Vertikaliai integruotas vabzdžių baltymų verslas: kai pridėtinę vertę kuria aukštyn besistiebiančios technologijos

Kaip pasakoja įmonės vadovas ir vienas iš jos įkūrėjų Kęstutis Lipnickas, tokiu būdu yra išauginama aukščiausios kokybės žaliava. Iš jos, savo ruožtu, galima pagaminti aukštos pridėtinės vertės ingredientus, skirtus maisto pramonei.

„Vertikaliai integruotas verslo modelis reiškia, kad absoliučiai viskas yra „po vienu stogu“. Mes visapusiškai kontroliuojame visą gamybos procesą: nuo žaliavų, skirtų vabzdžių auginimui, paruošimo iki galutinės produkcijos, t. y. aukštos pridėtinės vertės ingredientų, skirtų maisto pramonei, gamybos. Tai leidžia užtikrinti maksimalų efektyvumą ir visišką kiekvieno proceso etapo atsekamumą. Toks modelis taip pat leidžia užtikrinti, kad „Divaks“ savo klientams sugebės pateikti ne tik aukščiausios kokybės bei pridėtinės vertės produktus, bet ir sudėtingus kompleksinius sprendimus“, – teigia K. Lipnickas.

Investicijų saugumą garantuoja didelę patirtį turintis technologijų partneris

Diegdama vertikaliai integruoto verslo modelio sprendimus, „Divaks“ bendradarbiauja su šveicarų kompanija „Bühler“. Daugiau nei 150 metų veikianti bendrovė yra viena pasaulinių lyderių, dirbanti maisto pramonei skirtų įrenginių gamybos ir technologinių sprendimų tiekimo srityje.

Aukšto lygio technologiniai sprendimai, planuojami įdiegti Marijampolės LEZ teritorijoje iškilsiančioje gamykloje, pareikalaus ir atitinkamų investicijų: kaip teigia „Divaks“ vadovas K. Lipnickas, projekto įgyvendinimui reikalinga investicijų suma siekia 67 mln. eurų.

„Didžioji dalis kapitalo bus skirta investicijoms į technologiškai pažangius gamybos įrengimus ir kitą ilgalaikį turtą. Likusią dalį skirsime apyvartinių lėšų poreikio patenkinimui“, – paaiškina K. Lipnickas.

4,5 mln. eurų pirminiuose projekto vystymo etapuose pritraukusi įmonė jau turi užsitikrinusi didžiąją dalį planuojamų pritraukti investicijų, o reikšminga dalis pradinių investuotojų padidino savo pirminių investicijų sumas. „Divaks“ siekia visą reikiamą kapitalą pritraukti iki šių metų rudens.

„Džiugu, kad ir Lietuvos investuotojai jau pastebi augantį vabzdžių baltymų pramonės potencialą bei teigiamai vertina mūsų galimybes sėkmingai plėtoti šį verslą. Vertiname ir jų pasitikėjimą mūsų sukurtu verslo modeliu“, – teigia įmonės vadovas.

 

Erdvė inovacijoms ir efektyvumui

Paklaustas, kaip atrodo vertikalus vabzdžius auginantis ūkis, „Divaks“ auginimo tyrimų ir plėtros vadovas Dominykas Aleknavičius pasakoja, jog reikėtų jį įsivaizduoti kaip elektroninės prekybos gigantės „Amazon“ sandėlį.

Jo teigimu, tiek ten, tiek ir Marijampolės LEZ teritorijoje išdygsiančioje gamykloje automatizacijos pagalba bus užtikrinta visapusiška visų reikiamų sąlygų – temperatūros, drėgmės, oro srauto ir kt. – kontrolė. Todėl siekiant nustatyti optimaliausias auginimo sąlygas, šiuo metu Vilniuje veikia bandomoji gamykla. Joje auginami didieji milčiai (lot. Tenebrio molitor), testuojami skirtingi pašarai, mikroklimatas ir kitos sąlygos.

„Naujoje gamykloje, 10 tūkst. kv. metrų ploto pastate, po vienu stogu bus pašaro priėmimo, paruošimo, lervų auginimo ir jų perdirbimo zonos. Daugiau nei pusę pastato ploto užims lervų auginimo erdvė, kurios patalpų aukštis sieks net 23 metrus – čia sutilps apie 8 mlrd. vabzdžių lervų. Jos bus įkurdintos daugiau nei 600 tūkst. vienodų dėžučių. Kad milijardai mūsų auginamų lervų galiausiai pavirstų maisto pramonei skirtais aukštos pridėtinės vertės ingredientais, turėsime pasitelkti ir dirbtinį intelektą“, – tikina D. Aleknavičius.

