Nepriklausomi tyrimai: kur net iki 18 iš 20 būtiniausių maisto produktų yra pigiausi

ŽŪIKVC informuoja, kad vidutinė mažiausia būtiniausio maisto produkto kaina atitinkamame prekybos tinkle apskaičiuojama panaudojant 3 mažiausias kainas, registruotas visuose tiriamuose Lietuvos miestuose (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės) esančiose atitinkamo prekybos tinklo parduotuvėse. Vidutinėms mažiausioms būtiniausių maisto produktų kainoms apskaičiuoti akcinės kainos neįtraukiamos.

„Mūsų parduotuvėse daugelis būtiniausių maisto produktų pigiausi yra nuo tyrimo pradžios, jau keletą metų, – pasakoja Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ vadovas. – Kai kurios kainos palyginti su kitais prekybos centrais skiriasi centais, bet yra ir tokių, kurios skiriasi kartais.“

Kaina mažesnė kartais

Palyginę, pavyzdžiui, š. m. 5-os savaitės tiriamų būtiniausių 20-ies maisto produktų kainas didžiuosiuose prekybos tinkluose matysime, kad virtų dešrelių 1 kg „Norfoje“ kainuoja 2,19 Eur ir tai net 2,6 karto pigiau nei kitame prekybos tinkle, manų kruopų 1 kg kainuoja 0,66 Eur – 2,17 karto pigiau, tamsios duonos 1 kg 1,38 Eur – 1,8 karto pigiau, šviesios duonos 1 kg 1,39 Eur – 1,73 karto pigiau ir t. t. Centais ar net eurais „Norfoje“ nuolat pigesni ir batonai, kvietiniai miltai, makaronai, ryžiai, virtos dešros, pienas, kefyras, varškė, narvuose laikomų vištų kiaušiniai, rapsų bei saulėgrąžų aliejus. Analizuodami tik šių metų ŽŪIKVC duomenis įsitikinsime, kad per pirmąsias penkias savaites iš 20 tiriamų būtiniausių maisto produktų kategorijų nuo 16 iki 18 vidutinės mažiausios kainos buvo „Norfoje“. Kituose didžiuosiuose tinkluose vidutinių mažiausių produktų kainų arba visai nerasime, arba po 1–3 produktus.

„Akivaizdu, kad objektyviai lenktyniauti kainomis su „Norfa“ mūsų konkurentams ypač sunku ar net neįmanoma. Tiesa, maisto produktų kainas dar tiria ir pora privačių bendrovių, kurių viena mažiausias kainas paprastai „randa“ viename prekybos tinkle, o kita – kitame. Suprantama, kad privačiam verslui reikia išgyventi ir turėti klientą, kuris jį finansuos už jam palankias paslaugas, – šmaikštauja D. Dundulis. – Mes remiamės nepriklausomos institucijos tyrimais, kurie, akivaizdu, mūsų pirkėjus įtikina ir jie renkasi prekybos tinklą, kuriam nereikia pasitelkti „burtų“ įrodinėjant mažiausias kainas.“

Kas lemia, kad „Norfa“ siūlo mažiausia kaina

„Kodėl „Norfa“ gali ypač išsiskirti, pavyzdžiui, mėsos ir jos produktų, duonos mažomis kainomis? – retoriškai klausia „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos bendrovės „Rivona“ vadovas. – Atsakymas gana parastas ir jis pagrindžia realias produktų kainas: „Rivonos“ mėsos perdirbimo padalinyje mes ne tik patys savo prekybos tinklui gaminame įvairius gaminius, bet ir superkame gyvulius, turime skerdyklą, – t. y. visas procesas yra kontroliuojamas mūsų ir todėl galime pasiekti tokią savikainą, kuri leidžia pasiūlyti patrauklias kainas. Beje, taip pat svarbu, kad šiame modernizuotame ir naujausia įranga aprūpintame padalinyje Šilalės r. dirba apie 4 kartus mažiau žmonių nei kitose panašų produkcijos kiekį gaminančiose įmonėse.“

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2380?placement=

„Rivonos“ vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pieną ir apie 70 rūšių pieno produktų „Norfos“ prekybos tinklui gamina Alytaus pieninė, padažus, džemus ir uogienes, daržovių sriubas, tyres ir kitus konservuotus produktus – Alytaus konservų cechas, 56 „Norfos“ parduotuvių ir Kėdainių kulinarijos cechuose gaminamos įvairios salotos, užkandžiai, miltiniai patiekalai, o Kėdainiuose dar gaminami ir žuvų produktai, veikia duonos kepykla. Beje, kepykloje įrengtos dvi visiškai automatizuotos gamybos linijos batonui ir duonai kepti bei pusiau automatinė sumuštinių duonos kepimo linija. Šios daugiau kaip 5 mln. Eur kainavusios investicijos gerokai palengvino kepėjų darbą, padidino našumą, sumažino gaminių savikainą.

D. Dundulis vardina, kas dar lemia parduodamų prekių kainą. Jis akcentuoja, kad, jo žiniomis, pavyzdžiui, energetinės išlaidos apyvartiniam vienetui „Norfoje“ yra apie du kartus mažesnės nei pagrindinių konkurentų. Tai lemia automatizavimas ir robotizavimas – „Norfos“ prekybos centruose ir kituose pastatuose visiškai automatizuotas apšvietimo ir kitų elektros prietaisų valdymas. Beje, šis rodiklis įrodo ir „Norfos“ veiklos tvarumą. „Kad jį pasiektume, kryptingai dirbome apie 15 metų – per dieną ar mėnesį šiems tikslams įgyvendinti moderniausios įrangos ir automatizavimo procesų visame prekybos tinkle neįdiegsi“, – patirtimi dalinasi D. Dundulis.

„Norėdamas pirkėjams pasiūlyti geras prekių kainas turi pasiekti veiklos efektyvumą, kuris leistų dirbti našiau, su mažesnėmis sąnaudomis, o gauta nauda galėtum pasidalinti su savo klientu, – pokalbį apie mažų kainų siekiamybę apibendrina „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas ir „Rivonos“ vadovas. – Mūsų tikslas ir toliau išlieka mažinti išlaidas vienam apyvartiniam eurui, kad galėtume pasiūlyti dar konkurencingesnes kainas Lietuvos pirkėjui. Įvertinus mūsų planuojamus veiksmus, konkurentams iš tiesų nebus lengva mus pavyti, o daliai – ir neįmanoma.“