Penkerių metų UHB Grupės veiklą lydėję iššūkiai: nuo pandemijos, karo iki 100 bylų tuo pačiu klausimu

„Manau, kad su pandemijos išbandymais susidorojome puikiai: kaip ir visiems, strigo logistinės grandinės, teko pasukti galvas perorganizuojant darbuotojų darbo tvarkas ir rūpinantis jų saugumu, tačiau iš esmės UHB Grupės stiprios komandos dėka, rezultatai pranoko lūkesčius. Kur kas daugiau chaoso ir permainų mums, kaip ir visiems, dirbantiems trąšų versle, atnešė Rusijos karas Ukrainoje ir ją palaikančios Baltarusijos eliminavimas iš tarptautinės verslo bendruomenės. Praktiškai visiems trąšų tiekėjams ir gamintojams teko kruopščiai peržiūrėti žaliavų ir produkcijos kilmės šaltinius, o kova su nesąžiningais konkurentais, kurie tyliai apeina sankcijas ir dempinguodami kainas toliau veikia ES rinkoje, tęsiasi iki šiol“, – pasakoja K. Pakalnis.
Pasak verslininko, nors galutiniai skaičiai atrodo įkvepiančiai, iš tiesų pastarasis penkmetis įmonių grupei buvo tarsi amerikietiški kalneliai: iššūkius keitė plėtra, o kritinėse situacijose tekdavo pasukti galvą ir išsigryninti veiklas taip, kad būtų galima toliau sėkmingai plėsti įmonių grupę įvairiais būdais: steigiant, įsigyjant naujas įmones ir neribojant geografinių lokacijų.
„Dar kartą pasitvirtino auksinė verslo taisyklė: turėdamas itin kompetentingą komandą, net ir rimtų problemų akivaizdoje gali iššūkius paversti galimybėmis“, – sako UHB Grupės valdybos pirmininkas Kęstutis Pakalnis, kuris taip pat yra ir pagrindinis grupės akcininkas.
Vienu klausimu – beveik 100 pradėtų bylų
Aptardamas iššūkius, K. Pakalnis mini ir konkurentų pasinaudojimą Lietuvos teisine sistema, leidžiančia vienu ginčytinu klausimu iškelti neribotą kiekį teisminių bylų ir metų metus trukdyti įmonės veiklą.
UHB Grupei problemos prasidėjo 2019 m. bankrutuojant tuometinei „Arvi“ grupei.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2699?placement=
„Arvi fertis“ trąšų gamyklos bankroto procese tapome didžiausiais kreditoriais. Mažasis kreditorius, užuot išsiieškojęs prarastas lėšas iš „Arvi“ grupės ir, greičiausiai, suprasdamas, kad nepajėgs to padaryti, visas jėgas nukreipia prieš didžiausią kreditorių – UHB Grupę. „Gyvenant demokratiniame pasaulyje, dalyvavimas teisminiuose ginčuose yra normali verslo praktika. Tačiau kai 5 metus konkurentai vienu ir tuo pačiu klausimu inicijuoja neribotą skaičių bylų teismuose, man tai neatrodo normalu. Šiuo metu UHB Grupė teisminiams ginčams dėl Marijampolėje esančios trąšų gamyklos yra išleidusi apie 1 mln. Eur, nuo kurių Lietuvos valstybė negavo apie 150 000 Eur pelno mokesčio. Ir procesai vis dar tęsiasi. O kiek tokie ir panašūs teismų procesai kainuoja pačiai valstybei – juk mūsų atvejis tikrai nėra vienintelis Lietuvoje“, – svarsto K. Pakalnis.
Jo įsitikinimu, Lietuvos teisinės sistemos spragų išmanymas ir galimybės vis iš naujo ir iš naujo pradėti įvairias bylas tuo pačiu klausimu, yra tik dar vienas būdas kenkti konkurentams.
„Tai supratome labai greitai – sulaukę tiesioginių grasinimų ir šantažo iš bylas iniciavusios bendrovės pusės. Viena vertus, suprantame, kad esame nešvaraus konkurencinio žaidimo įkaitai. Tačiau kartu tokiomis kovomis yra daroma reputacinė, psichologinė ir finansinė žala. Belieka pasidžiaugti, kad, nepaisant net ir tokių aplinkybių, kaip rodo pastarųjų metų finansiniai ir plėtros rodikliai, grupė toliau sėkmingai dirba, eksportuoja pagamintas trąšas į visą pasaulį ir plečia veiklos kryptis“, – situaciją apibendrina K. Pakalnis.
Advokato komentaras
Pasak advokato Karolio Gudo, ankstesnėje Lietuvos teismų praktikoje vyravo tendencija, kad esant ginčui tarp dviejų juridinių asmenų, teismai areštuodavo įmonių turtą, pavyzdžiui, remdamiesi argumentu, jog ginčo suma yra didelė. Tačiau pastaraisiais metais, teismai pakeitė šią praktiką ir dabar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra ženkliai apribotas.
„Mūsų šalis eina progresyviu keliu: pagal teisę ir jos taikymą mes esame labai arti skandinaviškosios valstybės valdymo politikos daugelyje sričių. Tačiau tenka pastebėti atvejus, kai yra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Pavyzdžiui, kai įmonės ir jas atstovaujantys advokatai kreipiasi į teismą su tuo pačiu klausimu, jį vis pateikdami kitu kampu ir prašydami spręsti teismo iš esmės apie tą patį, vėl ir vėl. Skirtingi teisėjai, laikas nuo laiko gaudami savo turiniu tą patį skundą, tik pateiktą kitu aspektu ar kitos šalies, jį ir vėl nagrinėja. Taip, teisės aktai draudžia piktnaudžiavimą teise, tačiau šio instituto taikymas yra itin apribotas dėl aukštos įrodinėjimo kartelės. Todėl teismai ypač retai pasinaudoja teise skirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis“.