2025-10-20 14:00

Iš G. Nausėdos – kritika R. Žemaitaičio pareiškimams apie gynybos finansavimą

Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio kalbos apie gynybos finansavimą yra neatsakingos.

„Manau, kad tokios kalbos, tokie pareiškimai yra visiškai neatsakingi, jie visiškai ignoruoja šiandienos realybę, kuri yra gana rūsti ir kelianti daug iššūkių“, – pirmadienį žurnalistams sakė jis.

„Jeigu ponas Žemaitaitis ketina Lietuvą apginti savo liežuviu ar feisbuko postais, turbūt tokios viltys ne daug ko vertos“, – pridūrė valstybės vadovas.

Anot jo, Lietuva privalo į gynybą investuoti tiek, kad būtų pajėgi gintis pati ir kad partneriai, „matydami mūsų pastangas gintis ir sudaryti tą atgrasymo efektą, būtų pasirengę ginti išorinę Europos Sąjungos sieną kartu“.

Taip G. Nausėda kalbėjo per bendrą Lenkijos ir Lietuvos prezidentų spaudos konferenciją Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, kur atidarė atnaujintą tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ ruožą Kaunas–Marijampolė–Suvalkai.

Lietuvos prezidentas reagavo į „aušriečių“ lyderio interviu naujienų agentūrai ELTA, kad reikėtų kol kas atidėti sausumos divizijos vystymą ir gynybos biudžeto lėšas visų pirma nukreipti pasirengimui priimti Vokietijos brigadą. Be to, jo teigimu, kitąmet valstybės biudžete krašto apsaugai reikėtų skirti ne daugiau nei 5% bendrojo vidaus (BVP) produkto.

G. Nausėdos teigimu, anksčiau krašto apsaugai neskiriant pakankamo finansavimo susidarė „labai daug apsirūpinimo karine įranga, infrastruktūra, amunicija spragų, kurias reikia užpildyti, ir reikia tai padaryti per trumpą laiką“.

„Nacionalinė divizija yra vienas iš svarbiausių mūsų visuotinio gynybos plano aspektų, ir mes ją įgyvendinsime taip, kaip esame numatę, nes šiandien visos sveikai mąstančios politinės jėgos remia šią iniciatyvą“, – sakė G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad nacionalinė divizija pilną pajėgumą turi įgauti iki 2030 metų, kaip suplanuota.

„Gynybos finansavimas nuo 5% iki 6% bendrojo vidaus produkto yra sudėtinė šio plano dalis, nes jeigu mes to nedarysime, mes negalėsime įgyvendinti ir nacionalinės divizijos tokiu momentu, kokiu esame numatę“, – sakė G. Nausėda.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad į gynybą ir karinio mobilumo skatinimą bus orientuota ir būsimoji ES finansinė perspektyva, prasidėsianti 2028 metais.

LSDP lyderis: prioritetai dėl gynybos nekinta

Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, komentuodamas R. Žemaitaičio pasisakymus, sako, kad valdančiosios koalicijos prioritetai dėl gynybos nekinta.

„Ne, mes pozicijos nekeisime. Prioritetu išlieka Vokietijos brigados, oro gynybos ir divizijos suformavimas. Tai yra trys prioritetiniai darbai“, – žurnalistams pirmadienį sakė M. Sinkevičius.

Jis teigė manantis, kad „Finansų ministerija teisingai sudėliojo akcentus ir tas procentas yra džiuginantis, nereikia jo mažinti. Jeigu išeina, tiktai didinti, bet, matyt, kad biudžetas yra neguminis“.

„Tikrai nereikia atidėti ir stabdyti, reikia tiktai stengtis, kad divizija kiek įmanoma greičiau atsirastų. Tai nežinau, ar akcentai pono R. Žemaitaičio buvo teisingi, bet jis vienok nepaneigė tų prioritetų, kuriuos mes turime kaip šalis ir juos matome vienodai“, – teigė jis.

Lietuvos Vyriausybė kitų metų biudžete yra suplanavusi krašto apsaugai skirti 5,38% BVP, arba 4,79 mlrd. Eur.

Smarkiai didinti išlaidas gynybai Lietuvoje imta, Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791