Stiprų ES atsaką į Rusijos agresiją stabdo priklausomybė nuo dujų ir naftos
ES naujas sankcijas Rusijai taiko atsargiai, nes nerimauja, kad dėl karo gali sustoti dujų tiekimas iš Rusijos žiemą, kai jų reikia labiausiai, praneša „Bloomberg“.
„Europoje dujų kainos kelia didelį susirūpinimą. Vladimiras Putinas nori, kad ES šią žiemą išsigąstų šalčio ir dujų trūkumo. Jis nori, kad Europa nieko nedarytų, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą“, – sako Timas Ashas, bendrovės „Bluebay Asset Management“ vyresnysis besivystančių rinkų strategas.
Dujos šiuo metu ypač opus klausimas ES – Rusija pastaruosius kelis mėnesius stabdė dujų tiekimą. Jų kainos žemyne išaugo trigubai, padidėjo ir elektros kainos, nes ES yra priklausoma nuo importo. Skirtingai nei JAV, kuri eksportuoja tiek dujas, tiek naftą, o Europai Rusija yra didžiausias šių žaliavų tiekėjas.
Nors ES strategijoje numatyti didžiuliai su energetika susiję pokyčiai, vis dėlto nepriklausomybės nuo Rusijos gamtinių išteklių per kelis mėnesius ar kelerius metus pasiekti nepavyks. Prie staigaus pokyčio itin prisidėti negalės ir JAV dujų eksportuotojai, nes jas gabenti laivais vis dar brangiau nei dujotiekiais žemyne.
[infogram id="2314c6b2-52fc-4101-9989-21826257554b" prefix="0ft" format="interactive" title="Rinkos: Dujų kaina TTF 22011č"]
Be to, ES ir Rusiją sieja tamprūs prekybos ryšiai – Rusija yra penkta didžiausia prekybos partnerė su Bendrija. O JAV iš šios valstybės tiek daug neimportuoja – Rusija vos patenka į trisdešimtuką šalių, prekiaujančių su JAV.
„Jei sankcijos būtų įvestos Rusijos energijos žaliavoms arba jei Rusija naudotų dujų eksportą kaip spaudimo įrankį, gamtinių dujų kainos Europoje greičiausiai pakiltų. Manau, kad gerokai viršytų 2021 m. pasiektą kainų piką“, – sako Williamas Jacksonas, „Capital Economics“ analitikas.
Annalena Baerbock, Vokietijos užsienio reikalų ministrė, teigia, kad sankcijos geriausią poveikį turi tada, kai daro poveikį.
O Viktoras Szabo, „Aberdeen Asset Management“ fondo valdytojas, aiškina, kad Rusija yra gerai pasiruošusi sankcijas atlaikyti. Anot jo, Rusijai būtų sudėtinga pritaikyti tokias sankcijas, kurias ši pajustų.
Pavyzdžiui, kai Rusija 2014 m. aneksavo Krymą, Kylio instituto 2017 m. duomenys parodė, kad, nors Rusija ir patyrė didžiausius prekybos nuostolius, Vokietija taip pat nukentėjo, o JAV prekyba padidėjo.
[infogram id="4b4ababf-b69b-4469-8436-f7b6fac87cdb" prefix="9xG" format="interactive" title="Verslo aplinka. Prarasta prekybos dalis dėl sankcijų Krymui 2014 m."]
Gabrielius Landsbergis, Užsienio reikalų ministras, sako, kad Rusijai keliant karinę įtampą regione, karas yra tikėtinas scenarijus bei ragina ES imtis nepakeliamų sankcijų siekiant atgrasyti Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, rašė VŽ.
„Iš esmės, turime nuspręsti, ar norime atgrasyti nuo karo. Jei ne – tuomet turime imtis kitų priemonių, turime toliau siųsti amuniciją, reikmenis, kad jie (ukrainiečiai – VŽ) galėtų gintis. Tai Baltijos šalys ir daro“, – teigė jis.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100.000 karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją esą planuojamoms bendroms pratyboms.
Siekiant deeskaluoti situaciją, penktadienį įvyko A. Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimas, per kurį JAV pažadėjo šią savaitę raštu atsakyti į Rusijos „saugumo“ reikalavimus. Rusiją reikalauja, kad NATO nesuteiktų narystės Ukrainai ir jokioms kitoms buvusioms sovietinėms respublikoms, be to, nedislokuotų jose savo pajėgų bei ginkluotės. Vakarai laikosi pozicijos, kad suverenios šalys savarankiškai priima tokius sprendimus.
Didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo, NATO sąjungininkai pirmadienį paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą.
Iš Ukrainos diplomatus evakuoja JAV, JK, Australija bei Prancūzija.