Būsimoje gamykloje „įdarbintas“ dirbtinis intelektas, apdorodamas milijardus duomenų vienetų, nuosekliai vertins auginimo procesus. Pavyzdžiui, surinktų duomenų pagrindu realiuoju laiku bus keičiami aplinkos parametrai bei vertinama, ar vabzdžių populiacija yra sveika.

Aukšto lygio technologiniai sprendimai užtikrins ir vertikalaus vabzdžių auginimo proceso saugumą.

„Vertikalus ūkis yra uždara ir visapusiškai kontroliuojama sistema, kurios sąveika su išoriniu pasauliu – minimali. Tai užtikrins ne tik galutinių produktų saugumą, bet ir auginamų vabzdžių gerovę. Bus palaikomos idealios sąlygos vabzdžiams augti, jie bus apsaugoti nuo išorės poveikio, galinčio sukelti jų ligas. Be to, reikia nepamiršti, kad „Divaks“ visgi yra maisto pramonės įmonė. Todėl mūsų veikla yra neatsiejama nuo aukštų maistinės saugos standartų, kurie privalomi norint užauginti aukščiausios kokybės lervas, tinkamas maistinių ingredientų gamyboje“, – tvirtina įmonės atstovas.

Tvarus verslas – Žaliojo kurso kryptimi

Vertikalus vabzdžių auginimas yra kur kas draugiškesnis gamtai nei įprasta gyvulininkystė. Baltymų iš vabzdžių gamyba reikalauja nepalyginamai mažiau ploto nei bet kokių kitų gyvulinės kilmės baltymų šaltiniai: jautiena, kiauliena ar vištiena. Taip pat auginant vabzdžius sunaudojama labai mažai vandens: 100 g vabzdžių baltymų gamybai reikia daugiau nei 5 kartus mažiau vandens, nei pagaminti tam pačiam kiekiui jautienos baltymų.

Galiausiai, išgaunant baltymus iš vabzdžių lervų, į aplinką patenka 18 kartų mažiau anglies dvideginio, nei tą patį kiekį baltymų gaunant iš jautienos.

„Mūsų tikslas – prisidėti prie netaršios maisto pramonės plėtojimo, trumpinant įvairias tiekimo grandines bei stiprinant bendradarbiavimą su vietos verslais“, – teigia K. Lipnickas.

Pasak „Divaks“ produktų tyrimų ir plėtros vadovės Justės Trinkūnaitės-Felsen, tinkamų pašarų dietų atranka svarbi ne tik tvarumo atžvilgiu, bet ir gaminant kokybišką galutinę produkciją.

„Tinkamas pašaras leidžia užauginti aukščiausios kokybės žaliavą, reikalingą pagaminti aukštos pridėtinės vertės ingredientus maisto pramonei. Šiuo metu bandomojoje gamykloje Vilniuje ir partnerių inovacijų centruose atliekame daugybę tyrimų, kurių metu analizuojame skirtingus pašarus, žaliavos perdirbimo būdus ir jų įtaką galutinių produktų (ingredientų) kokybei“, – tikina J. Trinkūnaitė-Felsen.

Tvarią verslininkystę užtikrina ir tvirtas požiūris į regione vystomą žaliąją politiką. Anot K. Lipnicko, „Divaks“ vadovaujasi Europos Žaliajame kurse numatyta „Nuo ūkio iki stalo“ (angl. Farm-to-fork) strategija. Jos esmė – maisto sistemos turi būti skaidrios, stabilios ir tvarios.

„Naujos technologijos ir moksliniai atradimai, kartu su vartotojų informuotumo bei tvaraus maisto paklausos didinimu, atveria naujas galimybes tokiems alternatyvių baltymų gamintojams kaip „Divaks“. Vertikaliai integruotas gamybos modelis ženkliai prisideda prie energetinių išteklių taupymo, o svarbiausia – aprūpina didėjantį pasaulio gyventojų skaičių saugiu, visaverčiu maistu, ir tai daro tvariu būdu“, – teigia vienas iš „Divaks“ įkūrėjų ir įmonės vadovas K. Lipnickas.