Labai teisingi pokyčiai. O teiginiai, kad čia jau viskas išsisprendė savaime kelia nuostabą. Pavyzdžiui, ir dabar galima rasti 'poilsio' paskirties butų naujuose projektuose prie Ozo prekybos centro. Be parkingo, žinoma, nes gi viešbučiams nereikia.
2024-01-22T10:17:54+02:00
Centrinėje miesto dalyje parkavimo vietų iš esmės atsisakė buvusi miesto valdžia pakeisdama koeficientus (dabar minimalus reikalavimas yra kai viena parkavimo vieta tenka keturiems butams, maksimalus- viena vieta dviems butams). Tai tikrai ne čia didžiausia problema kalbant apie poilsio paskirties patalpas.
Be sklypų paskirties užprogramuotos problemos, dažniausiai polisio paskirties patalpos daugiabučiuose atsiranda kai netenkinami gyvenamosios paskirties patalpoms keliami reilavaimai, o pagrinde- insoliacija. Net neabejoju, kad ateityje insoliacijos reikalavimai kis (mažės), nes miestą norima tankinti, tad čia kaip ir užprogramuotas konfliktas.
2024-01-22T12:18:16+02:00
Negaliu pakomentuoti, kiek yra parkavimo vietų racionalu, bet principas, kad centre yra mažiau parkingo vietų per butą - teisingas. Užstatymo tankis didesnis, sukišti tiek pat mašinų yra brangu, ir jei parkingą pardavinėsi po 30k Eur, tai natūralu, kad jo paklausa bus mažesnė.
2024-01-22T14:24:08+02:00
Bet ar valstybei tai reikia reguliuoti? Kodėl nepaliekama galimybė turėti daugiau tų vietų, jei pirkėjas ir po 40k moka už vietą parkinge (yra ir dabar tokių projektų)? Galima riboti pvz. antžeminių parkavimo vietų skaičių, nors tokios problemos ir taip nėra centre, nes tiesiog sklypai per brangūs. Todėl visi parkingai ir dabar po žeme. Tai tankinimo klausimas kaip ir atkrenta.
Aš tai matau, kad nusižiūrėjus nuo kokio Amsterdamo ar Kopenhagos tokiu būdu bandoma išspręsti automobilių srautų klausimą miesto centrinėje dalyje nepaliekant jokios alternatyvos.
2024-01-22T16:11:31+02:00
Būtent, nes dabar kažkoks cargo kultas susiformavo iš galvojančių kad humanizuota gatve ar uždraustas parkingas senamiestyje automagiškai miestą pavers Amsterdamu...
2024-01-22T14:46:01+02:00
Bandoma spręsti problemą, bet sukuriama aibė kitų:
a) Kodėl LT negalima valdyti viešbučio, kuris priklausytų daug savininkų (tai normali praktika Ispanijoje, Italijoje, Dubajuje, Palangoje, Neringoje). Negalėjimas skaidyti viešbučio patalpomis užkerta kelią tokiam verslo modeliui.
b) Jei saugomoje teritorijoje statai viešbutį, kuris yra 2-3 aukštų, tai kitos paskirties patalpos jame gali sudaryti 33%-50% (visas pirmas aukštas). Kodėl turėtų būti draudžiama pirmame aukšte turėti parduotuvę/kavinę/biurą/gydymo įstaigą su atitinkama paskirtimi? Kodėl jų negalima būtų atskirai parduoti (jiems turėti savo atskirus unikalius numerius)?
Dėl piktnaudžiavimo atvejų įvesti tokius draudimus yra neteisinga.
2024-01-22T15:35:36+02:00
Gal aš kažko nesuprantu, bet iki šiol galvojau, kad draudimai tam ir skirti, kad išvengt pikniaudžiavimų.
Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai
VISI KOMENTARAI
Labai teisingi pokyčiai. O teiginiai, kad čia jau viskas išsisprendė savaime kelia nuostabą. Pavyzdžiui, ir dabar galima rasti 'poilsio' paskirties butų naujuose projektuose prie Ozo prekybos centro. Be parkingo, žinoma, nes gi viešbučiams nereikia.
Centrinėje miesto dalyje parkavimo vietų iš esmės atsisakė buvusi miesto valdžia pakeisdama koeficientus (dabar minimalus reikalavimas yra kai viena parkavimo vieta tenka keturiems butams, maksimalus- viena vieta dviems butams). Tai tikrai ne čia didžiausia problema kalbant apie poilsio paskirties patalpas. Be sklypų paskirties užprogramuotos problemos, dažniausiai polisio paskirties patalpos daugiabučiuose atsiranda kai netenkinami gyvenamosios paskirties patalpoms keliami reilavaimai, o pagrinde- insoliacija. Net neabejoju, kad ateityje insoliacijos reikalavimai kis (mažės), nes miestą norima tankinti, tad čia kaip ir užprogramuotas konfliktas.
Negaliu pakomentuoti, kiek yra parkavimo vietų racionalu, bet principas, kad centre yra mažiau parkingo vietų per butą - teisingas. Užstatymo tankis didesnis, sukišti tiek pat mašinų yra brangu, ir jei parkingą pardavinėsi po 30k Eur, tai natūralu, kad jo paklausa bus mažesnė.
Bet ar valstybei tai reikia reguliuoti? Kodėl nepaliekama galimybė turėti daugiau tų vietų, jei pirkėjas ir po 40k moka už vietą parkinge (yra ir dabar tokių projektų)? Galima riboti pvz. antžeminių parkavimo vietų skaičių, nors tokios problemos ir taip nėra centre, nes tiesiog sklypai per brangūs. Todėl visi parkingai ir dabar po žeme. Tai tankinimo klausimas kaip ir atkrenta. Aš tai matau, kad nusižiūrėjus nuo kokio Amsterdamo ar Kopenhagos tokiu būdu bandoma išspręsti automobilių srautų klausimą miesto centrinėje dalyje nepaliekant jokios alternatyvos.
Būtent, nes dabar kažkoks cargo kultas susiformavo iš galvojančių kad humanizuota gatve ar uždraustas parkingas senamiestyje automagiškai miestą pavers Amsterdamu...
Bandoma spręsti problemą, bet sukuriama aibė kitų: a) Kodėl LT negalima valdyti viešbučio, kuris priklausytų daug savininkų (tai normali praktika Ispanijoje, Italijoje, Dubajuje, Palangoje, Neringoje). Negalėjimas skaidyti viešbučio patalpomis užkerta kelią tokiam verslo modeliui. b) Jei saugomoje teritorijoje statai viešbutį, kuris yra 2-3 aukštų, tai kitos paskirties patalpos jame gali sudaryti 33%-50% (visas pirmas aukštas). Kodėl turėtų būti draudžiama pirmame aukšte turėti parduotuvę/kavinę/biurą/gydymo įstaigą su atitinkama paskirtimi? Kodėl jų negalima būtų atskirai parduoti (jiems turėti savo atskirus unikalius numerius)? Dėl piktnaudžiavimo atvejų įvesti tokius draudimus yra neteisinga.
Gal aš kažko nesuprantu, bet iki šiol galvojau, kad draudimai tam ir skirti, kad išvengt pikniaudžiavimų.