„Norfa“: praktiški verslo sprendimai neatsiejami nuo tvarumo

„Mums visada reikėjo ieškoti, ką galime padaryti, kad būtume efektyvesni, kad galėtume pasiūlyti patrauklią kainodarą. Rezultatas toks, kad kuo daugiau procese sutaupai, tuo ir aplinkai gali mažiau pakenkti“, – sako Dainius Dundulis, UAB „Rivona“ generalinis direktorius ir UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas.

Kalbėdamas apie tvarumą prekyboje jis išskiria dvi svarbiausias sritis: energetiką ir atliekas. Šiandieninei parduotuvei, pasak D. Dundulio,  apskritai jau keliamas siekis būti nepriklausomai nuo šilumos tinklų. Taip pat ieškoma kuo keisti ir tradicinius elektros tiekėjus. O patys pirmi „Norfos“ darbai optimizuojant elektros suvartojimą, anot vadovo, buvo daromi ieškant elementarių būdų tos elektros nešvaistyti.

Nė vieno elektros mygtuko                                                

„Jei nori sunaudoti mažiau elektros, reikia rasti būdų, kaip ją naudoti kuo taupiau, optimaliai. Atradome, kaip parduotuves apšviesti tik tiek, kiek reikia, ten, kur reikia. Pasirūpinome taupiomis atitinkamo galingumo LED lempomis ir, kad jos šviestų ne tuščiai į lentynas, o konkrečiai  į prekes“, – vardija D. Dundulis. 

Sukurta visa automatinė šviesų jungimo sistema. Visose darbinėse parduotuvių patalpose įrengti judesio jutikliai ir šviesa įsijungia bei išsijungia automatiškai. Prekybinių patalpų elektra taip pat automatiškai įjungiama tik darbo laiku. Pavyzdžiui, alkoholio skyriuje šviesa įsijungia 9.55 val., o sekmadieniais po 15 val. automatiškai išsijungia.

„Naujose mūsų parduotuvėse nerasite nė vieno elektros mygtuko. Jei palygintume, kaip apšviesdavome parduotuves prieš 15 metų ir dabar, analogiškame plote apšvietimui skiriamos energijos dabar sunaudojame 3-4 kartus mažiau“, – skaičiuoja D. Dundulis ir priduria, jog kasdienis prekių pristatymas į parduotuves leido dvigubai sutaupyti dar ir prekių šaldikliams anksčiau skirtos elektros kiekį.

Bando saulės energiją

Bendrovė žengia ir dar vieną žingsnį link tvaresnės energetikos –  ant dviejų parduotuvių stogų prieš pusmetį buvo įrengtos saulės baterijos. Tiesa, šis projektas dar bandymo stadijoje, jo nauda skaičiuojama.

„Viską įrengėme aukščiausiu lygiu, bet darėme tai patys. Dabar svarstome, gal paprasčiau atiduoti stogus įmonėms, kurios tuo specializuojasi. Mūsų verslas yra prekyba, o ne saulės baterijų parkai. Negali visur būti supermenu“, – patirtimi dalijasi pagrindinis „Norfos“  įmonių grupės akcininkas. Jis neatmeta, kad tokiems projektams dar gali būti ir kiek per anksti, o tikram proveržiui, t. y. kad didžiajai daliai verslų apsimokėtų pereiti prie atsinaujinančios energetikos, gali prireikti ir valstybės paramos.

Tiesiai biodujoms

Mažmeninė prekyba maisto prekėmis neatsiejama nuo maisto atliekų. Prieš gerą pusmetį „Norfos mažmena“ įsidiegė sistemą, kuri leidžia visas organines maisto atliekas pristatyti tiesiai biodujų gamintojams. Parduoti nebetinkamos, sugedusios daržovės ir vaisiai dar parduotuvėse atskiriami nuo plastiko ar popieriaus pakuočių ir metami į specialius uždarus konteinerius, kurie iš bendrovės sandėlių keliauja biodujų gamintojams.

Gyvulinės kilmės atliekų, t. y. jau nebetinkamų vartoti mėsos, pieno gaminių, pasak vadovo, parduotuvėse lieka itin mažai, nes paskutinę galiojimą dieną jie atiduodami maisto labdaros organizacijoms, ūkininkams. „Turime sutartis su daugeliu įmonių, kurios pasiima tokį maistą. Per mėnesį atiduodame maždaug 80.000 Eur vertės produktų. Jei kažkas vis dėlto lieka, tuo pasirūpina utilizavimo bendrovė”,  – sako D. Dundulis.

Maišeliai lieka, bet pakuočių mažiau

Griežtai bendrovė rūšiuoja ir kitas atliekas. Štai, pavyzdžiui, popieriaus atliekoms įrengti net specialūs presai, kurie leidžia perdirbimo partneriams  AB „Klaipėdos kartonas“ nuvežti jau apdorotus, suspaustus ruošinius. O grupės gamybos prekių (mėsos, duonos gaminių ir kt.) pristatymui naudojamos tik daugkartinio naudojimo dėžės. Tokias bendrovė siunčia ir kitiems savo tiekėjams.

„Kažkada, prieš gerus dešimt metų, logistikai naudojome gal 40 skirtingų plastikinių dėžių, net buvome suplanavę pirkti dėžių rūšiavimo sistemą. Galiausiai supratome, kad nereikia nieko rūšiuoti, o geriau patiems pasigaminti vienodas, unifikuotas dėžes. Labai patogu ir papildomų pakuočių nereikia. Jei dėžė sulūžta, turime gamintojus, kurie mus jas perlydo“, – pasakoja D. Dundulis.

Jis neslepia, „Norfos“ parduotuvėse, kaip ir daugelyje kitų, dar galima rasti plastiko maišelių ir kitų plastiko gaminių. Prekyboje daug ką lemia ir vartotojų pasirinkimas. „Apie ekologiją reikia mąstyti ir iš finansinės pusės. Nori to ar nenori, gali pasakoti bet ką, bet jei pirkėjas už kiekvieną birių produktų maišelį turėtų sumokėti centą ar du, tada kur kas daugiau žmonių iš tiesų susimastytų, ar tikrai labai jam to maišelio,” –  sako vadovas.

Kol kas bendrovė ir galutiniams pirkiniams siūlo įsigyti tiek plastikinių, tiek popierinių ar daugkartinio naudojamo medžiaginių maišelių. Bet pirkėjai kviečiami ir patys rinktis tvarius sprendimus, pavyzdžiui, nemokamai naudoti prie kasų sudedamas nuo prekių likusias dėžes.