I. Grikpėdienė: 2025-aisiais – akcentas lankstumui ir inovacijoms

„Mūsų, kaip ir daugelio įmonių, atsakingai paruošti biudžetai jau guli ant stalo, tačiau kokie bus ateinantys metai – sunku pasakyti. Džiaugiamės matydami, kad mūsų eksporto rinkose atsigauna poreikis, kitais metais planuojame maždaug 11% apyvartos augimą“, – teigia tarptautinei  investicinei grupei VMG priklausančios bendrovės, kontroliuojančios medienos perdirbimo ir baldų gamybos padalinių veiklą Lietuvoje ir Lenkijoje, vadovė.

VMG grupė veiklą vysto penkiomis strateginėmis kryptimis – medienos perdirbimo ir tvarių medienos gaminių gamybos, atsinaujinančios energetikos, pramonės inovacijų ir technologijų, inžinerinių medienos konstrukcijų gamybos bei infrastruktūros ir pramoninio nekilnojamojo turto valdymo.

Didžiąją dalį arba daugiau kaip 90% produkcijos bendrovė eksportuoja į daugiau nei 40 pasaulio šalių.

2024 m. VMG grupė prognozuoja 3 proc. apyvartos augimą, lyginant su 2023 m. apyvarta, o vertinant produkcijos vienetais – augimas sieks 14 proc.

„Dėl sumažėjusių medžiagų kainų bei investicijų į energetikos ūkį, turėjome galimybę pasiūlyti konkurencingesnes kainas savo pirkėjams, o tai paskatino ir poreikio augimą mūsų eksporto rinkose. Gamybos efektyvumą išaugino atliktos investicijos į pakavimo linijų automatizaciją, gamybinio srauto optimizavimą“, – dalinasi I.Grikpėdienė.

Vadovė sako, kad planuoti 11 proc. apyvartos augimą kitais metais leidžia laiku šiemet priimti sprendimai.

„Mes tą padarysime nesumažinę žmonių skaičiaus savo gamyklose. Priešingai, jį planuojame ir toliau nuosekliai auginti – sukursime dar apie 200 naujų darbo vietų. Tai reiškia, kad tie sprendimai, kuriuos priėmėme, norėdami gerinti vadybos procesus ir didinti darbuotojų produktyvumą, pasiteisino. Kitais metais, turėsime ieškoti, kaip dar patobulinti tai, ką turime“, – teigia ji.

Greitesnis tempas ir mažiau varnelių

I. Grikpėdienė pasakoja, kad pastaruosius ketverius metus verslas gyvena ypač dinamiškomis sąlygomis.

„Pandemija, įvairiuose regionuose vykstantys kariniai konfliktai supurtė visuomenę ir rinkas, to pasekmes, daugiau ar mažiau, pajutome visi.  Garantijų, kad kiti metai bus visiškai ramūs, neturime. Manau, kad būtų neatsakinga verslą planuoti tikintis, jog situacija staiga nurims, todėl aš darau išvadą, kad nežinau kokie bus ateinantys metai. Ką su šiuo nežinojimu daryti? Norėčiau paminėti keletą svarbių aspektų“, – kalba I. Grikpėdienė.

Pirmiausia, anot vadovės, reikėtų sutelkti dėmesį į organizacijos vidų ir imtis pokyčių, kurie leistų dirbti greičiau ir efektyviau.

„Kad prisitaikytume prie aplinkos, kuri kartais kinta pernelyg greitai, turime sugebėti reikalingus sprendimus priimti dvigubai greičiau. Vadinasi, jeigu kažkokiam investiciniam projektui anksčiau reikėdavo trijų patvirtinančių varnelių, tai dabar jų turi būti dvi, o dar geriau – viena“, – sako I. Grikpėdienė.

Vadovė pabrėžia, kad dvigubai daugiau dėmesio organizacijoje reikėtų skirti kuo sklandesnei ir spėresnei komunikacijai tarp padalinių.

„Kad teisingai priimtume greitesnį sprendimą, visi padaliniai turi labai operatyviai ruošti medžiagą ir visus reikalingus duomenis laiku pateikti už konkretų sprendimą atsakingam asmeniui. Jei vyksta didesni pokyčiai rinkoje ar įmonių grupės viduje, stengiamės bendrame susitikime tiesiogiai informuoti tiek vidurinės grandies vadovus, tiek ir jiems pavaldžius darbuotojus. Mūsų siekiamybė – kuo plačiau pritaikyti ne tik vertikalią, bet ir horizontalią komunikaciją“, – kalba ji.

