„Energesman“ paleido 2 mln. Eur kainavusią stiklo rūšiavimo liniją

Pasirodo, į mišrių atliekų sąvartynus keliauja daug stiklo, kurį dar galima panaudoti, pavyzdžiui, gaminant silikatines plytas ar plyteles. Be to, duženas ir žemes atskyrus nuo bendrų atliekų, likusią jų dalį susmulkinus galima panaudoti kaip klinkerį gaminant cementą „Akmenės cemente“.

Į Ispanijoje pagamintą įrangą buvo investuota 2 mln. Eur. Naujoji linija per metus galės išrūšiuoti ir išsaugoti apie 13.000 t stiklo – tiek stiklo reikia pagaminti daugiau nei 55 milijonams puslitrinių stiklainių.

Per valandą naujoji linija leis sutvarkyti 20 t atliekų. 

„Nors atliekų perdirbimą gaubia daug mitų, atliekos, iš kurių bus atskirtos stiklo duženos, keliaus į cementą. Nebus deginamos cementui gaminti, bet keliaus kartu į klinkerį. Juokaujame, kad jei kažką statysite ir naudosite cementą, užuosite atliekų kvapą, kurį dabar jaučiate“, – rodydamas į Akmenę keliausiančias atliekas kalba Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius. 

Anot jo, idėją įgyvendinti užtruko 3–4 metus, o daugiausia iššūkių kėlė tai, kad naują liniją reikėjo sutalpinti mažame plote.

„Vietos gamykloje yra mažai, net įrangos gamintojai nemanė, kad mums pavyks. Vilniaus regionas generuoja trečdalį visos Lietuvos atliekų“, – priduria A. Blazgys.  

Paklausus vadovo, kokia šios investicijos struktūra, jis teigė, kad 50% prie investicijos prisidėjo Viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“: „Jų prisidėjimas buvo toks, kad jie nusipirko pažymas į ateitį. Jie patikėjo į ateitį, kad tokią masę mes atrinksime stiklo. Kita dalis – privačios lėšos.“

Jis pripažįsta, kad Lietuvoje, kalbant apie atliekų perdirbimą ir privačias investicijas į šį sektorių dar yra daug problemų, kurias reikėtų spręsti.

„Gerai, kad mums pavyko susirasti partnerius, kurie ims tas duženas statybinės ir dekoratyvinės paskirties plytelėms ir plytoms gaminti. Pačiam stiklui nėra poreikio. Ir dabar su realizacija yra problemų“, – atkreipia dėmesį jis.

Pasiteiravus, kiek ir iš kur naujojo stiklo duženų atskyrimo linija generuos pajamų, vadovas sako, kad, atmetus transportavimo kaštus, jei bus išlipta iš minuso, bus geras rezultatas. 

„Europos vidurkis siekia minus 40–50 Eur už t., nes veikia įvairūs valstybiniai paramos mechanizmai, kad atliekos būtų išvežamos. Mums konkuruoti vietos rinkoje daug sunkiau“, – kalba A. Blazgys.

Atliekų prakeiksmas

Vadovo teigimu, techninis kompostas yra tam tikras atliekų tvarkymo prakeiksmas Lietuvoje. 

„Iki 2027 m. mes dar vienaip ar kitaip plaukiame. Visgi 160.000–200.000 t atliekų kasmet tampa techniniu kompostu ir atsiduria sąvartynuose. Nuo 2027 m. to daryti nebus galima, reikės susimokėti taršos mokesčius. Vilnius stengiasi mažinti tą kiekį“, – nurodo vadovas.

Linijos paleidimo ceremonijoje apsilankęs Simonas Gentvilas, aplinkos ministras, teigia, kad svarbu, jog atsiranda nauji verslo modeliai atliekų tvarkyme, atskirų frakcijų išskyrime.

„Tai daro privataus sektoriaus įmonė, o šiandien matome gerą pavyzdį, kaip jai sekasi susitarti su komunalinėmis bendrovėmis, nors kituose regionuose kalbama kitaip. Tai geras pavyzdys loginės grandinės, kaip atliekų kiekį mažinti“, – sako ministras.  

Bendrovės teigimu, atlikti eksperimentai rodo, kad iš bendro gyventojų mišrių atliekų srauto bus galima atrinkti net 98,82% jame esančių stiklo duženų – tai praktiškai visos stiklo atliekos, kurias gyventojai išmeta į mišrių atliekų konteinerius. 

Naujoji stiklo linija atliekas pakelia į 8 m aukštį – lyg į trečią namo aukštą – ir per daugelį kratymo, sijojimo, optinio separavimo procesų stiklo duženas atskiria iki pačių mažiausių, kurios anksčiau nebūdavo išrūšiuojamos.

Pasak gamyklos vadovo, į naujuosius įrengimus tiekiamos biotuneliuose jau išdžiovintos ir iki 8 cm susmulkintos atliekos. Įranga labai tiksliai atskiria keramikos duženas, akmenis, plastiką, o pabaigoje gaunamas labai švarus techninis kompostas – prie atliekų įsimaišiusios žemės.  

Mažiau atliekų į sąvartyną

Lietuva yra išsikėlusi tikslus mažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius. 

„Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose panaudojama vis daugiau atliekų. Naujosios stiklo atrinkimo įrangos įdiegimas, specialaus SRF mišinio cemento pramonei gaminimas iš atliekų, nuo metų pradžios gyventojų oranžiniais maišeliais atskiriamos maisto atliekos leido perpus – nuo 19 iki 10% – sumažinti iš gamyklos į sąvartyną išvežamų po rūšiavimo likusių atliekų kiekį“, – gamyklos pasiekimus mini Tomas Vaitkevičius, gamyklos savininkės UAB „VAATC“, kuri viešajame pirkime gamyklos operatoriumi parinko „Energesman“, direktorius. 

Pasak Almonto Kybarto, „Žaliojo taško“ direktoriaus, stiklinės pakuotės sutvarkymo užduočių vykdymas iki šiol buvo tapęs nemenku iššūkiu.

„Paradoksalu, bet nors visos stiklinės pakuotės gali būti lengvai perdirbamos neribotą kiekį kartų, užtikrinti visos į rinką išleistos taros sutvarkymo negalėdavome. Priežastis – nepakankamas gyventojų sąmoningumas rūšiuojant buityje susidarančias atliekas“, – aiškina jis.