltijos šalyse ir didžiausias darbdavys šalyje – ar to užtenka pritraukti ir išlaikyti darbuotojus? Kaip juos skatinate?

– Jubiliejaus proga visus darbuotojus, kiek tilpo į Kauno „Žalgirio areną“, pakvietėme atšvęsti mūsų bendrą šventę kartu. Susitikau su žmonėmis, kurie įmonėje dirba nuo pat jos įkūrimo pradžios, – dvidešimt metų ir net daugiau. Kai su jais bendrauji ir kartu šventi tokį jubiliejų, supranti, kad ne tik lyderių drąsa ir greitis yra svarbūs. Lygiai tiek pat lemia ir komandose esančių žmonių atsidavimas detalėms ir pagarba svarbiausiam mūsų sėkmės kriterijui – patenkintiems pirkėjams.

Esu labai dėkinga tiems darbuotojams, kurie su mumis jau taip ilgai, todėl vis ieškau būdų, kaip tą dėkingumą parodyti ne tik geru žodžiu. Balandį pristatėme motyvacinę programą, leidžiančią uždirbti daugiau tiems, kurie į darbą tikrai įdeda visą širdį. Parduotuvėse įrenginėjame poilsio kambarius darbuotojams, tiekiame nemokamą maitinimą. Gerai besimokantys darbuotojų vaikai turi galimybę gauti „Lietuvos Maximalistų“ stipendiją ir įsigyti instrumentus, pamokas ar knygas, leidžiančias jiems tobulėti.

Darbuotojus iš mažesnių miestelių vežame į didesnius. Džiugina, kad žmonės nori dirbti, džiaugiasi gaudami konkurencingą atlyginimą. Gyvenantiems ne sostinėje, bet norintiems čia dirbti, skiriame vietą bendrabutyje, šiuo metu jis beveik užpildytas.

Dedame pastangas, kad mūsų darbuotojai, mūsų komanda dirbtų su užsidegimu, kad dirbti jiems patiktų. Juk tai, kaip jaučiasi darbuotojas, lemia ir darbo rezultatus, aptarnavimo kokybę.

– Kas per 25-erius metus buvo sunkiausia, įdomiausia, smagiausia?

– Įdomiausia, žinoma, buvo stebėti ir augti kartu su Lietuva. Matyti, kaip sparčiai keičiasi šalis ir jos žmonės, kaip mes visi mokomės to, kas nauja, o pamažu atrandame dalykus, kurių galime pamokyti ir kitus. Matyti, kaip bręsta verslas ir auga reikalavimai, kuriuos jam kelia vartotojai ir kuriuos jis kelia sau.

Per tuos metus buvo visko. Mūsų plėtros sparta buvo tokia greita, kad buvo laikotarpis, kai per mėnesį atidarydavome kelias parduotuves. Prasidėjus krizei supratome – žmonėms reikia pigesnių prekių, todėl privalome pildyti savo pažadą: siūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį. Žinodami, kad kaina yra be galo svarbi, ir šiandien nuolat jas tikriname bei galime pasiūlyti reikalingiausių produktų už itin mažą kainą.

Dar vienas tik dabar labiau išryškėjęs aspektas – žmonių skuba. Laiko paroje tiek pat, tačiau per parą norima nuveikti daug daugiau. Savaime suprantama, kad turime prisitaikyti prie šio siekio ir siūlyti „Meistro kokybės“ produkciją, leidžiančią namo parsinešti skanų ir kokybišką maistą, jį greitai pasišildyti ir pavalgyti su visa šeima neskiriant tam nei daug lėšų, nei laiko gaminant.

– Jūsų manymu, kaip atrodys parduotuvės, asortimentas ir pati „Maxima“ ateityje?

– Žmonėms vis svarbesne tampa sveika gyvensena, sveikesni produktai. Pirkėjai domisi produktų sudėtimi, įsigyja daugiau šviežio maisto produktų, ypač vaisių ir daržovių. Manome, kad ši tendencija išliks ir ateityje bus vis aktualesnė.

Be to, žmonių gyvenimo tempas tikrai nelėtės, o priešingai, taps vis dinamiškesnis. Todėl ir mums reikės priimti dar greitesnius sprendimus. Tačiau dėl to nesibaiminu: juk greitis yra „Maximos“ genuose, todėl drąsiai pasitiksime naujus iššūkius. Tiek daug patirties įgijus ir pamokų išmokus nebijome imtis ryžtingų sprendimų, nebijome naujovių. Ir toliau daug dirbsime, kad būtume priešakyje. Ir būsime – tai tikrai galiu pažadėti.