LPK prezidentas: PVM bus didinamas vėliau, kapitalas trauksis iš Lietuvos

„Tai yra progresinis apmokestinimas, įvedimas naujų tarifų net ir vidurinei klasei. Reikia suvokti, kad gyventojų pajamų mokestis sumokamas iš karto. Tai nėra pelno mokestis, kuris sumokamas po fakto, kad pelnas buvo uždirbtas. Ta prasme šis mokestis netgi yra baisesnis investuotojams už pelno“, – sako V. Janulevičius.

Anot jo, pandemijos metų sprendimai, kai pinigai buvo įliejami į ekonomiką, parodė, kad krizių metu labai svarbu ieškoti būdų auginti ekonomiką ir didinti biudžeto pyragą, o ne spausti ir uždarinėti verslų. 

„Jei norime apmokestinti daugiau uždirbančius talentus, klausimas, ar mes saujelę vadinamų buržujų bandome apmokestinti, kurie išneš kapitalą iš Lietuvos. Siūloma sistema tarsi verčia neinvestuoti Lietuvoje. O mums, turint prastą prieigą prie kapitalo, čia, vietoje, reikia sukurti daugiau. Gamyklų neišsikelsi pasiėmęs sėdmaišio ir kompiuterio važiuodamas į šiltus kraštus“, – kalba pramonininkas. 

Jo nuomone, kartais tiesiog geriau nekišti nagų prie to, kas dabar veikia gerai, tačiau nerimą kelia tai, kas pastaraisiais metais nėra stambių užsienio investicijų: „Esame galima fronto linija, todėl karinės tematikos įmonės čia ateina. Bet kitos investicijos traukiasi, kapitalo nepadaugėja. Be to, su dabartine ta siūloma mokestine sistema mes bandome atmesti ir lietuvišką kapitalą.“

Paklausus LPK vadovo, ar tikrai politikams pavyks nedidinti PVM, jis teigė, kad tai tik laiko klausimas: „PVM lies ne dabar, bet tikrai lies. Po metų, pusantrų pasakys, kad pabandėme apmokestinti buržujus, bet to neužtenka. O mano jausmas, kad vargšus tiesiog norima palikti vargšais.“

Pasak pašnekovo, PVM padidinimas 1 procentiniu punktu nieko iš esmės nepakeistų, o būtų surinkta nuo 310 iki 328 mln. Eur, mokestį būtų paprasta administruoti. 

Pokalbio metu aptariame ir agresyvią JAV muitų politiko. V. Janulevičius nerimauja, kad jei JAV administracijos požiūris išliktų toks pat dvi kadencijas, tada Europa turėtų rimtų problemų. 

„Jų noras yra užsidaryti. Jie turi dolerį, sukelia pajamas ir išlaidas, kad apsimokėtų gaminti viduje. BVP jų skirsis nuo mūsų kartais. Trumpuoju periodu jiems bus sunku. Mes būsime vargšiukai, o jie su savo krištoliniu BVP šokdins visą pasaulį. Jei ta kryptis išsilaikys, ES turės užsidaryti. Kito kelio nėra“, – svarsto jis. 

Tiesa, pramonininkų atstovas abejoja, ar kitoms šalims verta iš karto stoti į prekybos mūšį su JAV: „Kol kas reikėtų atsukti kitą žandą. Dažnai gėris galiausiai nugali. Kitaip manančio iš karto mušti nereikia. Galutinis blogiukas JAV yra Kinija. Antras variantas, kad kartu su Kinija bus ieškoma būdų kovoti su Rusija. Kinija susirinks dividendus, tik nemanau, kad nuo to mums geriau.“ 

Jo teigimu, ateina laikas, kai turime turėti savo gamybos vertikales. 

„Kalbu apie maistą, sveikatą, energetiką. Kiekviename sektoriuje turėtumėme galėti pasigaminti nuo pradžios iki galo 30 ar 40% produkcijos. Tai būtų geriausias draudimo polisas“, – priduria V. Janulevičius.

Pasak jo, tokios gamyklos, kaip „Achema“ privalo išlikti ne tik dėl ekonominės svarbos, darbo vietų, bet ir saugumo: „Istoriškai chemijos pramonės įmonės galėjo gaminti ir dvigubos paskirties gaminius, kurie gali būti reikalingi ir ginantis. Teoriškai įvairius dronus gana dideliais skaičiais galime gaminti ir dabar. Bet ką prie jo prigaminsime? Sprogmenis, atvežtus iš Ispanijos? Kelionė bus sudėtinga. O gal galime baigti kalbėti ir iš cheminių medžiagų su minimaliomis investicijomis pasigaminti vietoje? Tai nėra kosmosas. Tai gana paprasti produktai. 100 ar 200 mln. Eur investicija leistų aprūpinti Baltijos šalis. Pusę atiduoti Ukrainai. Šiandien tie produktai, kurie gali būti sąlyginai paprastai gaminami čia. Jų kaina užauga iki 6 kartų.“ 

Galiausiai V. Janulevičius pripažįsta, kad jam priklausančios bendrovės planai Italijoje statyti naujas gamyklas užstrigo. 

Viena didžiausių saulės modulių gamintojų Šiaurės Europoje UAB „SoliTek“ buvo pasirašiusi sutartį su Italijos investicijų agentūra „Invitalia“ dėl paramos skyrimo naujai modulių ir baterijų gamyklai.

Planuota pastatyti tris naujas gamyklines linijas: 600 MW saulės modulių gamybos, 1 GW kaupimo baterijų gamybos ir perdirbimo. 

„Dėl gamyklų Italijoje turėsime apsispręsti iki vasaros. Kol kas projektai yra sustabdyti, laukiame investicijų. Pažiūrėsime, kokios sąlygos bus numatytos naujose ES aktuose. Išnagrinėsime juos, tada kalbėsimės su bankais. Jei Kinijai bus atverti visi keliai, reikia arba kviestis kinų investuotojus, arba būti tiesiog vartotoju“, – atsiduso verslininkas.

Paklausus, ar kviestų prie gamyklų statybos prisidėti kinus, jis teigė, kad tai priklausys nuo ES politikos. „Jei ES gairės numatys atverti visus vartus Kinijai, žudytis nesiruošiu.“