Į plastiko sektorių įjunko fondai, perimantys šeimos verslus

„Plastiko įmonių stambėjimas matomas. Daug strateginių investuotojų perka konkurentus tiek Europoje, tiek JAV, įmonės didėja. Kai kurios jų išsigrynina, parduodamos nestrateginį turtą kitiems rinkos žaidėjams“, – aiškina Robertas Čiočys, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris.

2024 m. advokatų kontora „Ellex Valiunas“ tarpininkavo sandoriams parduodant Utenos pakavimo plėvelės gamintoją „Umaras“ strateginiam investuotojui iš Suomijos. Ir plastiko perdirbimo bei šiukšlių maišų gamintoją „Plasta“ strateginiam investuotojui.

„Eksportuojančios Lietuvos pramonės įmonės yra tikrai įdomios užsienio investuotojams ir parduodant jas sulaukiama daugiau nei „pusantro“ pirkėjų pasiūlymo“, – vertina R. Čiočys.

Jis primena ir ankstesnius sandorius sektoriuje – 2023 m. „Plasta“ įsigijo Kauno maišelių gamybos bendrovę „Gerovė“, o privataus kapitalo fondas „Livonia Partners“ investavo į „Bagfactory“.

2022 m. „Abris Capital Partners“, valdanti kontrolinį Rumunijos „GreenGroup“ akcijų paketą, iš Vlado Venskutonio įsigijo plastiko perdirbimo UAB „Ecso“. O 2024 m. pavasarį „GreenGroup“ priklausanti pramonės atliekų tvarkymo UAB „Žalvaris“ perėmė 75% Latvijos plastiko pakuočių perdirbėjo „Grindplast“ akcijų. 

Už didelius pinigus

„Pretendentų pirkti įmonę buvo labai daug“, – neslepia Vytas Poderis, buvęs vienas iš įmonių grupės „Plasta“ akcininkų.

Anot jo, bendrovės palaipsniui iš fizinių asmenų ar šeimų valdymo pereina į privačių fondų rankas, ir tai nekeista. Stambūs fondai moka didelius pinigus už įmones, nes jas valdę fiziniai asmenys ar šeimos, siekdami didesnės grąžos, į jas įdeda ne tik kapitalą, bet ir savo darbą. Tačiau sukūrus ir užauginus verslus natūraliai ateina laikas ir juos parduoti.

Gruodį pranešta, kad įmonių grupę „Plasta“, Lietuvoje ir Švedijoje gaminančią plastiko produktus ir Vokietijoje turinčią prekybos įmonę, įsigijo Jungtinės Karalystės namų apyvokos reikmenų gamybos kompanija „Cedo“.  Taip „Cedo“ pretenduoja tapti viena didžiausių Europoje integruotų žiedinės plastikinių plėvelių gamybos platformų.

Pati „Cedo“ taip pat buvo nedidelė šeimos įmonė, kol 1998 m., susijungusi su Vokietijos įmone „Paclan“, tapo „Cedo“, kurios gamyklos veikia JK, Nyderlanduose, Lenkijoje, Vietname. O perėmus „Plastos“ grupę – ir Lietuvoje bei Švedijoje.

Pardavęs akcijas, V. Poderis, laikydamasis susitarimo su pirkėju, dvejus metus negalės užsiimti plastiko verslu. Tačiau verslininkas tęs investicijas į nekilnojamojo turto įsigijimą, vystymą, nuomą. Toliau jis plečia sandėliukų nuomos verslą – tam įsigytas pastatas Panevėžyje.

„Negaliu atskleisti iš ko, bet pernai irgi buvome sulaukę vieno privataus fondo pasiūlymo parduoti UAB „Daiktams.lt“. Būtume pardavę, jeigu jie būtų sutikę pridėti prie kainos dar 10%. Bet, kadangi pradėjome naujus projektus, šiuo metu pardavimui ne laikas. Pernai būtume pardavę“, – pasakoja V. Poderis.

Jis neabejoja, kad privatūs fondai arba privačių fondų kontroliuojamos įmonės toliau pirks perspektyvias Lietuvos bendroves.

Augins pajėgumus

Plastiko įmonių stambėjimas vyksta ir investuojant. Atliekų tvarkymo UAB „Ekobazė“ analizuoja galimybę 3,14 ha žemės sklype Akmenės LEZ statyti gamybinį kompleksą – dvi atliekų perdirbimo gamyklas: plastiko atliekų ir kietojo atgautojo kuro (KAK). Gamybos pradžia numatyta 2027 m. pirmąjį ketvirtį.

Projekto Akmenės LEZ vertė siekia beveik 12 mln. Eur, šiam projektui gautas ES finansavimas siekia 80% vertės.

„Plėtojame atliekų tvarkymo veiklą jau 17 metų ir per šį laiką smarkiai išplėtėme plastiko atliekų rūšiavimo ir perdirbimo pajėgumus, tačiau jų nebepakanka“, – „Verslo žinioms“ yra aiškinusi Marina Curko-Notkuvienė, bendrovės „Ekobazė“ vadovė.

Švenčionių rajono Pabradės fasavimo maišelių gamybos UAB „VD Pack“ Švenčionių rajone, Pabradėje, projektuoja kiek daugiau nei 8.700 kv. m gamyklą.

„UAB „VD Pack“ siekia plėsti veiklą, kuriai reikalingos naujos patalpos, todėl plečiama gamyba, projektuojami nauji statiniai“, – 2023 m. metiniame pranešime rašo Dainius Nemanis, bendrovės vadovas.

Pastatų komplekse bus gaminama ir sandėliuojama pakavimo produkcija.

Palaipsniui mažėja

Europos plastiko gamyba per 2023 m. sumažėjo 8,3%, praneša šios pramonės organizacija „Plastics Europe“(PE). Pasak Virginios Janssens, PE vykdomosios direktorės, nuosmukis buvo stipresnis, negu tikėtasi.

Pramonės organizacija „Plastics Recyclers Europe“ spalį atkreipė dėmesį ir į nerimą keliantį plastiko perdirbimo mažėjimą Europoje. Dėl sumenkusios paklausos mechaninio plastiko perdirbimo apimtis Europoje sumažėjo pirmąkart nuo 2018 m. Mechaninis perdirbimas yra labiausiai paplitęs perdirbimo būdas regione.

Spaudimą sektoriui daro ne tik pirminio plastiko perteklius už Europos ribų. Įmonės taip pat nepatenkintos Europos teisės aktais, kuriais siekiama plataus užmojo klimato tikslų – jų nuomone, tai „slopina augimą“, rašo „Financial Times“ (FT). Todėl kompanijos svarsto galimybę perkelti gamybą už regiono ribų.  

Visgi, anot R. Čiočio, tokios tendencijos, kad plastiko sektoriaus gamyba būtų iškeliama į trečiąsias šalis, nėra. Tai pernelyg sudėtinga technologiškai.

Didžiausios plastiko sektoriaus įmonės Lietuvoje pagal pardavimus yra UAB „Neo Group“, UAB „Orion Global PET“, UAB „Retal Lithuania“, UAB „Vilkritis“, UAB „Retal Baltic Films“, UAB „Umaras“, AB „Plasta“ ir kitos.

Per 9 praėjusių metų mėnesius Lietuvos plastiko ir gumos gaminių sektoriaus pardavimai, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 12,7% – nuo 984,6 mln. Eur iki 1,1 mlrd. Eur.