Kauno savivaldybei nepavyksta įrodyti, kad nėra skolinga buvusiai M. K. Čiurlionio tilto koncesininkei
Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad šiai bendrovei bei komerciniam bankui SEB pagrįstai priteista 193.000 Eur skola. Tuo metu 3,68 mln. Eur dydžio savivaldybės pretenzijos vėl atmestos.
Nutraukti koncesijos sutartį Kauno savivaldybė nusprendė 2020 m. gruodį. Kol kas teismai sprendė, kad ji tai padarė teisėtai.
Dabar šalys ginčijasi ir dėl finansinių įsipareigojimų.
Savivaldybė teisme teigė, kad nutraukus sutartį dėl koncesininko kaltės, ji gali vietoje koncesijos mokesčio mokėti sutarties nutraukimo kompensaciją, kuri yra mažesnė. O po to finansinių kaštų mokestį pagal faktines išlaidas pagal kreditavimo sutartį projektavimui ir statybai.
Tačiau teismo vertinimu, sutartyje buvo numatyta kitaip – kiek didesnė nei 13 mln. Eur finansinių kaštų suma yra fiksuota. Taigi savivaldybė „Čiurlionio tiltui“ kas ketvirtį privalėjo mokėti 141.656 Eur.
„Sąlygos dėl savivaldybės įsipareigojimų yra aiškios, suprantamos ir nedviprasmiškos. Jos nenumatė, kad finansiniai kaštai bus mokami pagal faktą, atsižvelgiant į palūkanų pokyčius. Aiškiai apibrėžta fiksuota suma visam laikotarpiui, išreikšta konkrečiu skaičiumi. Aiškiai įtvirtinta, kad turi būti kompensuojamos visos koncesininko finansavimo, eksploatacinės ir priežiūros išlaidos iki sutarties nutraukimo. sutarties nutraukimo atsakovė savivaldybė turi mokėti tokio pat dydžio finansinius kaštus, tokia pat tvarka“, – rašoma teismo nutartyje.
Spręsdamas dėl savivaldybės priešieškinio reikalavimų, teismas taip pat vertino, kad tokių sąlygų sutartyje nėra. Esą pagal trišalį susitarimą permoka gali būti tik mažinami būsimų metų koncesininko nuostoliai dėl palūkanų bazės pokyčių.
Plačiau apie ginčą galite skaityti šiame VŽ straipsnyje, ekspertų vertinimą šiame straipsnyje.
Fondas „Energy and Infratstructure SME Fund“ 2016 m. už neskelbiamą sumą iš dabar jau dėl bankroto likviduojamos bendrovės „Hidrostatyba“ įsigijo „Čiurlionio tiltą“, kuris valdo koncesiją.
Jis koncesijoje planavo dalyvauti 16 m., o priežiūrą ir eksploataciją turėjo vykdyti „Hidrostatyba“. 2019 m. įmonės finansinė padėtis pradėjo prastėti, ji galiausiai kreipėsi į teismą, prašydama leisti pradėti restruktūrizavimo procesą.
„Čiurlionio tiltas“ teismo dokumentuose nurodo, jog suprastėjus „Hidrostatybos“ finansinei būklei, ši pradėjo nebesilaikyti eksploatacijos sutarties.
Savivaldybė teisme teigė, kad koncesininkas neatliko nuolatinės ruožo priežiūros, nors jis buvo nepatenkinamos būklės, nevykdė einamųjų darbų, neatsiskaitė už sunaudotą elektros energiją, neprižiūrėjo sklypo ir t. t.
„Hidrostatyba“ su dabar restruktūrizuojama, anksčiau jos antrine buvusia įmone „Šilutės automobilių keliai“, koncesijos sutartį pasirašė 2006 m. Pagal ją privatus investuotojas turėjo į tiltą investuoti 27,28 mln. Eur ir 23 m. jį prižiūrėti bei eksploatuoti.
2019 m., kai „Hidrostatyba“ pajuto didesnius finansinius sunkumus, prietiltis jau buvo eksploatuojamas daugiau nei pusę termino – 12 m., o investuota – 92% sutartos sumos, arba 25,25 mln. Eur.
