„Lietuvos verslo lyderiai 500“ reitingas - nauji pirmūnai ir įspūdingi šuoliai

„Reitingas „Lietuvos verslo lyderiai 500“ yra gerokai kompleksiškesnis nei mūsų kasmet skelbiamas didžiųjų įmonių TOP1000 sąrašas – reitinge įvertintas ne tik pajamų augimas, bet ir tai, ar įmonė kuria tvarų verslą, ar ji dirba efektyviai, ar uždirbtu pelnu dalinasi su darbuotojais, ar savo sėkmės paslaptimis bei nesėkmių patirtimi noriai dalinasi su bendruomene“, – reitingą pristato Ugnius Jankauskas, UAB „Verslo žinios“ generalinis direktorius.

Atranka

Į LVL 500 reitingą patekti galėjo tik į „Verslo žinių“ sudarytą Lietuvos didžiausių bendrovių TOP1000 pagal savo pajamas patenkančios įmonės. Taip pat vertintos finansų bei draudimo institucijos.

Pretenduojančios į lyderius bendrovės 2018 m. turėjo dirbti pelningai bei sąžiningai mokėti mokesčius – iš reitingo eliminuotos įmonės, kurių skola „Sodrai“ šių metų spalio 1 d., kai buvo sudaromas reitingas, viršijo 1.000 Eur bei bendrovės, nepateikusios finansinių ataskaitų Registrų centrui už 2018 m.

Neklasifikuoti ir ūkio subjektai, pernai vidutiniškai turėję mažiau kaip 20 darbuotojų, nes tokios bendrovės neretai įsteigiamos vieno projekto įgyvendinimui ar kontrolinei veiklai vykdyti.

Visą reitingą rasite čia: „LVL REITINGAS 500“.

Su visa atrankos metodika galima susipažinti čia.

Svarbu ne tik augimas

Reitinguojant įmones „Verslo žinių“ analitikai jas vertino pagal keturias kriterijų grupes. Jų rodikliai bei reikšmės ir nulėmė galutinį bendrovių balą bei vietą LVL 500 reitinge.

Kriterijų grupės, pagal kurias vertintos bendrovės, buvo jų dydis (pajamos bei pelnas), efektyvumas (pelnas bei jo dalis vienam darbuotojui), augimas (metinis pajamų ir pelno pokytis) bei socialinė vertė (atlyginimai, matomumas).

Didžiausias svoris – 40% – sudarant reitingą teko absoliučiam pajamų ir pelno dydžiui, 30% – bendrovių socialinei vertei, 20% – efektyvumui, dar 10% – augimui.

Skaičiuojant reitingą taip pat įvertintas vadinamasis žemos bazės efektas – pavyzdžiui, didelių įmonių pajamų augimas vertinamas didesniu svoriu, nei mažesnių bendrovių.

„Verslo žinios“ tiki, kad svarbus ir verslo viešumas bei atvirumas, dėl to komunikacijos kriterijus yra labai svarbus faktorius – lyderiai negali būti užsidarę ir nesidalinti savo patirtimi.

Dėl to sudarant reitingą buvo įtrauktas ir bendrovės viešosios komunikacijos vertinimo kriterijus, apskaičiuotas pagal tai, kiek skaitytojai praėjusiais metais praleido laiko skaitydami „Verslo žiniose“ publikuotus straipsnius, kuriuose minima bendrovė.

Nauji lyderiai

Pirmasis LVL 500 reitingas, su kuriuo VŽ prenumeratoriai gali susipažinti čia, skelbtas metų pradžioje.

Antrą kartą, jau pagal 2018 m. duomenis, sudarytas reitingas atskleidžia dinamišką verslo aplinką, kurioje lyderio pozicijas lemia sugebėjimas priimti teisingus sprendimus ir veikti greitai, mat per metus gali pasikeist daugybė faktorių.

To pavyzdys – šiemet pirmąją vietą reitinge užėmusi trąšų gamybos AB „Lifosa“. Pagal 2017 m. rezultatus, bendrovė, su kritusiomis pajamomis bei nedideliu pelningumu, užėmė 47 reitingo vietą.

Šiemet ta pati bendrovė jau lyderiauja. Per metus „Lifosa“ pajamas augino 17,5% – nuo 312 iki 366, 5 mln. Eur, o įmonės pelningumas nuo 2,5% augo iki 15%. Tuo pačiu didėjo ir darbuotojų skaičius, ir jiems mokamas vidutinis atlyginimas. 