Būtinosios inovacijos

Pasak vadovės, norint sėkmingai konkuruoti inovuojančioje rinkoje, taip pat būtina nuolat investuoti į automatizavimą ir į kuo efektyvesnį resursų panaudojimą.

„Galiu pasidalinti pavyzdžiu: „Klaipėdos mediena“, viena iš didžiausių mūsų grupės gamyklų, jau seniai savo stogą yra padengusi saulės panelėmis – tokiu būdu bendrovė susimažina elektros energijos kaštus. Tačiau paskaičiavome, kad dar daugiau galėtume sutaupyti pasitelkę kitą inovaciją, todėl kitąmet, iškart po Naujųjų metų, pirmieji Lietuvoje paleisime organinio Rankino ciklo (ORC) įrenginį, kuris, kartu su saulės panelėmis, padės generuoti 50 proc. mums reikalingos elektros energijos. Taip sutaupysime apie 30 proc. elektros energijos kaštų. Tai leis mūsų EBITDA ūgtelti 6-7 proc. Tokie projektai yra būtini ir jie turi būti tęstiniai, nepriklausomai nuo tvyrančių aplinkybių“, – pabrėžia vadovė.

Nors medienos pramonėje, kuri dažniausiai pasitelkia tradicinius, patikrintus metodus, daugiausia investuojama į automatizavimo procesus, dabar nemažai dėmesio skiriama ir medžiagoms.

„Norime naudoti kuo mažiau cheminių komponentų, kurie ilgus metus buvo nepakeičiami,  gaminant baldus. Tvarumas iš tiesų negali būti suprantamas kaip įsipareigojimas, kurį privalome įgyvendinti sukandę dantis. Turime suprasti jo naudą ir vertę, to tikisi ir mūsų vartotojai“, – teigia I. Grikpėdienė.

Ji tęsia, kad, norint įtvirtinti stiprias pozicijas, svarbu nepamiršti skaudžių pandemijos pamokų ir, tiems, kas to dar nepadarė, sutvarkyti tiekimo grandines.

„Per tuos ketverius metus trikdžių, susijusių su tiekėjų gamybos pajėgumais, o ypač – su logistika, netrūko: tai negali plukdyti per Raudonąją jūrą, tai konteineris kainuoja dešimt kartų daugiau, nei įprasta. Kuo daugiau dėmesio turime skirti tam, kad tiekimo bazė būtų kuo labiau lokalizuota, turėtume glaudų ryšį su įrenginių gamintojais ir kad visas procesas, įskaitant medžiagas, būtų kuo inovatyvesnis ir tvaresnis“, – akcentuoja I. Grikpėdienė.

Kas paskatintų sinergiją

Vadovė sako, kad ištvermę ir gebėjimą prisitaikyti sudėtingu metu pademonstravusiai šalies rinkai ji norėtų palinkėti didesnės sinergijos tarp mokslo, politikos ir verslo.

„Atrodo, kad turime nemažai organizacijų ir asociacijų, kurios aktyviai veikia, diskutuoja, bet galutinio, išgryninto rezultato dažnai taip ir nesulaukiame. Pavyzdžiui, neseniai nuskambėjęs „Teltonikos“ pavyzdys rodo, kad, viena vertus, skatiname užsienio ir Lietuvos investicijas, tačiau infrastruktūros tam neturime“, – apgailestauja I. Grikpėdienė.

Ji pateikia ir kitą pavyzdį: šalis skatina plėtrą į regionus, labiau nutolusius nuo didžiųjų miestų, tačiau logistikos ir transporto tinklas tam nėra pasiruošęs.

„Mes investavome didžiules lėšas į Naujosios Akmenės regioną, ten važiuojančių vilkikų skaičius smarkiai išaugo, tačiau keliai tam nėra paruošti, ten esanti infrastruktūra neatitinka poreikių. Labai norėčiau paskatinti ne tik kartu dirbti, bet ir įtraukti švietimo  sistemą – diskutuoti, kokių specialistų mums trūksta, kur ir kaip juos galėtume paruošti, norėdami susitvarkyti su dabartiniais ir ateities iššūkiais“, – pabrėžia I. Grikpėdienė.