Tiesa, Jonas Dastikas, „Lifosos“ generalinis direktorius, VŽ pasakojo, kad konkurencingoje rinkoje ant laurų užmigti nevalia – pernai du cechus pastačiusi ir naujus produktus pradėjusi gaminti bendrovė jau svarsto, kaip 2022–2023 m. reiks atremti Saudo Arabijos gamintojų konkurenciją.

Savo ruožtu AB „Orlen Lietuva“ – pernykštis reitingo laimėtojas šiemet nukrito į 78-ą.

238 mln. Eur 2017 m. siekęs bendrovės pelnas pernai susitraukė iki 18 mln. Eur, o pelningumas siekė nebe 6, o 0,4%. Nors bendrovės pajamos augo 16%, pelną „suvalgė“ sudėtingos makroekonominės sąlygos rinkoje ir staigus naftos kainų kritimas. 

Didžiausi šuoliai

LVL 500 reitinge šiemet ir kelios bendrovės, demonstravusios įspūdingus šuolius į viršų.

Štai nekilnojamojo turto (NT) UAB „YIT Lietuva“ iš 377 vietos per metus pakilo į 7-ąją. Bendrovė pajamas augino 83% – iki 94,8 mln. Eur, o pelną nuo 274.000 Eur iki 4,3 mln. Eur. Be to, įmone aktyviai pernai domėjosi ir „Verslo žinių“ skaitytojai, praleidę nemažai laiko skaitydami įvairias su šia bendrove susijusias publikacijas.

Tiesa, VŽ prieš kelis mėnesius rašė, kad kilo abejonių dėl bendrovės pateiktų finansinių duomenų tikslumo. Juos peržiūrėję auditoriai mano, kad skaičiai „reikšmingai iškraipyti“ dėl neteisingai apskaityto vieno iš sandorių, nors Kęstutis Vanagas „YIT Lietuvos“ vadovas VŽ tikino, kad rezultatus lėmė augimas rangos versle.

Iš 233 reitingo vietos į 11-ą per metus pakilo ir Lietuvos oro uostai, savo pelningumą sugebėję auginti nuo 9 iki 25%. Apskirtai, vidutinis LVL 500 įmonių pelningumas 2018 m. pakilo nuo 8,3% iki 10,2%, o susumuotas visų bendrovių pelnas – nuo 2,5 iki 2,9 mlrd. Eur.

Nors TOP 1000 sąraše, iš kurio sudaromas LVL500 reitingas, net 40% įmonių užsiima didmenine ar mažmenine prekyba, didžiausią dalį (35%) LVL 500-uko sudaro apdirbamosios gamybos įmonės. 27% – didmeninė bei mažmeninė prekyba, 13% transportas ir logistika, 7% statyba ir kiti jau po kelis procentus.

Pusė LVL500-uko įmonių iš Vilniaus apskrities, 110 – Kauno,  57 – Klaipėdos, toliau – Šiauliai, Panevėžys ir Telšiai. „Verslo žinios“ nuo savo veiklos pradžios skatina verslo bendruomenę vadovautis gerąja verslo praktika, veikti skaidriai, viešinant savo veiklos finansinius rodiklius.

Dar 1997 m. „Verslo žinios“ pradėjo leidinių seriją „Lietuvos verslo lyderiai“. Čia be kitos naudingos statistikos kasmet buvo pateikiami didžiausių pagal pardavimo pajamas Lietuvos bendrovių sąrašai. Tuo metu tai buvo vienintelė prieinama tokia statistika rinkoje. Po beveik dešimtmečio, 2005 m., šie sąrašai tapo iki šiol skelbiamų didžiųjų Lietuvos bendrovių TOP 1000.

Ilgainiui „Verslo žinios“ ėmėsi rinkti metų CEO, geidžiamiausius darbdavius, sektorių lyderius. Sparčiausiai augantys smulkaus ir vidutinio verslo atstovai jau 14 metų įvertinami „Gazelės“ projekte, kur pastaraisiais metais vertinamas ne tik įmonės pajamų augimas, bet ir veiklos tvarumas, skaidrumas atvirumas.

Visus VŽ skelbiamus reitingus galite peržiūrėti čia.